Seimas ketvirtadienį galutinai sprendžia dėl poligono Kapčiamiestyje įstatymo. Nors ankstensiuose balsavimuose projektui balsų pakako, visgi Liberalų sąjūdžio lyderės teigimu, Seime vis dar yra politikų, kurie ne tik balsuoja prieš projektą, bet ir aktyviai veikia, kad ji stabdytų.
Opozicinių liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš posėdį žurnalistams kalbėjo besitikinti, kad pagrįsto nerimo ir problemų dėl poligono steigimo nebebus daug.
„Turiu galvoje bendruomenę, kuri ten gyvena, turi nuosavybę, kadangi į klausimus buvo mėginama atsakyti iš Krašto apsaugos ministerijos. Mes, aišku, palaikysime Kapčiamiesčio poligono steigimo klausimą“, – kalbėjo politikė.
Ji sakė matanti, kad Seime keli parlamentarai aktyviai veikia prieš įstatymo priėmimą. Portalas LRT.lt primena, kad ankstesniuose balsavimuose poligono steigimui nepritarė didžioji dalis valdančiojoje koalicijoje dirbančios „Nemuno aušros“ frakcijos narių bei trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai. Tiesa, du iš jų frakciją paliko.
„[Veikia] net ne tiesiogiai prieštaraudami, bet bandydami stabdyti, atidėti, paimti pertraukas. Turint galvoje, kad saugumas ir gynyba yra ne vien apie veiksmus, bet ir apie laiką, mes nuolat kalbame, kad Lietuva šiek tiek vėluoja, gerokai vėluoja kai kuriose srityse, tai stabdymas tolygu kenkimui“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji kalbėjo, kad poligono projektui yra kenkiama sąmoningai, nes Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete informacijos buvo suteikta tikrai daug, o jo nepalaikantys valdantieji turi ir kitų formatų užduoti klausimus krašto apsaugos ministrui.
„Manau, kad sąmoningai pasirinkta taktikta, iš dalies susijusi ir su artėjančiais savivaldos rinkimais“, – teigė parlamentarė.
Sako, kad ne viskas atsakyta
Svarstymo stadijoje už poligono įstatymą nebalsavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas ketvirtadienį Seime sakė manantis, kad jokia kita NATO valstybė tokios kokybės įstatymo „net nedrįstų nešti į savo parlamentus“.
„Nėra dokumentų, kurie patvirtintų teiginius, kuriuos teigė Krašto apsaugos ministerija teikiant aiškinamąjį raštą. Labai daug informacijos nepasakyta, nuslėpta. Kitaip teigti negaliu. Pavyzdžiui, kaip draustiniai, kur paminėti du, nors iš tikro [yra] penki.
Sakyta, kad su lenkais suderinta, bet dabar gavau raštą, kad Lenkija ruošia skundą prieš Lietuvą, nes pažeistos tam tikros konvencijos ESPOO dalys ir jau trijų seniūnijų bendruomenės kreipėsi į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisiją, kuri atsižvelgus į argumentaciją priėmė sprendimą skubos tvarka nagrinėti skundą“, – dėstė D. Gaižauskas.
