Po kiek daugiau nei keturių mėnesių baigėsi diskusijos dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Ketvirtadienį Seimas balsavo už jo steigimo įstatymo projektą, dabar beliko jį pasirašyti prezidentui. Už įstatymą balsavo 105 parlamentarai, prieš – 12, keturi susilaikė.
Prieš įstatymą balsavo didžioji dalis „Nemuno aušros“ frakcijos, po du „valstiečių“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovus.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, sulaukta ne vieno siūlymo kompensuoti valstybės nusavinamą turtą natūra, ne tik pinigais, tačiau tai sunku užtikrinti. Tokį siūlymą ketvirtadienį teikė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika, tačiau Seimas balsavo prieš.
„To faktiškai neįmanoma įgyvendinti arba procesas užtruktų neprognozuojamai ilgai“, – argumentavo R. Sinkevičius, kodėl komitetas nepritaria tokiems siūlymams.
Priėmimui pataisą siūlė ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas – jis pasiūlė suvienodinti kompensaciją tiems gyventojams, kurių turtas yra šaudymo teritorijoje, t. y. bus paimamas priverstinai, ir tiems, kurie turi turto mokomojoje poligono teritorijoje bei jį turės galimybę išsaugoti. Tačiau pasiūlymas palaikymo nesulaukė. Be to, D. Gaižauskas ragino apskritai balsuoti prieš poligono įstatymą, nes, anot jo, kuriant projektą padaryta pažeidimų, esą trūksta dokumentų.
Įstatymo projektui palaikymą išreiškė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Lietuvos socialdemokratų frakcijos, Liberalų sąjūdžio atstovai. Kritiką jam išsakė „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas, sakęs, kad Lietuva turi ir kitų poligonų, o šiuolaikiniam karui prioritetas esą nėra poligonų kūrimas. Jam pritarė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas, priekaištavęs įstatymo projekto rengėjams dėl to, kad nėra numatytas turto kompensavimas natūra.
Liberalo Simono Gentvilo teigimu, diskusijos dėl poligono atskleidžia valdančiųjų susiskaldymą.
„Iš valdančiųjų pasigendu elementaraus padėkojimo opozicijai, nes „prieš“ kol kas užsirašė ir kalbėjo valdančiosios daugumos atstovai (...). Šis klausimas leidžia susitelkti ir priimti valstybei svarbius klausimus, nežiūrint, kas yra pozicijoje ir opozicijoje, o žiūrint į tuos politikus, kurie supranta grėsmes, yra už valstybę arba neaišku, ką veikia šio Seimo salėje, ir neaišku, kam dirba“, – kalbėjo jis prieš lemiamą balsavimą.
Anot konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, jis nuolat girdi NATO sąjungininkų klausimus apie tai, ar Lietuva turi vietos treniruotėms – dėl to ir yra reikalingas poligonas.
Opozicinių liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš posėdį sakė matanti, kad Seime keli parlamentarai aktyviai veikia prieš įstatymo priėmimą. Portalas LRT.lt primena, kad ankstesniuose balsavimuose poligono steigimui nepritarė didžioji dalis valdančiojoje koalicijoje dirbančios „Nemuno aušros“ frakcijos narių bei kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai.
„[Veikia] net ne tiesiogiai prieštaraudami, bet bandydami stabdyti, atidėti, paimti pertraukas. Turint galvoje, kad saugumas ir gynyba yra ne vien apie veiksmus, bet ir apie laiką, mes nuolat kalbame, kad Lietuva šiek tiek vėluoja, gerokai vėluoja kai kuriose srityse, tai stabdymas tolygu kenkimui“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
LRT.lt primena, kad kovo pabaigoje Seime buvo sėkmingai pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas, kėlęs klausimų dėl valdančiosios koalicijos vieningumo ir sulaukęs kelių protestų.
Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė. Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkams ketinama išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5 tūkst. eurų išmoką. Tai yra papildoma išmoka, be paties turto vertės. Seime šis siūlymas taip pat buvo vertintas nevienareikšmiškai, įžvelgiant nevienodas sąlygas kitiems piliečiams, kurių turtą nusavina valstybė.
Ministerija siekia, kad poligonas visapusiškai veikti pradėtų 2030 metais. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kovą minėjo, kad kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.
