Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas. Tiesa, įstatymo pateikimas nepraėjo be ginčų.
Projektą, kuriuo siūloma V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, Seime pristatė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kad atėjo laikas įvertinti V. Landsbergio indėlį Lietuvos valstybės raidai ir Seimas turėtų tai padaryti.
„Projekto tikslas yra konstatuoti, kad 1990-1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas pagal tuo metu galiojusį laikinąjį pagrindinį įstatymą, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“, – projektą pristatė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė dėstė, kad nors laikinajame pagrindiniame įstatyme nebuvo numatyta valstybės vadovo institucija, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal įstatymą turėjo ir vykdė faktines valstybės vadovo funkcijas.
„Teikiamas projektas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje. Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas įvertinti profesoriaus V. Landsbergio indėlį ir tikiu, kad šis Seimas yra tas Seimas, kuriam pakaks jėgų ir išminties tai padaryti“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Užvirė ginčai
Nors V. Čmilytė-Nielsen ir sakė besitikinti, kad Seimas pritars tokiam siūlymui, politikų nuomonės išsiskyrė. Nepriklausomybės akto signataras, liberalas Eugenijus Gentvilas dėstė, kad 1990-1992 metais niekam nekilo abejonių dėl to, kas yra valstybės vadovas. Anot jo, jei tuo metu bet kurio žmogaus gatvėje būtų paklausta, kas vadovauja valstybei, jis būtų įvardijęs Vytautą Landsbergį.
„Aš į tai žiūriu ne per V. Landsbergio prizmę. Jis tuo metu, mano įsitikinimu, buvo valstybės vadovu, <...> jį net raštišku pavidalu valstybės vadovu laikė užsienio valstybių lyderiai. Gerbiamieji, kai mes sakome, kad ta valstybė 1990-1992 metais buvo kažkokia valstybė be vadovo, atleiskite, mano manymu reikia pradėti kalbėti apie mūsų pačių požiūrį į tuo metu atkurtą Lietuvos valstybę“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Anot jo, kalbama yra ne apie požiūrį į V. Landsbergį, o apie požiūrį į Lietuvos valstybę, turinčią vadovą.
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas dėstė, kad bandoma politiškai perrašyti istoriją. Pasak jo, bandoma įtvirtinti pavadinimus, kurių tuo metu nebuvo: „Mylėti, gerbti, prisiminti, suteikti regalijas – viskas tvarkoje. Istorijos mes neperrašysime. Buvo Aukščiausia Taryba. <...> Mes prisimename, kokie pavadinimai buvo, nereikia iškreipti istorijos. Todėl aš susilaikysiu. Čia kaip lėtinė liga, o simptomas yra paskutinė sesijos diena pateikti tokį įstatymą.“
Tačiau Seimo salėje netruko užvirti ginčai po to, kai konservatorius Andrius Vyšniauskas paprašė pateikimo stadijoje padaryti pertrauką. „Norėčiau pusvalandžio pertraukos paprašyti, matau, kad kolegų yra šiek tiek išėję, būtų verta“, – sakė A. Vyšniauskas.
Posėdžiui pirmininkavęs Paulius Saudargas paskelbė, kad bus balsuojama dėl pertraukos pateikimo stadijoje, o toks jo sprendimas sulaukė audringos reakcijos. Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys pakeltu tonu tikino, kad P. Saudargas turėtų nusišalinti nuo pirmininkavimo posėdžiui.
„Kas įvyko? Pirmiausia, jūs neleidote užduoti klausimo dar vienam asmeniui, nepaskelbėte, kad jis paskutinis klausia. <...> Neleidote man tiesiog paprašyti užduoti klausimų daugiau. <...> Aš sutinku, kad de facto V. Landsbergis buvo valstybės vadovas, bet taip priiminėti įstatymus, neleidžiant opozicijai užduoti klausimų, tai yra žema šio asmens atžvilgiu“, – tvirtino V. Gapšys.
Tačiau P. Saudargas patikino, kad laiko V. Gapšio klausimui užtekę nebūtų, o ir ne jis buvo užsirašęs klausti, mat paskutinis klausti turėjo konservatorius Vytautas Kernagis.
Po ginčų buvo balsuojama, ar pritarti siūlymui pateikimo stadijoje. Tam pritarė 71 Seimo narys, 24 buvo prieš, dar 24 susilaikė. Tam, kad valstybės vadovo statusas V. Landsbergiui būtų suteiktas, Seimas tam turi pritarti dar du kartus. Kiti balsavimai numato parlamento rudens sesijoje.
V. Čmilytė-Nielsen: vėluojame
Valdančiosios daugumos atstovai pirmadienį įregistravo projektą, kuriuo siūloma profesoriui V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tiek premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad šio klausimo sprendimas yra uždelstas ir jį reikėtų išspręsti pamirštant asmeniškumus.
„Yra kalbėta šiuo klausimu, jis tikrai nėra naujas. Manau, kad mes labai stipriai vėluojame priimdami šį sprendimą, nes kalbame apie visiškai unikalų laikotarpį Lietuvos istorijoje, apie unikalią asmenybę.
Simboliška, kad paskutinę pavasario sesijos dieną šis pateikimas įvyks. Nuomonės, natūralu, yra įvairios“, – kalbėjo parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen sakė norinti, kad Seimo opozicija, priimdama sprendimą šiuo klausimu, vadovautųsi istoriniu kontekstu bei tokio sprendimo reikšme valstybei.
„Tiek pagarba mūsų valstybei, tiek pagarba profesoriui V. Landsbergiui (vadovautųsi – LRT.lt), o ne kažkokiomis politinėmis simpatijomis ar antipatijomis. <...> Aš manau, kad tai yra skola, tai yra mūsų garbės reikalas, tai yra parlamento garbės reikalas šią skolą grąžinti“, – teigė Seimo pirmininkė.
Ji kalbėjo, kad šiuo klausimu buvo diskutuota daugybę kartų, apie tai yra pasisakę teisės ekspertai, politologai.
Seimo Teisės departamentas yra pateikęs išvadą, kad toks projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Tiesa, V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad Teisės departamentas tik pakartojo išvadą, kurią buvo suformulavęs prieš keletą metų. Visgi, tuomet buvęs siūlymas ir tai, kas siūloma dabar, nesutampa.
„Ta pozicija nenustebino, tačiau pabrėžiu, kad šiuo įstatymu nėra bandoma prilyginti prezidentui, todėl kalbama visiškai ne apie tai, o apie valstybės vadovą. Dėl to teisininkai iš esmės sutaria“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Palaikytų, net jei tai ir nebūtų V. Landsbergis
Premjerė I. Šimonytė žurnalistams kalbėjo, kad sprendžiant klausimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, reikėtų atsiriboti nuo asmenybių.
„Būtų labai gerai, jei vertindami faktus mes atsiribotume nuo savo asmeninio požiūrio į asmenį. Jeigu tai būtų bet koks kitas žmogus, ne profesorius V. Landsbergis, tai mano požiūris į situaciją visiškai nepasikeistų.
Negalime sakyti, kad nuo 1990 metų, atkūrus nepriklausomą valstybę, iki Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo, Lietuva buvo kažkokia šalis be galvos. Valstybė turėjo vadovą, tokiu jį pripažino pasaulinė bendruomenė ir, man atrodo, tai yra ginčijimasis su faktais“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Ji apgailestavo, kad į diskusijas šia tema nemažai žmonių „įdeda“ savo požiūrį į V. Landsbergį kaip asmenį, nors ir teigė, kad įtikinti visus žmones to nedaryti, greičiausiai, nepavyks.
Nepalaikys
Ir nors apie valstybės vadovo statuso suteikimas V. Landsbergiui diskusijų objektu tapo jau ne kartą, parlamentinė opozicija vis tiek mano, kad viskas vyksta pernelyg skubotai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė trečiadienį tikino, kad jos vadovaujama frakcija tokio siūlymo ketina nepalaikyti.
„Šita iniciatyva kyla pastoviai. Stebina, kodėl teikiama paskutinę sesijos dieną. Su visa pagarba V. Landsbergiui, bet ar reikia tai dabar daryti paskutinę dieną? Apie tai galima diskutuoti rudenį, jei tai yra tas klausimas, kuriuo dauguma norėtų diskutuoti.
Mes išliekame nuoseklūs, tikrai nepritarsime šitam įstatymo projektui. Net ir tuo metu veikes pagrindinis laikinasis įstatymas nenumatė, kas yra valstybės vadovas, ta pripažino Konstitucinis Teismas“, – kalbėjo A. Norkienė.
Tiesa, Lietuvoje valstybės vadovo statusas jau buvo suteiktas partizanų vadams Jonui Žemaičiui-Vytautui bei Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Paklausta, kodėl negalima šiuo pavyzdžiu sekti suteikiant statusą V. Landsbergiui, A. Norkienė teigė, kad profesorius nėra išskirtinis, tačiau siūlymo palaikyti vis tiek neketina.
„Nemanau, kad jis kažkuo išskirtinis. Mes galime diskutuoti, bet tai neturėtų būti diskusija, kurios nėra. Registruota pirmadienį, šiandien greitai paskutinę dieną įmetama į darbotvarkę, tos diskusijos kaip ir nelieka.
Diskusija nebus kažkuo nauja, visi esame išsakę argumentus, istorija yra tokia, kokia yra. Nematome čia bendrų sąlyčio taškų“, – komentavo LVŽS frakcijos seniūnė.
