„Didžiausia grėsmė – turėsime vis daugiau vaikų ir paauglių, kuriems susiformuos sunkūs psichikos sutrikimai. Yra gerai žinoma, kad pusė suaugusiųjų psichikos sutrikimų prasideda paauglystėje. Jei dabar nepadėsime vaikams ir paaugliams, kyla rizika, kad jie sirgs ilgiau. O drauge didės išlaidos ir valstybei“, – pabrėžė koalicijos „Psichikos sveikata-2030“ atstovė, Lietuvos psichologų sąjungos narė Vaida Kalpokienė. Taip ji kalbėjo apibūdindama karantino įtaką vaikų ir paauglių sveikatai.
Vaikų ir paauglių psichologė dr. V. Kalpokienė per Seime surengtą konferenciją „Proveržis psichikos sveikatos sistemoje – kas turi būti kitaip?“ padėties sunkumą iliustravo 16-mečio Tado istorija.
„Po fizinio ir emocinio smurto jis pateko pas globėjus. Gyvenant šeimynoje vis gilėjo konfliktai, atsirado sunkumų mokykloje, prasidėjo alkoholio pavartojimai. Antrojo karantino metu po emocinio protrūkio Tadas bandė žudytis. Jis pateko į dvi skirtingas ligonines vieną po kitos, kur jam buvo atliekami psichologiniai tyrimai. Po dar vienų muštynių globėjai nusprendė jo atsisakyti. Tadas vėl bandė žudytis, pateko į dar vieną ligoninę. Buvo pradėti rengti dokumentai į socializacijos centrą. Tai viena iš liūdnų istorijų. Labai gaila, bet nemažai paauglių Lietuvoje patiria tokias istorijas“, – pasakojo psichologė.
Reikšmingai augo sunkių sutrikimų skaičius
V. Kalpokienė pabrėžė, kad vaikų ir paauglių sveikata karantino metu labai pablogėjo.
„Labai didėjo kreipimųsi skaičius, kreipiamasi dėl vis sunkesnių atvejų. Ir tai tik dar kartą parodo seniai egzistuojančias problemas, apie kurias jau seniai kalbama“, – sakė psichologė.
V. Kalpokienė rėmėsi profesorės Romos Jusienės tyrimu, kuriame atskleidžiama, kaip keitėsi vaikų sveikata karantino metu. Nustatyta, kad padaugėjo psichosomatinių simptomų, augo vaikų antsvoris, taip pat gausėjo elgesio, emocinių sutrikimų.
„Į ką aš noriu atkreipti dėmesį? Ankstyvo rudens metu atlikti matavimai parodė, kaip reikšmingai sumažėjo sunkumų, bet, kai mokyklos vėl buvo uždarytos ir vaikai grįžo mokytis namo, labai stipriai padaugėjo didelių emocinių ir elgesio sunkumų. Jų žiemą buvo jau 3 procentais daugiau. Šiuo metu, manau, yra dar daugiau. Ką tai reiškia? Yra didelė rizika, kad tie sunkumai tęsis ir toliau, jei vaikai ir paaugliai pagalbos negaus. Be to, didės gydymo išlaidų našta ir valstybei“, – problemas nurodė psichologė.
V. Kalpokienė pabrėžė, kad ir tėvai jaučiasi išsekę, bejėgiai susitvarkyti su užkritusiu krūviu.
„Negalima sakyti, kad vaikai Lietuvoje negauna jokios pagalbos. Jie ją gauna. Labai smagu, kad ji teikiama ir mokyklose, ir dienos centruose, labai svarbi ir telefoninių linijų pagalba. Bet jei mes žiūrime į sunkių sutrikimų turinčius vaikus ir paauglius, tai matome, kad egzistuoja labai didelė spraga teikiant antrines paslaugas. Tokių įstaigų yra per mažai. Ypač sudėtinga gauti paslaugą, jei gyveni mažesniame miestelyje“, – apibūdino specialistė.
Pasak jos, svarbiausia galvoti, kaip užpildyti šią spragą.
Labai stinga specialistų
„Didelė problema – pagalbos fragmentiškumas, sudėtinga sulaukti reguliarios pagalbos. Sunkūs pacientai keliauja iš ligoninės į ligoninę. Sunku rasti vietų stacionaro skyriuose paaugliams po savižudybių bandymų.
Tadas, apie kurį pasakojau, turėtų grįžti į savo miestelį, bet artimiausia vaikų psichiatro konsultacija įmanoma po penkių savaičių. Psichologo konsultacijos įmanomos kas tris savaites. Tokia yra reali informacija“, – problemas vardijo psichologė.
Taip pat skaitykite
Ji pabrėžė, kad tiksinti bomba yra priklausomybių turintys vaikai ir paaugliai. V. Kalpokienė citavo savo kolegas, kurie sako, kad auginame pacientus suaugusiųjų priklausomybių centrams.
„Turime mažai resursų dirbti su vaikais ar paaugliais, kurie jau yra priklausomi. Labai stinga dirbti su vaikais pasirengusių specialistų – tiek medicinos psichologų, tiek slaugytojų. Manau, tai turėtų tapti vienu pagrindinių klausimų. Reikia atsakyti, kas tai darys, kaip bus formuojamos komandos, kad centruose būtų galima teikti pagalbą. Labai trūksta priemonių, būna taip, kad psichologai patys perkasi sau priemones. Tai irgi klausimas, kas tai turi finansuoti ir nupirkti. Būtina politinė valia keisti esamą sistemą“, – pabrėžė psichologė.
Anot jos, valstybei reikia iki 2022 metų apsispręsti, kur mes judame tolyn.
Psichologus kamuoja nuovargis
V. Kalpokienė pabrėžė dar vieną bėdą – per karantino metus smarkiai išaugo psichologų nuovargis ir perdegimo atvejų skaičius.
Kaip parodė Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komiteto atlikta apklausa, pernai kovą 32 proc. apklaustų su vaikais dirbančių psichologų nurodė visada ar daugiau nei pusę laiko jaučiantys nuovargį. Po metų šis rodiklis rodo, kad bėda yra kur kas didesnė. Nuovargį juto 41,1 proc. psichologų.
„Šiuo metu šie procentai turbūt būtų dar didesni“, – sakė psichologė.
Kokias paslaugas gautų Tadas, jei gyventų Škotijoje?
Konferencijoje dalyvavęs vaikų ir paauglių psichiatras Vytas Blažys iš Škotijos pasakojo, kad šioje šalyje V. Kalpokienės apibūdintas Tadas gautų stacionarinį gydymą pediatrijos skyriuje, šis skyrius kreiptųsi į vaikų psichikos sveikatos centrą.
Kaip pasakojo V. Blažys, jei Tadą jau būtų galima išrašyti, į ligoninę vyktų vienas iš centro specialistų, įvertintų berniuko būklę, psichosocialinę būklę, spręstų, ar saugu jį išrašyti. Specialisto ligoninė sulauktų arba tą pačią dieną, arba kitą, priklausomai nuo to, kurią valandą buvo pranešta apie vizito būtinybę.
„Įvertinimą atlieka intensyvios pagalbos komanda. Ir išrašo pacientą tik jei yra aiškus planas, komanda padeda sudaryti tą planą, kuriame apibrėžiama, ką daro tėvai, ką – socialinės tarnybos. Intensyvios pagalbos specialistai gali teikti pagalbą paaugliui du mėnesius. Per tą laiką jis perduodamas kitai specialistų komandai, kuri veikia teritoriniu principu. Ji sudaro terapinį planą, kokios terapijos reikia, kas tai atliktų, kokių veiksmų turi imtis mokykla.
Terapiniai užsiėmimai, priklausomai nuo problemos gali vykti kartą per savaitę ar kas antrą savaitę. Jei Tadui reikėtų pagalbos ne darbo metu, tėvai ar globėjai galėtų skambinti į greitąją pagalbą – toks būtų lietuviškas atitikmuo. Jei to nepakanka, būtų galima susisiekti su regiono krizių intervencijų ir namų gydymo tarnyba – tai suaugusiųjų psichikos sveikatos tarnyba, jos specialistai gali suteikti konsultaciją arba, jei yra reikalas, nuvykti į vietą“, – apie Škotijos sistemą pasakojo V. Blažys.
Lietuvis gydytojas pabrėžė, kad Škotija turi pakankamai specialistų, kurie gali teikti pagalbą, nuvykti į pediatrijos stacionaro skyrių.
„Kad būtų žmonių, reikalingas valstybės sprendimas, reikalingas strateginis planavimas“, – galvodamas apie Lietuvą, pabrėžė Škotijoje dirbantis V. Blažys.
Pasak jo, specialistai turėtų būti sutelkti dideliuose centruose.
Nurodė, ką derėtų keisti
Pasak koalicijos „Psichikos sveikata-2030“ atstovės V. Kalpokienės, Lietuvoje reikia koncentruotis į tai, kaip stiprinti – steigti ar performuoti – antrinio lygio psichikos sveikatos centrus, jų reikėtų 10-15, juose turėtų būti teikiamos psichoterapinės paslaugos, kurios būtų prieinamos vaikams, paaugliams ir jų šeimoms.
„Galbūt turėtų atsirasti padaliniai sunkių sutrikimų, pavyzdžiui, valgymo sutrikimų, priklausomybių turintiems vaikams ir paaugliams“, – sakė V. Kalpokienė.
Taip pat skaitykite
Ji pabrėžė, kad būtina suplanuoti pakankamą skaičių specialistų, kurie galėtų dirbti su vaikais ir paaugliais. Psichologė pateikė pavyzdį: Jungtinėje Karalystėje 100 tūkstančių gyventojų tenka bent 20 vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistų.
V. Kalpokienė nurodė, kad būtina pasirūpinti, kad būtų apmokamos privačiai dirbančių psichoterapeutų konsultacijos, kai žmogus turi siuntimą.
Ji sakė, kad, nesiėmus pokyčių, kils rizika ir kitoms reformoms, tarkime, švietimo integracijos ar įvaikinimo.
„Tikėtina, kad turėsime nelaimingų suaugusiųjų kartą, kuri, tikėtina, augins nelaimingus vaikus“, – sakė V. Kalpokienė.
