Kultūros ministerija siūlo kultūros įstaigų vadovų atrankose leisti galutinį sprendimą priimti ministrui ar merui. Politikai rinktųsi iš dviejų komisijos jau atrinktų kandidatų. Kultūros asamblėja teigia, esą ministras galėtų rinktis ne profesionalesnį, bet politiškai palankesnį kandidatą. Tačiau kultūros viceministras Matas Drukteinis tai vadina spekuliacijomis.
Pernai kultūros bendruomenės protestai kilo dėl to, kad Kultūros ministerija atiteko „Nemuno aušrai“. Dabar ministerija socialdemokratų rankose, tačiau Kultūros asamblėja proteste „Šalin rankas“ vėl sunerimusi. Šįkart dėl valdančiųjų siekio keisti kultūros įstaigų vadovų atranką.
„Taip kultūros institucijos tampa jų platforma, ne laisvo kūrėjo, ne kritiškai mąstančio žiūrovo erdve“, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė.
Kultūros ministerija siūlo keisti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų vadovų atranką. Siūlyme numatyta – ministro pasirinkti asmenys konkursų komisijose galėtų sudaryti ir daugumą – iki dviejų trečdalių komisijos narių, o likusieji būtų išorės ekspertai.
Kultūros viceministras M. Drukteinis nuogąstavimus dėl atrankos politizavimo vadina spekuliacijomis.
„Jokiais būdais negalima kalbėti apie politizavimą, kokių spekuliacijų čia atsiranda viešumoje“, – teigia pašnekovas.
Tačiau pagal siūlomą tvarką galutinį sprendimą priimtų kultūros ministras ar savivaldybės meras – politikai rinktųsi iš dviejų geriausiai komisijos įvertintų kandidatų.
„– Tai galutinis žodis yra politiko? – Taip. Aukščiausio pareigūno kultūros srityje. Jeigu įsivaizduotume nevyriausybinį sektorių, juk jeigu esu įstaigos vadovas, natūralu lyg ir turėčiau teisę pasirinkti su kuo noriu dirbti“, – teigia viceministras.
„Jis vienašališkai pasirenka ne geriausią, nes nėra tokios prievolės daugiausiai balų surinkusį, o tą, kuris patogiausias. Jei vienas surinks 10, o kitas 7, tai laisvai ministras ar ministrė gali pasirinkti tą, kuris surinko mažiau balų“, – komentuoja Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis.
Ministerijos siūlyme pavojų įžvelgia ir Seimo opozicija.
„Pavojus yra toks, kad valstybė nebesiunčia ženklų, kad konkursai yra tikri skaidrūs, kad ten galima konkuruoti, nes tu nežinai, kur bus tas žmogus, kurį planuoja valdantieji – ar savivaldybėje, ar valstybėje“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Kairys.
Anot Seimo Kultūros komiteto pirmininko socialdemokrato Kęstučio Vilkausko, nereikėtų keisti to, kas veikia. Teigia – ministras į atranką galėtų įsikišti tik tada, kai kandidatus komisija įvertintų beveik vienodai.
„Ta sena tvarka jau buvo nusistovėjusi ir, manau, laimėdavo tikrai geriausi. Jei žmogus vien tik per politinio vadovo prizmę darytų atranką, tai taip, galima sakyti, kad tai politizavimas“, – kalba komiteto pirmininkas.
Keturiuose tokiuose konkursuose dalyvavęs Nacionalinio dramos teatro vadovas M. Budraitis komisijose pasigenda įstaigų darbuotojų balso.
„Tie, kas dirbs su vienu ar kitu vadovu ateinančius penkerius metus, dabar lyg atstovus ir kviečia, bet daugelyje vakarų Europos, Šiaurės šalyse tai sudaro 40 procentų sprendimo“, – teigia M. Budraitis.
Diskusijos dėl galimų pokyčių gegužę tęsis ir Seimo Kultūros komitete.
