Lietuvoje

2021.05.14 18:32

Kelios dešimtys kauniečių penktadienio vakarą „ieškojo mero“: skambėjo ir kaltinimai, jog savivaldybė – Matijošaičio įkaitė

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.05.14 18:32

Penktadienį pavakare kauniečiai susirinko paminėti Pilietinio pasipriešinimo dienos – suėjo 49 metai po Romo Kalantos protesto. Šiemet kauniečiai kartu rengia ir savotišką akciją – ieško ne tik esamo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, bet ir norimo miesto vadovo.

Susibūrimo organizatoriai – kelios Kauno miesto bendruomenės: Aukštųjų ir Žemųjų Šančių, Lampėdžių, Centro. Taip pat prisijungė Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, „Fridays for Future Kaunas“, VšĮ „Už švarią Lietuvą“, bei puslapis „Gyvenimas per brangus“. Jų teigimu, kauniečiai kelerius metus nesulaukia mero Visvaldo Matijošaičio ir jo atstovų dėmesio sprendžiant svarbiausius miesto klausimus ir nepaisoma vietinių gyventojų nuomonės.

„Ieškome mero – dabartinio, kad įsitikintume, jog jis egzistuoja ne tik reklaminiuose stenduose ir viešųjų ryšių kampanijose, ir naujo, kuris ar kuri būtų socialiai atsakinga (-as) ir pilietiška (-as)“, – taip rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ esančiame šios akcijos puslapyje.

Miestiečiai kviečiami pasidalyti, ko pasigendama iš miesto vadovybės, ir kelia klausimą „Kokio mero ieškote jūs?“.

Priminta ignoruota kauniečių deklaracija

Nors dar iki susibūrimo buvo likęs pusvalandis, tačiau jau prie savivaldybės budėjo du policijos pareigūnai.

Apie 17 val., kitoje Laisvės alėjoje pusėje, greta Romo Kalantos paminklo susirinko apie 50 kauniečių. Pagerbę prieš 49 metus žuvusį vyrą, žmonės pajudėjo savivaldybės link. Į mitingą buvo atneštas ir kartoninis, natūralaus dydžio, V. Matijošaitis.

Susirinkę bendruomenių atstovai priešais savivaldybę perskaitė dar 2019 m. pasirašytą deklaraciją, kurioje prašoma, kad kauniečiai būtų dažniau paisomi ir įtraukiami į sprendimų priėmimą.

„Praėjus dviem metams nei mero, nei pokyčių bendruomenių gyvenime nesimatė. Šiandien perskaitysime tai, ką parašėme prieš dvejus metus: tai buvo neišgirsta, ignoruota“, – prieš skaitymą minėjo organizatoriai.

Keli į aikštės centrą pasisakyti atėję gyventojai kalbėjo, ko norėtų iš savivaldybės, pavyzdžiui, mokyklos Romainiuose ar geresnių dviračių takų. Teigiama, kad žmonės kreipiasi į savivaldybę su užklausomis, bet žinių atgal nesulaukia kelias savaites.

Kauniečiai teigia, kad Kaunas nebeprimena demokratijos

Teisininkas Saulius Dambrauskas minėjo, kad nori užduoti kelis klausimus: ar pilietinė visuomenė visada valdžiai trukdo?

„Jeigu žmonės reiškia pilietinį nepasitenkinimą: nejaugi valdžia galvoja, kad už jų turi stovėti kažkoks sąmokslas? Jeigu žmonės kelia problemas, vadinasi yra skaudulys ir neįsiklausymas yra didžiausia problema valdant esamą padėtį“ – svarstė S. Dambrauskas.

Jis pridūrė, kad ginčai keliami tik todėl, kad norima Kaunui padėti.

Pasisakė ir architektas Linas Tuleikis. Jo teigimu, Kauno valdymas labiau primena autokratiją, o ne demokratiją.

„Kodėl mes kalbame prieš Kauno merą, o ne prieš visą tarybą? Šitas namas (Kauno miesto savivaldybės pastatas – LRT.lt) tapo vieno asmens įkaitu. Meras mėgsta sakyti, kad jis dirba komandoje. Bet komanda jis vadina tuos žmones, kurie tiesiog pataikauja jam“, – teigė L. Tuleikis.

Po jo pasisakymo susirinkę kauniečiai ėmė skanduoti žodį „gėda“.

Tuo pat metu aplink susirinkusią minią dviratį mynė vyras, o ant jo nugaros buvo pritvirtintas kartoninis V. Matijošaitis. Prisiartinus arčiau savivaldybės pastato, jį sustabdė policijos pareigūnai: kadangi vyras laikomas akcijos dalyviu, pedalus jis minti turėjo tik šalia susirinkusių žmonių, o ne aplink.

Kauno mero „paieškos“ truko apie valandą, 18 val. kelios dešimtys asmenų išsiskirstė.

Savivaldybės atstovui akcijos pavadinimas sukėlė šypseną

Tačiau pakomentuoti situacijos ar susitikti su susirinkusiais gyventojais iš Kauno miesto savivaldybės niekas neatėjo. Tomas Jarusevičius, Kauno miesto mero patarėjas, kalbėdamas apie gyventojų susibūrimą minėjo, kad savivaldybė greičiau nei įprastai pasirūpino leidimu renginiui. Pasak jo, organizatoriai pirmiau ėmėsi jo viešinimo bei reklamos, o tik paskutinėmis akimirkomis suskubo rūpintis reikiamais formalumais.

„Miestas – gyvas organizmas, kuriame turi būti vietos kiekvieno saviraiškai. Protestai – vienas iš būdų laisvai ir viešai išsakyti savo poziciją. Gerbiame tokį pasirinkimą. Svarbiausia, kad viskas vyktų taikiai, kultūringai, saugiai ir išvengiant bereikalingų provokacijų“, – LRT.lt teigė T. Jarusevičius.

„Sužinojus šios akcijos pavadinimą, pirmiausia natūraliai kilo šypsena, jog profsąjungos su bendruomenėmis gana anksti pradeda potencialaus mero paieškas, nors iki savivaldos rinkimų liko dar beveik dveji metai“, – pridūrė jis.

Ekspertai pasisakė apie apsunkintą Kauno komunikaciją ir vienvaldystę

LRT.lt apie kauniečių nuotaikas bei V. Matijošaičio pasyvumą komentavę politikos ir komunikacijos ekspertai pažymėjo, kad problemos mieste jau buvo jaučiamos. Užsiminta ne tik apie Kauno valdžios nenorą bendrauti bei gyventojų nuomonės nepaisymo, bet ir stabdžių nebuvimą priimant sprendimus taryboje, kai didžioji dalis jos narių yra V. Matijošaičio rinkimų komiteto nariai.

„Man atrodo, kad Kauno komunikacija yra sudėtinga. Tarsi mero pozicija yra tokia: „Ką čia kalbėti, svarbu dirbame, dirbame, tvarkome, tvarkome miestą.“ Gal griežtai nuskambės, bet atrodo, kad V. Matijošaitis žinojo, kad šiaip ar taip bus meru, tad jam nelabai svarbu, ką žmonės galvos ir sakys, ar kiek jis komunikuos. Tas jo laimėjimas rinkimuose triuškinamas buvo“, – dėstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Aistė Lazauskienė.

„Tai akivaizdžiai rodo, kad problemų yra. Galbūt visų kauniečių pulso jautimas nėra pakankamas ir Kauno merui galbūt reiktų tikrai atkreipti dėmesį į tai ir spręsti“, – teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) docentas Andrius Šuminas.

„O kada sprendimai priimami, nenuostabu, kad atsiranda nepatenkintų, kurie turi visas teises būti nepatenkinti. Savivaldybė turi tartis ir turi visus instrumentus bendrauti, bet labai liūdna, kad nesinaudojama jais. Mes grįžtame prie tokio iš sovietmečio atėjusio sutvarkymo, kad viskas padaryta, pasakyta, pasirūpinta, o ko jūs norite ar nenorite – tai čia jau neįdomu. Mes kažkaip neišmokstame apsvarstyti kartu sprendimų, kurie yra aktualūs gyventojams“, – pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) ekspertė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.