Lietuvoje

2021.05.14 10:27

Kauniečių kantrybė tirpsta? Nebeapsikentę „vienvaldystės be stabdžių“ skelbia mero paiešką

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.05.14 10:27

„Ieškome Mero! Radus pranešti“ – tokie plakatai, kviečiantys į susibūrimą priešais Kauno miesto savivaldybę, pastarosiomis dienomis išplito šiame mieste ir „Facebooke“. Kelios Kauno bendruomenės nusivylusios, kad savivaldybės vadovai ignoruoja kauniečius ir jų nuomonę. Nors prieš porą metų rinkimuose Kauno meras triumfavo, tačiau, pasak LRT.lt kalbintų politikos ir komunikacijos ekspertų, didžiulis pasitikėjimas atnešė ir didesnių lūkesčių iš gyventojų bei suteikė daugiau drąsos valdžiai. Bet dabar prisirpo problemos.

Penktadienį vakare Kaune, priešais miesto savivaldybės pastatą, vyks Pilietinio pasipriešinimo dienos minėjimas – sueis 49 metai po Romo Kalantos protesto. Šiemet kauniečiai kartu rengia ir savotišką akciją – ieškos ne tik esamo Kauno miesto mero, bet ir norimo.

„Ieškome mero – dabartinio, kad įsitikintume, jog jis egzistuoja ne tik reklaminiuose stenduose ir viešųjų ryšių kampanijose, ir naujo, kuris ar kuri būtų socialiai atsakinga (-as) ir pilietiška (-as)“, – taip rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ esančiame šios akcijos puslapyje.

Organizatoriai – kelios Kauno miesto bendruomenės: Aukštųjų ir Žemųjų Šančių, Lampėdžių, Centro. Taip pat prisijungė Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, „Fridays for Future Kaunas“, VšĮ „Už švarią Lietuvą“, bei puslapis „Gyvenimas per brangus“. Jų teigimu, kauniečiai kelerius metus nesulaukia mero Visvaldo Matijošaičio ir jo atstovų dėmesio sprendžiant svarbiausius miesto klausimus ir nepaisoma vietinių gyventojų nuomonės.

Miestiečiai kviečiami pasidalyti, ko pasigendama iš miesto vadovybės, ir kelia klausimą „Kokio mero ieškote jūs?“.

Nebelabai rūpėjo nuomonė?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Aistė Lazauskienė LRT.lt sako, kad yra jau sena problema tarp Kauno valdžios ir jos bendruomenių, jaučiamas konfliktas ir todėl pribrendo tokia akcija.

„Man atrodo, kad Kauno komunikacija yra sudėtinga. Tarsi mero pozicija yra tokia: „Ką čia kalbėti, svarbu dirbame, dirbame, tvarkome, tvarkome miestą.“ Gal griežtai nuskambės, bet atrodo, kad V. Matijošaitis žinojo, kad šiaip ar taip bus meru, tad jam nelabai svarbu, ką žmonės galvos ir sakys, ar kiek jis komunikuos. Tas jo laimėjimas rinkimuose triuškinamas buvo“, – dėstė A. Lazauskienė.

LRT.lt primena, kad 2019 m. savivaldos rinkimuose V. Matijošaitis surinko 79,59 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jo artimiausia oponentė, konservatorė, dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė surinko vos 12,68 proc. balsų.

A. Lazauskienė pabrėžė, kad bendravimo su savo savivaldybės gyventojais, vietos pulso pajautimo niekada nebus per daug. Tokiu atveju ir žmonės jaustų miesto ar rajono vadovą. Ji taip pat rėmėsi prieš kelerius metus atliktu tarptautiniu tyrimu, kai buvo apklausiami beveik visų Europos šalių merai.

Man atrodo, kad Kauno komunikacija yra sudėtinga. Tarsi mero pozicija yra tokia: „Ką čia kalbėti, svarbu dirbame, dirbame, tvarkome, tvarkome miestą.“

A. Lazauskienė

„Ten buvo klausimas: iš kur merai sužino gyventojų nuomones. Tai Europoje tas tiesioginis bendravimas su gyventojais yra pirmiausia, dar šiek tiek iš žiniasklaidos. Bet tiesioginis komunikavimas su gyventojais daug kur yra svarbu“, – pažymėjo A. Lazauskienė.

Pasak jos, per tyrimą paaiškėjo, kad vidutiniškai Europoje skiriama 7 val. ir 44 min. per savaitę bendrauti su gyventojais. Kiek laiko žmonėms skiria Lietuvos merai? 6 val. ir 18 min. per savaitę. Be to, merai daugiau laiko skiria susitikimams su savivaldybės administracija arba darbui su dokumentais.

Tiesa, VDU mokslininkė pažymi, kad savivaldybė savivaldybei nelygi. Kai kurie merai net savo mobiliųjų telefonų numerius yra paviešinę ir galima jiems tiesiogiai paskambinti. O norint susitikti su V. Matijošaičiu, reiktų įveikti apsčiai barjerų.

„Tvarka yra reglamentuota. Ten yra išvardyta, kad pas merą nepateksi, jeigu klausimo neišsprendė kuris nors savivaldybės skyrius, vicemeras. Žodžiu, yra „ne, ne, ne“ ir tik maždaug trys atvejai, kad jeigu yra biurokratizmas kažkoks – tada pateksi. Truputį atrodo, kad eilinis gyventojas neturi šansų patekti“, – komentavo A. Lazauskienė.

Pasyvumas leido išvengti kritikos

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) docentas Andrius Šuminas LRT.lt plačiau pakomentavo V. Matijošaičio pasyvumą. Anot jo, su didesniu dėmesiu atkeliauja ir daugiau kritikos, todėl buvimas nuošalyje leido to išvengti.

„Turbūt Kauno meras niekada nebuvo tas politikas, kuris visomis priemonėmis siektų į save atkreipti dėmesį, dominuoti žiniasklaidoje ar būti labai aktyviai matomas ten. Čia turbūt yra Kauno mero išskirtinumas. Jeigu norėtų, galėtų labai lengvai būti matomas nacionaliniu lygmeniu, tačiau turbūt sąmoningai yra pasirinkęs nebūti ten“, – teigė A. Šuminas ir pridūrė, kad tai nėra nieko naujo.

Pašnekovo teigimu, Kauno meras save pristato kaip ūkvedį, kaip miesto šeimininką, ne kaip „politikierių“, o kaip ūkiškai su miestu besitvarkantį asmenį. Nors būta siūlymų V. Matijošaičiui eiti į nacionalinę politiką, tačiau, kaip pabrėžė A. Šuminas, tai liko tik kalbų lygyje ir Kauno meras liko ištikimas pozicijai, kurią dabar užima.

Jis priminė, kad V. Matijošaičio triuškinamas laimėjimas prieš dvejus metus vykusiuose rinkimuose parodė miestiečių palaikymą, bet dabar gyventojai jaučiasi negirdimi ir tokiu būdu siekia į save atkreipti dėmesį.

„Tai akivaizdžiai rodo, kad problemų yra. Galbūt visų kauniečių pulso jautimas nėra pakankamas ir Kauno merui galbūt reiktų tikrai atkreipti dėmesį į tai ir spręsti“, – svarstė A. Šuminas.

Problema ne tik Kaune

Kalbėdama apie gyventojų norą susiburti ir ieškoti mero, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) ekspertė Ieva Petronytė-Urbonavičienė LRT.lt sakė, kad tai yra mėginimas atkreipti ne tik mero bei jo rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ dėmesį, bet ir platesnės visuomenės.

„Man atrodo, kad čia labai nuosekli tąsa to, kas vyksta jau kelinti metai: kada Kauno bendruomenės sukilo prieš mero sprendimus, kurie jas liečia, kai nesitariama su jomis. Norima sudominti, atsižvelgti arba daugiau dialogo užmegzti. Bendruomenė ieško atraktyvių būdų pasirodyti, iškelti savo interesą, reikalavimus ir pakeisti situaciją, kuri jų netenkina“, – komentavo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Be to, anot jos, galbūt yra mėginama plačiau paskleisti diskusiją, paskatinti žmones pagalvoti, kokie bruožai turėtų būti būdingi merams, nes tai yra ne vien tik Kauno problema. Kaip teigė pašnekovė, Lietuvoje yra daugiau tokio įsivaizdavimo, kad meras ar kiti savivaldybės politikai turėtų būti tokie ūkiški: šaligatvius tvarkantys, gatves lopantys ir nekreipiantys dėmesio į tai, kad savivaldybė atsižvelgtų į piliečius ir tartųsi.

„Ir atrodo, kad vienu metu tvirta ranka, verslininkiškumas ir pozicija „aš čia nepolitikuoju, o darau“ buvo Kauno mero stiprybės. Bet savivalda vis dėlto yra politika ir ne vien tik trinktelėjimas kumščiu į stalą arba nusprendimas iš viršaus, kaip turėtų atrodyti miestas ir jo gyvenimas. Tai yra tarimasis su gyventojais ir bendrų sprendimų ieškojimas. Ir čia buvo didysis nusivylimas Kauno meru, kad nebuvo atvertos durys konsultuotis. Toks momentas verčia ieškoti alternatyvių būdų“, – aiškino I. Petronytė-Urbonavičienė.

Ji pridūrė, kad, einant per viešąją erdvę, apeliuojant į platesnę auditoriją, galbūt siekiama pamėginti paveikti meriją ir padaryti labiau matomus netinkančius sprendimus, kaip nors koreguoti situaciją. Visuomenė, anot pašnekovės, nori ne tik žinoti, bet ir įsitraukti, turėti balsą ir dalyvauti sprendimų priėmime.

„Į šią akciją galima žiūrėti kaip į platesnio judėjimo apraišką, inicijuojamą bendruomenių. Jų veiksmas gali išsiplėsti, sulaukti daugiau palaikytojų. Smagu, kad, nepaisant to, kad lyg ir sėkmės nėra, bet nesustojama, išlieka užsispyrimas. Viskas priklausys nuo to, kaip bendruomenės komunikuos. Ir labai svarbu, ar paveiks ne kauniečius“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Savivalda vis dėlto yra politika ir ne vien tik trinktelėjimas kumščiu į stalą arba nusprendimas iš viršaus, kaip turėtų atrodyti miestas ir jo gyvenimas.

I. Petronytė-Urbonavičienė

Vienvaldystė panaikino stabdžius savivaldybėje

Pasak pašnekovės, gyventojų nusivylimas galėjo padidėti ne tik dėl nebendravimo, bet, galbūt, ir dėl to, kokia dabar yra Kauno miesto valdžia. Po 2019 m. savivaldos rinkimų 32 vietas iš 40 Kauno miesto taryboje gavo „Vieningo Kauno“ nariai: didžiulį palaikymą gavo ne tik meras, bet ir jo komanda, todėl galbūt iškilo lūkesčiai.

„Tokia vienvaldystė atsirado mieste. Iš vienos pusės ir pačiam merui, jo komandai, rinkimų komitetui atsiranda laisvesnės rankos, daugiau drąsos veikti, drąsesnius projektus siūlyti. Iš kitos pusės opozicijos sumenkėjimas reiškia, kad nebėra tam tikro stabdžio ir tam tikri sprendimai yra priimami greičiau, mažiau apsvarstyti“, – teigė VU TSPMI atstovė.

Tai, anot jos, reiškia, kad savivaldybėje sumažėjo užkardų svarstant ir priimant sprendimus, todėl natūralu, kad, jiems išplaukus į viešumą, bendruomenės sukyla ir priešinasi. I. Petronytė-Urbonavičienė tokią situaciją įvardija kaip politinės kultūros spragą: jeigu atrodo, kad nereikia opozicijos, tai su ja skaitytis ir neapsimoka.

„Kai praktiškai yra visi savi ir savų rėmėjų, savo judėjimo užtenka, kad galėtum priimti visus reikalingus sprendimus, tai turbūt natūraliai ir lyderis tampa drąsesnis. Taip neturėtų būti. Galbūt tie patys politikai ne visada bus pozicijoje“, – komentavo pašnekovė.

Taip pat šiek tiek į politinį lauką persikėlė ankstesnė V. Matijošaičio patirtis versle. Kaip teigė I. Petronytė-Urbonavičienė, atrodo, kad ateita iš senesnio modelio verslo hierarchijos, kur buvo aiški paklusnumo piramidė.

„O kada sprendimai priimami, nenuostabu, kad atsiranda nepatenkintų, kurie turi visas teises būti nepatenkinti. Savivaldybė turi tartis ir turi visus instrumentus bendrauti, bet labai liūdna, kad nesinaudojama jais. Mes grįžtame prie tokio iš sovietmečio atėjusio sutvarkymo, kad viskas padaryta, pasakyta, pasirūpinta, o ko jūs norite ar nenorite – tai čia jau neįdomu. Mes kažkaip neišmokstame apsvarstyti kartu sprendimų, kurie yra aktualūs gyventojams“, – pažymėjo pašnekovė.

Nors rinkimuose gyventojai renkasi gaires, į kurią pusę norėtų matyti valdymą ar politiką, kuris jiems atrodo tinkamas, bet jie nebalsuoja už visus įmanomus kadencijos sprendimus. Todėl, pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, neprošal būtų ir kadencijos viduryje pasikonsultuoti, o ne tik prieš rinkimus – natūralu, kad politikai nebūtinai gali viską žinoti vienu metu.

„Akivaizdu, kad balsuodami rinkimuose negalime iš karto pasisakyti ir už visus būsimus sprendimų prioritetus. Kartais planai, kurie paaiškėja ar padaromi per kadenciją, neatitinka to, ko žmonės ar tam tikros grupės tikėjosi, ir tada kyla noras konsultuotis ir ieškoti kompromisų, sprendimų. Kodėl nepasinaudoti pagalba iš išorės? Galu gale – miestai yra mūsų ir atsakomybė už priimtus sprendimus turėtų tekti ne tik politikams, bet ir visiems kitiems“, – komentavo pašnekovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.