Lietuvoje

2021.05.09 07:00

Kultūrinės traumos ir posovietinis paveldas: mama matoma kaip kūnas, atliekantis pareigą valstybei

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.05.09 07:00

Daugiau nei viena iš penkių moterų patiria reikšmingų pogimdyminės depresijos simptomų. Nors tikrieji jos skaičiai nėra žinomi, specialistai įspėja, kad tai – rimta problema, daranti įtakos ne tik moters, bet ir jos vaiko ateičiai. Išskiriama ir tai, kad pogimdyminės depresijos mastus Lietuvoje lemia kultūrinės traumos bei posovietinis paveldas, kai moteris lieka antrame plane ir yra matoma kaip kūnas, kuris atlieka pareigą valstybei.

Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga surengė apklausą, kurioje dalyvavo beveik 2,7 tūkst. moterų, gimdžiusių Lietuvoje 2019–2020 metais (projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis).

Apklausa atskleidė, kad beveik 21 proc. moterų turėjo reikšmingų pogimdyminės depresijos simptomų – joms būtų galima įtarti pogimdyminę depresiją.

Maždaug 14 proc. moterų bent kurį laiką po gimdymo išgyveno reikšmingus potrauminio streso sutrikimo simptomus, o 3 proc. moterų su šiais sunkumais susiduria iki šiol. Šioms moterims galima įtarti potrauminį streso sutrikimą po gimdymo. 20,54 proc. moterų gimdymą išgyveno kaip sudėtingą, trauminę patirtį.

Užsienio moksliniai tyrimai rodo kiek geresnę situaciją – remiantis kai kuriais jų, apie 13 proc. moterų kenčia nuo pogimdyminės depresijos, apie 5 proc. – nuo pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo.

Tikslių duomenų neturime, skiriame per menką dėmesį

LRT.lt kalbintos specialistės sako, kad tikrieji pogimdyminės depresijos mastai nežinomi, tačiau pažymi, kad tai yra aktuali problema. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos narė, psichologė dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė teigia, kad tokie duomenų skirtumai tarp situacijos Lietuvoje ir užsienyje gali atsirasti dėl taikomų skirtingų metodų.

Pavyzdžiui, išskiria ji, svarbu tai, kiek atliekant apklausą yra praėję laiko po gimdymo, ar vertinami moterų išsakomi sunkumai, ar nustatyta tiksli diagnozė. Anot E. Mažulytės-Rašytinės, neturime ir oficialių duomenų, kiek moterų Lietuvoje po gimdymo yra diagnozuojama depresija ar potrauminis streso sutrikimas.

„Svarbu suprasti, kad tai nėra kas nors išskirtinio Lietuvai, kad su šiais psichikos sveikatos sunkumais po gimdymo moterys susiduria visame pasaulyje, tik Lietuvoje tam vis dar skiriamas gana menkas dėmesys“, – portalui LRT.lt sako VU mokslininkė E. Mažulytė-Rašytinė.

Kaip teigia Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga, pogimdyminė depresija paprastai pasireiškia prislėgta nuotaika, apatija, intensyviu susirūpinimu arba atvirkščiai – nesirūpinimu kūdikiu ir baime jam pakenkti.

Pogimdyminis potrauminio streso sutrikimas pasižymi vis pasikartojančiais ir nepageidaujamais nemaloniais prisiminimais apie gimdymą, košmarais, gimdymą primenančių vietų, žmonių ar situacijų vengimu.

Liūdesys – nebūtinai depresija

Po gimdymo jaučiami didžiuliai hormonų svyravimai ir pokyčiai, tad pogimdyminis liūdesys yra visiškai normalus reiškinys, portalui LRT.lt sako lektorė, akušerė Agnė Škudienė. Toks liūdesys paprastai pasireiškia 3–5 parą po gimdymo.

„Atrodo, liūdesys atsiranda iš nežinia kur – tarsi ir nėra, dėl ko liūdėti, tarsi viskas gerai, vaikelis ant rankų, jau namuose, bet nei iš šio, nei iš to būna liūdna. Pavyzdžiui, puodelis iš rankų iškrenta, o tai gali atrodyti kaip pasaulio pabaiga“, – pasakoja A. Škudienė.

Tačiau vien dėl to, kad toks liūdesys yra normalus, negalima jo sumenkinti – čia labai svarbus artimųjų palaikymas, moters apgaubimas šiluma ir meile, dėmesys, tvirtina akušerė. Vis dėlto jei tokie jausmai tęsiasi ilgiau, jei atsiranda nerimo, baimių, reikėtų ieškoti pagalbos.

„Aš, kaip akušerė, tokiu atveju patarčiau kreiptis į psichologus, psichoterapeutus“, – priduria pašnekovė.

Psichologė Sigita Valevičienė taip pat sutinka, kad tam tikri liūdesio epizodai susilaukus naujagimio yra natūralūs: „Kadangi motinystė – perėjimo laikotarpis, suprantama, kad daug dalykų yra džiaugsmingų, o daug tokių, su kuriais reikia susitaikyti, atsisveikinti.“

Vis dėlto, akcentuoja S. Valevičienė, tokie epizodai neturėtų trukti ilgai – jei tokia emocinė būklė tęsiasi dvi savaites, reikėtų pagalvoti apie pagalbos paieškas.

Ragina neskubėti, pabūti „karantine“

A. Škudienė pažymi, kad laikotarpis po gimdymo – itin jautrus, todėl moteris turėtų daugiau laiko skirti sau, atsiriboti nuo visuomenės lūkesčių. Anot jos, to buvo siekiama ir anksčiau, pasitelkiant mitus.

„Mes labai neseniai gyvename mažose branduolinėse šeimose. Daugybę metų moteris buvo apsupta vyresnių šeimos moterų, kaimynių – ji niekada nebūdavo tokia viena, kaip dabar. Daugelyje kultūrų po gimdymo yra vadinamasis auksinis mėnuo, o mes, lietuvės, turėdavome tokį terminą, kad 40 dienų arba šešias savaites po gimdymo moteris yra šešiauninkė.

Apie tą laikotarpį buvo prikurta įvairiausių mitų, kad neva moteris viena koja karste, galinti užkerėti, nužiūrėti, todėl labai pavojinga. Taip nuo moters ir jos vaikelio po gimdymo tarsi atbaidomi svetimi žmonės, pas ją gali ateiti tik patys artimiausi.

Dabar suprantame, kad tai yra ne dėl nužiūrėjimo, o dėl ligų, mikrobų, kad paliktume moterį tokiame kokone su žmonėmis, su kuriais ji jaučiasi gerai, kuriais ji pasitiki, iš kurių gali gauti pagalbos“, – aiškina A. Škudienė.

Jos teigimu, šiais laikais susiduriame su kitais iššūkiais – galbūt moterys neskuba susitikti su visais pažįstamais, tačiau aktyvų socialinį gyvenimą gyvena socialiniuose tinkluose, kur realybė iškreipta, kur vyrauja įvaizdžiai, kaip turi atrodyti ir elgtis pagimdžiusi moteris.

Tokiai nuomonei pritaria ir S. Valevičienė. Pasak jos, esame greita visuomenė, visko norime labai greitai, tačiau mūsų psichika prie situacijų prisitaiko gana lėtai. Tam, kad pavyktų susitvarkyti su stipriomis emocijomis po gimdymo, reikia labai lėtos ir saugios aplinkos, tarsi savanoriško karantino, iš kurio būtų išeinama gana lėtai.

Moterų bendruomenės svarba

Akušerės A. Škudienės teigimu, nereikia bandyti įspausti savęs į rėmus, kad turi atrodyti kaip nužengusi nuo žurnalo viršelio ir atitikti grožio standartus, kadangi jų ir nėra. Ji akcentuoja – pagimdžiusiai moteriai labai svarbi ją supanti bendruomenė, jos palaikymas gali pagelbėti.

Pasak psichologės S. Valevičienės, įvairūs tyrimai rodo, kad buvimas tarp kitų moterų, kurios jaučia ar jautė tą patį, padeda susiprasti, o kitų palaikymas užtikrina, kad „esi normali mama“.

„Vyras negali viso to duoti – jis pats naujai tapęs tėčiu, neturi patirties. Kai mama pagimdo vaikutį, jai kyla daugybė klausimų – ar ji gera mama, ar gerai viską daro...

Kai esi grupėje moterų, matai, kad tai, kas su tavimi vyksta, yra normalu, kad tai toks procesas, kad visos išgyvena vienokius ar kitokius jausmus, kad būna įvairių dienų. Tai padeda. Tyrimai rodo, kad tokiu atveju depresijos po gimdymo tikimybė yra mažesnė“, – apie bendruomenės svarbą pasakoja S. Valevičienė.

A. Škudienė pati organizuoja mamų klubus, į juos pasikalbėti dažniausiai ateina jau pagimdžiusios mamos.

„Jos ateina ne patarimų, o pabūti kartu ir paklausyti, kaip gyvena kitos, kaip praėjo savaitė, ką išmoko vaikas, kaip jaučiasi mama. Tai orientuota į mamą, kad ji galėtų pasisakyti“, – tvirtina A. Škudienė.

Taigi, tokie mamų klubai – erdvė, kurioje mamos gali kalbėtis be baimės sulaukti kritikos ar smerkimo: „Tai nėra terapija, mano tikslas – bendruomenė, kad moterys pamatytų, kaip įvairiai gali būti, kad vieno teisingo kelio nėra, nes kiekviena moteris yra unikali, o kiekvienas vaikas taip pat unikalus. Vieno teisingo kelio nėra, nors ir kuriamas toks įvaizdis.“

Savijautą lemia asmeniniai patyrimai, lūkesčiai

VU mokslininkė E. Mažulytė-Rašytinė pasakoja, kad atlikta apklausa parodė, jog pogimdyminės depresijos ir potrauminio streso sutrikimo po gimdymo sunkumai yra susiję su moterų gimdymo patirtimi.

„Gauti rezultatai atskleidė, kad tiek pogimdyminės depresijos simptomai, tiek potrauminio streso reakcijos po gimdymo buvo susiję su gimdymo eigos nesklandumais ir juos lydinčia Cezario pjūvio operacija.

Tačiau tai dar labiau susiję su subjektyvia moterų patirtimi – su subjektyviu savo gimdymo patirties vertinimu, kiek tai atitiko gimdymo atžvilgiu turėtus lūkesčius, su saugumo jausmu ligoninėje, personalo elgesiu, pasitenkinimu per gimdymą ar po jo ligoninėje suteikta priežiūra“, – pabrėžia psichologė.

Taigi, priduria ji, būtent subjektyvi gimdymo patirtis geriausiai leidžia prognozuoti, ar moteris po gimdymo susidurs su pogimdymine depresija bei pogimdyminiu potrauminio streso sutrikimu.

Čia psichologė S. Valevičienė pažymi, kad išgyventi įvairius jausmus gali padėti ir tinkamas pasiruošimas prieš gimdymą.

„Tai yra intensyvus laikotarpis, todėl svarbu susigaudyti prieš jį. Po gimdymo būna labai daug emocijų, tad ne visada paprasta dar kitus dalykus apgalvoti“, – tvirtina psichologė.

Posovietinis paveldas ir depresijos įtaka vaikui

A. Škudienė mano, kad pogimdyminės depresijos mastus Lietuvoje lemia ir posovietinis paveldas. Anot jos, kaip nėštumo tikslą ir rezultatą matome naujagimį, o moteris tampa svarbi tiek, kiek nuo jos priklauso naujagimio gerovė.

„Mes moterį prižiūrime tik iš fizinės pusės, bet nelabai gilinamės, kas vyksta psichikos sveikatai. Per pirmuosius susitikimus su gydytojais viskas sukasi apie vaiką – paklausia, ar mama turi pieno, ar vaikas valgo, pasveria vaiką. O mama? Ji lieka antrame plane“, – pripažįsta akušerė.

Ji pabrėžia, kad užsienyje yra praktikų, kai ir po gimdymo moteris toliau bendrauja su akušere, vyksta bendravimas, o taip kuriama bendruomenė: „Į moterį orientuojamasi ne kaip į kūną, kuris atliko kažkokią pareigą valstybei ir pagimdė vaiką.“

Tam, kad kultūrinės traumos gali daryti įtakos pogimdyminės depresijos mastams, pritaria ir psichologė S. Valevičienė. Jos teigimu, esame linkę neigti savo emocijas, o sovietmečiu didelė dalis moterų gimdymą patyrė kaip didžiulę traumą. Tokią nuostatą, kad „gimdymą reikia kaip nors išgyventi, nesvarbu, kaip jaučiuosi“, tam tikra prasme perėmė ir jaunesnės moterys.

„Kartais ligoninėje moteris išgirsta, kad „negi tau nerūpi tavo vaikas, negi negali pakentėti“. Ji ima kentėti, pagimdo vaiką, bet ji linkusi kentėti – svarbu, kad vaikui gerai“, – komentuoja S. Valevičienė.

Pasak psichologės, jei moteris po gimdymo patiria depresiją ir jos nesigydo, tai atsiliepia ir vaikui. Tokiais atvejais vaikų rezultatai mokykloje gali būti blogesni, jie gali būti nerimastingi, linkę į depresiją, vardija pašnekovė.

O nesulaukusią pagalbos moterį patirta depresija gali veikti ir ateityje. Pavyzdžiui, sunkiose situacijose ji gali būti linkusi patirti depresiją, gali atsirasti priklausomybių, dažniau būdingos autoimuninės ligos, pasakoja S. Valevičienė.

Emocinės ir psichologinės pagalbos galimybės

Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota (s), Psichikos sveikatos centrą. Registruokitės pas psichologą, jei norite pradėti gydymą nuo pokalbio arba pas psichiatrą, jei norite medikamentinės pagalbos.
Psichikos sveikatos centrai
Kontaktai
Teikia emocinę pagalbą moterims, kurios išgyvena vidinius sunkumus
Kasdien Visą parą
Emocinė parama
Kasdien Visą parą
Emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo
Kasdien Visą parą
Psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams
I-V 9-13 val. ir 17-21 val.
Pagalba neplanuotai pastojus, netekus vaikelio, patiriant depresiją po gimdymo
Psichologinė pagalba krizės išgyvenantiems žmonėms, pirma konsultacija nemokama
Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje
Emocinė pagalba, internetinės mamų savanorių ir šeimos gydytojų konsultacijos neišnešiotų kūdikių šeimoms ir jų artimiesiems
Ankstukų pagalbos linija
Paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio, veikia visą parą
Kasdien Visą parą
Visa reikalinga informacija ir konsultacijos tėvams, kurių šeimoje auga ypatingas vaikas
Kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, persileidimo, negimdinio nėštumo, priešlaikinio gimdymo ar gimdymo metu
Kasdien Visą parą
Pasidomėkite jūsų savivaldybėje biure organizuojamais stiprinančiais užsiėmimais ir savitarpio paramos grupėmis
Pogimdyvinės depresijos prevencija ir pagalba. Informacija ir mokymai tėvams bei specialistams
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.