Lietuvoje

2021.02.19 13:15

Kylant mokytojų nerimui dėl COVID-19, potyriais pasidalijo pasiskiepiję pedagogai: jie ramina kolegas ir ragina valdžią susiimti

SAM: galimybės pasirinkti vakciną nėra; atnaujinta 17.25
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.02.19 13:15

Dalis šiuo metu nuo COVID-19 skiepijamų pedagogų ir kitų ugdymo įstaigų darbuotojų socialinėje erdvėje dalijasi nerimu dėl vienos konkrečios vakcinos. Jie dvejoja „AstraZeneca“ vakcinos patikimumu ir pasakoja apie prastą savo savijautą po skiepo. Dalis pedagogų atsisako savo teisės vakcinuotis prioriteto tvarka.

Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) su LRT.lt portalu pasidalijo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kad jau vakcinuota 28 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų 1 tūkst. – ir antra vakcinos doze.

Socialiniuose tinkluose apstu atsiliepimų, kad būtent po šios vakcinos pakilo temperatūra, laužo kaulus, pykina, skauda pilvą, kai kuriems švietimo darbuotojams simptomai neslūgsta kelias dienas. Tai sukėlė dvejonių dar nesiskiepijusiems mokytojams.

Kaip sakė LRT.lt kalbinti jau pasiskiepiję pedagogai, tarp kolegų išties justi įtampa, tad valdžia turėtų susiimti ir paprašyti medicinos specialistų atsakyti į visus kylančius klausimus, antraip dar didesnių bėdų kilsią, kai bus pradėtas masinis visų visuomenės grupių vakcinavimas. Juolab dalis vieną vakcinos dozę gavusių pedagogų svarsto antrosios nebeiti.

SAM paaiškino, kad kol vakcinos kiekiai yra riboti ir gyventojai yra skiepijami tik valstybės lėšomis, galimybė rinktis, kuria vakcina skiepytis, nėra numatyta.

Vilnietis istorijos mokytojas Mindaugas Nefas prieš kelias dienas pasiskiepijo ir eis antrojo skiepo kovo antroje pusėje. Pedagogas negailėjo kritikos valdžiai, kuri, anot jo, nepakankamai pasirūpino mokytojų informavimu.

SAM paaiškino, kad kol vakcinos kiekiai yra riboti ir gyventojai yra skiepijami tik valstybės lėšomis, galimybė rinktis, kuria vakcina skiepytis, nėra numatyta.

„Galvoje turėkime ir tai, kad šiuo metu vykdoma mokytojų vakcinacija. O tai žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, jie juk formuoja požiūrį į tolesnę vakcinavimo eigą, kai bus pradėta masiškai skiepyti visa visuomenė“, – valdžią susiimti ir skleisti kuo daugiau informacijos ragino pedagogas M. Nefas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė suprantanti mokytojus, kurie nerimauja, ir dėkojo jiems už supratimą ir rūpinimąsi savo bei aplinkinių sveikata.

Vakcinos atsisakė keturi iš dešimties

Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė neslėpė: įtampa išties vis auga ir skiepo atsisako daugmaž keturi iš dešimties Kretingos mokyklų darbuotojų.

„Kretingos rajone padėtis panaši, kaip visoje Lietuvoje. Yra atsisakančių „AstraZeneca“ vakcinos. Šiandien ryto duomenimis, maždaug keturi iš dešimties ugdymo įstaigų darbuotojų, turinčių teisę skiepytis, atsisako šios vakcinos“, – sakė Z. Abelkienė.

Ji sakė, kad „AstraZeneca“ labiausiai pedagogams kliūva dėl to, kad, kaip skelbiama, jos patikimumas perkopia per 70 proc., o, tarkime, „Pfizer“ patikimumas siekia 95 proc.

„Tai apsunkina darbą. Išsibalansuoja sudaryta grupė“, – sakė gydytoja.

Z. Abelkienė sako, kad atsisakę skiepytis mokytojai ar kiti mokyklų darbuotojai negali rinktis gamintojo ir palaukti kitos vakcinos. „Tiesa, atsisakę jie vėliau gali persigalvoti ir grįžti į eilę, bet pasirinkti vakcinos vis tiek negalės“, – aiškino Z. Abelkienė.

Nors, pagal naują tvarką, „AstraZeneca“ vakcina jau galima skiepyti visų amžiaus grupių žmones, o ne kaip anksčiau – tik tuos, kuriems iki 55 metų, Kretingoje kol kas laikomasi tvarkos, kad ja skiepijami tik jaunesni žmonės.

„O kai pereisime prie senjorų grupės, kokią vakciną gausime, tokia skiepysime“, – sakė medikė.

Ragino valdžią pateikti ekspertų paaiškinimus

Vilniaus Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojas Mindaugas Nefas „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepijo šios savaitės pirmadienį.

„Iš esmės jaučiausi normaliai. Buvo nedidelė reakcija – kitą dieną turėjau šiek tiek temperatūros. Prieš skiepą poliklinikoje buvau supažindintas, kokia galėtų būti reakcija, ką daryti, ko nedaryti po skiepo, kokių vaistų gerti, jei pakils temperatūra ar skaudės galvą“, – savo patyrimu dalijosi pedagogas.

Jis sakė juntantis kilusią įtampą tarp kai kurių pedagogų dėl vakcinavimo. M. Nefas padėtį pavadino „užspausto nervo“ sindromu: mokytojai girdi informaciją, jiems kyla klausimų, bet jų pateikti neturi galimybės.

„Ir jaučiu, ir matau visa tai. Kai buvau skiepytis, sutikau mokytojų, kurie buvo ką tik pasiskiepiję ar dar laukė skiepo. Viena mokytoja paskutinę akimirką sudvejojo: gal galiu apsigalvoti? Daug nežinios, mokytojai prisibijo šitų dalykų.

Problema ta, kad mūsų valdžia – tiek Sveikatos apsaugos, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – nesugeba vykdyti aiškios komunikacijos. Tiesiog užtektų, kad aukščiausios kategorijos specialistai, kurių mes tikrai turime, paaiškintų ramiai ir konkrečiai mokytojams, kas yra tas skiepas, kodėl jo reikia, kokios galimos reakcijos po pasiskiepijimo, kokios reakcijos yra normalios, kokios yra nenormalios, ką reiškia vakcinos efektyvumas, nuo ko jis priklauso. Tai turi paaiškinti ne politikas, o ekspertas“, – aiškino M. Nefas.

Jis sakė girdintis ir dalies mokytojų, kurie jau gavo pirmą vakciną ir prastai pasijuto, pasvarstymų, kad antros dozės jie nebeisią.

„Vadinasi, nuplauktų tiek pirmų vakcinų. Tai sukelia didžiulę problemą. Be to, yra ir antivakserių, kurie prisidengdami mokytojų vardais šį triukšmą kursto. Mūsų Vyriausybės trypčiojimas, kai kažkas kažką lyg ir aiškina, nėra gerai. Reikia dirbti su atskiromis grupėmis. Ir jei šiuo atveju skiepijame švietimo įstaigų darbuotojus, užsiimkime būtent jais. Nepalikime mokyklų administracijų vienų tai spręsti, kovoti, kartais netgi reikalauti, kartais skųstis jomis, kodėl kažkas neateina skiepytis. Esu įsitikinęs, kad nemažai pasipriešinimo kyla ne todėl, kad žmonės būtų prieš skiepus, bet todėl, kad yra daug nežinios.

Tai yra pirma tokia masinė vakcinacija daugeliui žmonių po vaikiško amžiaus. Aš suprantu, kad yra tam tikros natūralios organizmo reakcijos į skiepus ir nieko čia nepakeisi. Bet reikia, kad tai mokytojams paaiškintų profesionalai.

Na, ir jei konkrečiai „AstraZeneca“ skiepas sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų žmonėms, reikėtų, kad šios rinkos specialistai pasakytų, kam tai nerekomenduojama. Galbūt reikėtų svarstyti galimybę, nors tai ir sudėtinga, kad žmogus galėtų rinktis vakcinos gamintoją. Tai taip pat pašalintų dalį nerimo ir netgi šioje situacijoje kylančio pykčio“, – kalbėjo pedagogas.

Jis sakė asmeniškai pats baimės ar nerimo nejautęs, bet suprantantis kolegų nerimą.

Pajuto neigiamų reakcijų, bet yra tikras: skiepytis reikia

Šios savaitės ketvirtadienio vakarą „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepijęs vilnietis mokytojas Mantas Karanauskas pabrėžė, kad skiepytis yra privalu, nors ir pats patyrė neigiamą poveikį: naktį kamavo šaltkrėtis, o penktadienio rytą savijauta taip pat buvo nekokia.

„Naktį krėtė šaltis, ryte savijauta buvo nebloga, bet temperatūra siekė 37,2 laipsnio, vėliau pakilo ir iki 39 laipsnių, geriu daug arbatos. Tad mano patirtis tokia – kitą dieną po skiepo būni nedarbingas. Dabar mokinių atostogos, tad gerai, kad nereikia vesti pamokų. Dauguma kolegų jaučia didesnių ar mažesnių simptomų“, – būklę apibūdino M. Karanauskas.

Anot jo, dvejoti, ar skiepytis, nereikėtų, bet reikėtų nusiteikti, kad greičiausia savijauta kitą dieną bus nekokia.

„Gal kažkas, kas po gripo skiepo nieko nejausdavo, tikėjosi, kad ir dabar nieko nebus. Noriu pabrėžti, esu už skiepus, bet kita diena gali būti sudėtinga, tad reikėtų pagalvoti, kad mokytojai galėtų kitą dieną nevesti pamokų, galbūt mokiniams tai galėtų būti savarankiško darbo diena“, – kalbėjo mokytojas.

SAM: visų trijų vakcinų nepageidaujamos reakcijos – panašios

Kaip LRT.lt paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai, kol vakcinos kiekiai yra riboti ir gyventojai yra skiepijami tik valstybės lėšomis, galimybė rinktis, kuria vakcina skiepytis, nėra numatyta.

„Švietimo darbuotojai skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu yra naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Prioritetinėms grupėms priklausantys, bet prioriteto tvarka skiepytis nepageidavę asmenys galės vakcinuotis vėliau bendra tvarka“, – rašoma ministerijos atsakyme.

SAM nurodė nekaupianti informacijos apie asmenis, kurie atsisakė skiepytis.

Ministerija šitaip paaiškino apie „AstraZeneca“ vakcinos galimas sukeliamas nepageidaujamas reakcijas:

„Nepageidaujamos reakcijos yra natūrali organizmo reakcija, kuri rodo, kad vakcina veikia. Visos trys Lietuvoje naudojamos vakcinos nuo COVID-19 turi panašias nepageidaujamas reakcijas. Dažniausiai jos būna lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeina per kelias dienas po vakcinacijos.

Atliekant „AstraZeneca“ vakcinos klinikinius tyrimus dažniau pasireiškė skausmas bei jautrumas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, šaltkrėtis ir karščiavimas, pykinimas, bendra bloga savijauta. Rečiau pasireiškė vėmimas ir viduriavimas.

Daugiau informacijos apie kiekvienos vakcinos poveikį ir klinikinių tyrimų duomenis rasite interneto svetainėje Koronastop.lt.

Kiekvienos registruotos vakcinos nuo COVID-19 preparato charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje yra nurodyta, kokių atsargumo priemonių turi laikytis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai; kokie nepageidaujami poveikiai buvo pastebėti klinikinių tyrimų metu ir vakcinoms esant rinkoje.

Pasireiškus nepageidaujamoms reakcijoms, sveikatos priežiūros specialistai ir gyventojai raginami apie jas pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Kiekvienas pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 yra kruopščiai įvertinamas ir perduodamas į Europos vaistų agentūros saugumo duomenų bazę. Iš visų ES šalių patekusi informacija apie nepageidaujamas reakcijas vertinama patyrusių ekspertų, siekiant nustatyti vakcinų keliamos rizikos tikimybę, pavojingumą ir rizikos veiksnius. Prireikus, imamasi reikiamų veiksmų kilusioms rizikoms suvaldyti ir pacientams apsaugoti.“

Ministrė dėkoja pedagogams

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė LRT.lt sakė esanti dėkinga mokytojams ir visiems ugdymo įstaigų darbuotojams už supratimą ir rūpinimąsi savo bei aplinkinių sveikata.

„Šiandien iš visos širdies dėkoju mokytojams ir kitiems ugdymo įstaigų darbuotojams. Jūsų sąmoningumo pavyzdys įkvepia. Vienu metu pasirodė abejonių, kad nemažai mokytojų neketina skiepytis. Kasdien matydama statistiką, supratau, kad abejonės buvo nepagrįstos. Daugiau kaip 28 tūkst. pasiskiepijusių pedagogų – puikus rezultatas, puikus jūsų rūpinimosi savo ir visuomenės sveikata pavyzdys. Tai leidžia tikėtis, kad jau netrukus į mokyklas sugrįšime jausdamiesi saugesni ir su dar didesne viltimi, kad jau greitai mokslas švęs pergalę prieš dar vieną virusą“, – kalbėjo ministrė.

Ji sakė žinanti, kad kai kurie pasiskiepiję švietimo darbuotojai patyrė reakcijų į vakciną.

„Reakcijos yra natūralios, tačiau vis tiek nemalonios. Tai sukėlė ir diskusijų, abejonių, ar verta skiepytis. Tai natūralu, suprantama“, – sakė ministrė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt