Lietuvoje

2021.02.12 15:34

Kaune skiepytis neatvyko 29 proc. užsiregistravusių mokyklų darbuotojų: nerimą sukėlė ir konkreti vakcina, ir šlubuojanti komunikacija

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.02.12 15:34

Mokyklų darbuotojų skiepijimas klostosi ne taip sklandžiai, kaip kad norėta. Tarkime, Kauno miesto poliklinikos duomenimis, šį trečiadienį skiepytis neatvyko 29 proc. užsiregistravusių švietimo darbuotojų. Pasak Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento Dainiaus Žvirdausko, šalies pedagogams pasiskiepijus, realu, kad grįžimas į mokyklas galėtų būti pradedamas kovo viduryje.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, ketvirtadienio vakaro duomenimis, šalyje pasiskiepijo 4108 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų darbuotojai. Iki kitos savaitės pabaigos planuojama paskiepyti visus norinčius iš šio prioriteto sąrašo, tai būtų iki 25 tūkst. asmenų.

Ketvirtadienį Kauno savivaldybė tarėsi su mokyklų vadovais dėl esamos padėties. Į pasitarimą buvo įtraukti ir sveikatos specialistų pranešimai, atsakyta į švietimiečiams iškilusius klausimus.

Viešojoje erdvėje sklinda kalbos, kad ten išsakyta mintis, kad nepasiskiepiję ir testų reguliariai nesidarysiantys pedagogai bus nušalinami į darbą. Tai paneigė ir Kauno miesto savivaldybės atstovai, ir susitikime dalyvavęs Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovas D. Žvirdauskas.

„Nei pasitarimo metu, nei kita forma nebuvo teigiama, kad švietimo darbuotojai skiepytis privalo. Tai, kaip ir numatyta SAM, yra kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Per pasitarimą taip pat net kelis kartus buvo akcentuota, kad skiepijimasis nėra privalomas.

Tačiau prašėme mokyklų vadovų diskutuoti su mokytojais apie visos bendruomenės teisę į saugią mokyklą. Geriausiai situaciją kiekvienoje švietimo įstaigoje išmano jų vadovai ir bendruomenės, tad pasitikime, kad jos tinkamiausiai ir tiksliausiai įvertins situaciją bei atitinkamai reaguos“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Ji sakė, kad savivaldybė tikisi, kad švietimo darbuotojai bus pilietiški ir suvoks skiepo nuo COVID-19 svarbą.

„Visų pirma, tai ne tik jų pačių apsaugos priemonė – tai ir rizikos mokiniams, kurie šiuo metu negali būti skiepijami, sumažinimas. Apsaugoti mažųjų kauniečių sveikatą mokyklose galima dviem būdais – arba pedagogams, švietimo darbuotojams pasiskiepijus, arba periodiškai atliekant profilaktinį tyrimą, nepamirštant ir visų saugumo reikalavimų bei priemonių (atstumo laikymasis, dezinfekcija ir pan.)“, – aiškino E. Andriuškienė.

Pedagogams nerimą kelia ir tai, kad jie kol kas skiepijami „AstraZeneca“ vakcina.

„Abejoti dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo priežasčių nematome. Pasitikime vakciną patvirtinusiomis ir atgabenti į šalį leidusiomis institucijomis bei mokslininkais.

Džiaugiamės, kad didžioji dalis švietimo darbuotojų jau pasiskiepijo ir laukia antrosios vakcinos dozes“, – pabrėžė savivaldybės atstovė.

Jai antrino ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas. Jis paneigė kalbas apie galimą mokytojų nušalinimą.

„Buvo kalbama apie tai, kad vadovai, panaudodami savo autoritetą, lyderystę, įtikinimo meistrystę, sugebėtų susitarti su savo bendruomene, įtikinti ją, kad bendruomenė saugiai pasiskiepytų ir mes galėtume saugiai grįžti į kontaktinį mokymą“, – paaiškino pedagogas.

Sako kolegas jis motyvuoja ir savo pavyzdžiu.

„Aš savo mokytojams pasakiau, kad sirgau lapkričio mėnesį. Antikūnų testo dar nesidariau, bet pirmiausia noriu, kad skiepų užtektų mokytojams. Bet jei bendruomenėje matysime, kad man reikia pasiskiepyti, pasidarysiu testą ir jei neturėsiu antikūnų, skiepysiuos ta vakcina, kurią man rekomenduos savivaldybė“, – aiškino D. Žvirdauskas.

Kaip pasakojo licėjaus vadovas, sudarant pradinio ugdymo programos personalo skiepijimo sąrašus jo vadovaujamoje mokykloje buvo įrašyti 39 žmonės, iš jų trys paprašė kurį laiką nesiskiepyti, leisti palaukti antrosios vakcinavimo bangos.

„Vienas jų, tarkime, tyrimus darosi, turi lėtinių ligų. Tad tai suprantama. Kiti du sakė, kad testuosis, vėliau skiepysis, bet dabar nori palaukti. Aš, kaip vadovas, raginu pasitikėti ekspertais, mokslu. Jei rekomenduojama skiepytis, tai ir reikia skiepytis, prieš tai pasidarius antikūnų testą. O tuomet pasitikėti „AstraZeneca“, „Moderna“ ar „Phizer“ vakcina.

Bet mes, mokykla, tai sakome per ugdomąjį poveikį, o ne imperatyviai. Mes tikime žmonių supratingumu. Tokia padėtis mūsų licėjuje“, – pasakojo direktorius.

Jis sakė kol kas nežinantis, kaip jaučiasi paskiepyti pedagogai – trečiadienį buvo skiepijami jauniausi mokytojai. O vėliau bus skiepijami tie, kuriems per 55 metus.

„O kalbant apie padėtį visoje šalyje, tai šlubavo komunikacija. Iš pradžių pasirodė žinutė, kad mes privalome skiepytis, kad užtikrintume saugias sąlygas ir sau, ir kitiems, po to buvo paneigimas – niekas neprivalo nei skiepytis, nei testuotis, daugiau kalbėta apie žmonių sąmoningumą. Ta komunikacija mus sutrikdė šiek tiek. Aš manau, kad Lietuvos mokytojai bus supratingi ir atsakingi, sutiks savanoriškai skiepytis ar testuotis.

Pasitikiu valstybe, medikais, ekspertais. Kaip žmogus, šiek tiek apsiskaitęs, galiu pasakyti, kad ir gripo vakcina nėra patikima iki šimto procento, jos patikimumas taip pat siekia apie 70 proc., kaip kad „AstraZeneca“ vakcinos. Jei efektyvumas siekia 70 proc., tai puiki vakcina.

Manau, kad mūsų valdžios institucijos elgiasi superatsakingai, kad pradiniame etape skiepija jaunesnius žmones, o vyresnių kol kas neskiepija, nes trūksta kažkiek duomenų dėl galimo šalutinio poveikio. O šalutinis poveikis galimas nuo bet kurios vakcinos.

Mes gyvename laisvoje šalyje, tai didelis pranašumas, kad galime tikėti ne vienu informacijos šaltiniu. Susipažinimas su įvairia informacija mus padaro stipresnius“, – sakė D. Žvirdauskas.

Jis sakė, kad noras pradinukus sugrąžinti į klases paskutinę vasario savaitę vargu ar bus įgyvendintas, mat mokytojų nebus spėta paskiepyti antrąja vakcinos doze, o tiems, kurie spės pasiskiepyti, nebus dar susiformavęs imunitetas.

„Tad realu, kad mokytojai grįžtų į darbą jau paskiepyti ir turintys imunitetą apie kovo vidurį. Bet gal bus priimtas sprendimas pradiniam ugdymui atsargiai grįžti į mokyklą ir leisti mokykloms savarankiškai spręsti, ar tai būtų daroma vien kontaktiniu, ar mišriu būdu.

Mes, vadovai, matome, kad dėl emocinės sveikatos, dėl ugdymo praradimų reikia galvoti apie tai, kaip kuo greičiau į kontaktinį darbą grąžinti bent pradinį, priešmokyklinį ugdymą“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Jis sakė palaikantis Vilniaus iniciatyvą pradėti pradinukų ugdymą numatytoje bandomojoje mokykloje.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastarosiomis dienomis sulaukia pedagogų paklausimų. Kaip sakė VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius sakė, mokyklų darbuotojai klausia, ar privalo skiepytis arba atlikti COVID-19 testus. To klausia ne tik švietimo sektoriaus atstovai. Š. Orlavičius sakė, kad darbdavys neturi teisės reikalauti iš pavaldinių skiepytis ar testuotis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt