Lietuvoje

2021.01.18 18:00

Kubilienės situacija gali pasikartoti su Skardžiumi: gavęs apie 12 tūkst. eurų išeitinę kompensaciją, grįžęs į Seimą neturėtų grąžinti

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.01.18 18:00

„Galiu skirti laiko sau, konsultuoju kolegas, dalinuosi patirtimi, sportuoju, žodžiu – esu labai patenkintas gyvenimu“, – sako buvęs Seimo narys Artūras Skardžius. Tiesa, greitu metu jam vėl atsivers Seimo durys, tik ar tuo pasinaudos, A. Skardžius LRT.lt portalui teigė kol kas galutinai nenusprendęs.

Galimybė grįžti į Seimą A. Skardžiui atsirado po to, kai Darbo partijos atstovas Antanas Guoga pareiškė ketinantis atsisakyti Seimo nario mandato. Kadangi po spalį vykusių Seimo rinkimų A. Skardžius buvo pirmas „už brūkšnio“, A. Guogai pasitraukus, jis tapo pirmuoju kandidatu užimti laisvą Seimo nario vietą.

Kol kas planų neatskleidžia

Portalas LRT.lt paklausė A. Skardžiaus, kokių darbų jis ketina imtis grįžęs į Seimą. Tačiau kol kas vis dar buvęs Seimo narys teigė, kad kol Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nepriėmė sprendimo dėl parlamentaro mandato suteikimo, apie tai kalbėti jis nenorėtų. O be to, jis teigė, kad galutinio sprendimo dėl grįžimo į Seimą ir pats dar nepriėmė.

„Patirties aš turiu, bet tikrai nesu dar nusprendęs, kaip bus – pažiūrėsime. <...> Šiandien dar neturiu sprendimo, ar man reikia toliau gadintis sveikatą ir veltis į kovas dėl energetinių projektų“, – teigė A. Skardžius.

Išmokos grąžinti nereikėtų

Dėl to, kad nebuvo perrinktas dar vienai kadencijai, LRT.lt skaičiavimais, A. Skardžius gavo 20 tūkst. „popieriuje“ arba apie 12 tūkst. eurų į rankas siekiančią išeitinę išmoką.

Paklaustas, kam išleido gautą išmoką, A. Skardžius juokavo: „Kaip visi naudoja pinigus, tam ir naudoju – perku duoną, pieną, vaisius. Taip ir naudoju.“

Be to, nors A. Skardžius ir grįžtų į Seimą, išmokos jis grąžinti neturėtų, nes to neleidžia teisės aktai. Su tokia situacija susidūrė ir Seimo narė Asta Kubilienė, kuri Seime nedirbo vos mėnesį – į jį grįžo, kai mandato atsisakė Ramūnas Karbauskis.

Kaip portalui LRT.lt tuo metu teigė Seimo Spaudos biuro atstovai: „Pareigos grąžinti išeitinę išmoką, jeigu į Seimą patenkama ne nuo Seimo kadencijos pradžios kažkuriam partijos kolegai atsisakius ar netekus mandato, nėra.“

Anot Seimo Spaudos biuro atstovų, teisiškai Seimo kanceliarija negalėtų atgal priimti išmokėtų pinigų, nes pagal teisės aktus privalo išmokėti išeitinę išmoką. Tačiau, anot jų, kaip elgtis su gautais pinigais, kiekvienas Seimo narys sprendžia asmeniškai.

Būtų penkta kadencija

Pirmą kartą į Seimą A. Skardžius buvo išrinktas 2000-aisiais ir nuo tada parlamente, su pertraukomis, dirbo keturias kadencijas. Tad jei jis visgi nuspręs grįžti, 2020-2024 metų kadencija bus penktoji.

Tiesa, tai būtų pirmasis kartas, kai jis į Seimą patektų su Darbo partija. Į 2000-2004 metų Seimą jis buvo išrinktas Alytaus vienmandatėje apygardoje, kur jo kandidatūrą iškėlė Naujoji sąjunga (socialliberalai). Šioje kadencijoje A. Skardžiui buvo patikėta ir Seimo pirmininko pavaduotojo pozicija

Į Seimą A. Skardžius buvo išrinktas ir 2004-2008 metų kadencijai. Tuomet jo kandidatūrą iškėlė A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“. Šioje kadencijoje politikas dirbo skirtinguose komitetuose, o artėjant kadencijos pabaigai buvo paskirtas Audito komiteto pirmininku.

2008-2012 metų Seimo kadencijoje A. Skardžius nedirbo. Tačiau dar vienai kadencijai buvo išrinktas 2012 metais. Tuomet vykusiuose rinkimuose jis dalyvavo su Lietuvos socialdemokratų partija ir buvo išrinktas vienmandatėje Šilutės-Pagėgių apygardoje.

Ketvirtajai – 2016-2020 metų – kadencijai A. Skardžius vėl buvo išrinktas su Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašu. Tiesa, kadenciją A. Skardžius baigė jau ne socialdemokratų gretose. Jis buvo vienas iš politikų, kurie nutarė palikti Lietuvos socialdemokratų partiją po to, kai partijos taryba nutarė nutraukti koalicinės sutarties su „valstiečiais“ sutartį.

Tuomet A. Skardžius prisijungė prie atskilusių narių įkurtos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos. Bet ir joje neužtruko – 2020 rinkimuose jau dalyvavo su Darbo partija. Rinkimuose A. Skardžiui pritrūko sėkmės ir jis liko paskutinis „už brūkšnio“ ir į 2020-2024 metų Seimą pakliuvo tik dėl to, kad iš jo pasitraukti nutarė A. Guoga.

Buvo ir skandalų

Visgi laikas, kurį A. Skardžius praleido Seime, ne visada buvo ramus. Praėjusioje Seimo kadencijoje politikas buvo per žingsnį nuo apkaltos. Skandalas kilo pasirodžius tuometinių portalo „15min.lt“ žurnalistų tyrimui, kuriame teigta, jog A. Skardžius Seime protegavo savo žemės subnuomininkus – vėjo jėgainių įmonę – brangiai mokėjusią jam už nuomą.

2018-ųjų birželį prokuratūra paskelbė nenustačiusi nusikalstamų A. Skardžiaus veiksmų ir nutraukė kone metus trukusį tyrimą, nes nebuvo rasta neteisėtos A. Skardžiaus veiklos įrodymų. Visgi Seime darbą dėl galimų A. Skardžiaus nusižengimų buvo suburta ir apkaltos komisija, kuriai vadovavo „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Tiek prokuratūros, tiek komisijos tyrimų metu A. Skardžius teigė, kad kilęs skandalas yra politinis susidorojimas, o jis nėra niekaip nusižengęs. 2018-ųjų birželio 20-ąją laikinoji komisija paskelbė savo išvadą – A. Skardžius apkaltos nenusipelnė. Tiesa, tuomet komisijoje dirbęs liberalas E. Gentvilas teigė, kad komisijos posėdžiuose daugiausia liudijo su A. Skardžiumi susiję žmonės, kurie jį užtarė. O rasti kitą nuomonę turinčių žmonių, anot jo, buvo sunku.

Pats A. Skardžius portalui LRT.lt kalbėjo, kad visi kilę skandalai buvo išpūsti ir tyčia sukelti tam, kad jam būtų pakenkta: „Jūs rezultatus tų skandalų žinote? Skandalus sukelti yra labai lengva, burbulą galima išpūsti iš bet ko, bet svarbiausia yra rezultatas.

Nei tarnybinės etikos komisija, nei Seimo etikos komisija, kalbu apie moralę, sprendimų, kad būčiau ką nors pažeidęs, nėra priėmę. <...> Rezultatai yra nuliniai absoliučiai, nekalbu apie teisinę, kalbu apie moralinę prasmę. Ir visi jie buvo susiję su mano sutuoktine, kai nerado dėl ko prisikabinti prie manęs.“

2019-ųjų pradžioje LRT fotografas, svarstant LRT įstatymo pataisas, užfiksavo, kaip plenarinių posėdžių salėje parlamentarai – A. Skardžius ir „valstiečių“ atstovės – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė bei Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė – aptaria šaudykloje naudojamą suvarpytą taikinį, virš kurio užrašas –„Gabrielius“. Tuomet spėta, kad politikai įsivaizdavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderį Gabrielių Landsbergį.

A. Širinskienė paaiškino, kad tai – viso labo šmaikšti dovana jai nuo A. Skardžiaus. A. Skardžius, komentuodamas dovaną, taip pat buvo geros nuotaikos. „Buvo tokia išdaiga ir tiek“, – sakė jis besijuokdamas. Paklaustas, ką taikinys simbolizuoja, Seimo narys sakė nežinantis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstė A. Skardžiaus elgesį dėl taikinio „Gabrielius“. Vos komisijai nusprendus, kad tyrimo nepradės, parlamentaras po Seimo koridorius vaikščiojo jau su naujais plakatais. Viename jų užfiksuotas Gabrielius Landsbergis su ginklu rankose, o kitame – taikinys, tik jau be užrašo „Gabrielius“ viršuje.

Skaičiuojant paskutines dienas Seimo nario pareigose, A. Skardžius įsivėlė į dar vieną incidentą. Aplinkos komitete dirbusiam A. Skardžiui bei komiteto pirmininkui Juozui Imbrasui teko aiškintis ir dėl elgesio su komiteto patarėja. Komiteto posėdyje J. Imbrasas bei A. Skardžius nemandagiai bendravo su komiteto patarėja. Politikų pykčio ji susilaukė pasakiusi, kad priimti sprendimų komitetas negali, nes nėra kvorumo.

„Prašau tylėt, dabar aš kalbu, kas čia per vadovavimas“, „Mergaite, per 20 metų tokio nachališkumo dar nemačiau“, „Jūs neišradinėkit teisėkūros principų“ – tokiomis frazėmis su komiteto teisininke bendravo Seimo nariai.

Etikos komisijos nariai svarstydami dėl to, ar pradėti tyrimą, nurodė, kad patarėja vykdė savo pareigą informuoti komiteto pirmininką apie tai, kad posėdyje nebėra kvorumo. Tačiau kai kurie nariai taip pat teigė, kad komiteto darbuotojai kalbėti gali tik leidus pirmininkui. Visgi komisija tyrimo ėmėsi ir nustatė, kad tiek A. Skardžius, tiek J. Imbrasas galėjo pažeisti Valstybės politikų elgesio kodekse numatytas nuostatas.

Ankstesnėse Seimo kadencijose A. Skardžius nepritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms. 2012-2016 metų Seimo kadencijoje A. Skardžius vadovavo laikinajai tyrimo komisijai, kuri aiškinosi ankstesnės Vyriausybės veiklą energetikoje. Tuomet komisija nutarė, kad turi būti atliekamas SGD terminalo projekto auditas.

Tuomet Vyriausybei vadovavęs A. Butkevičius nepritarė komisijos išvadoms, kuriose kalbama apie SGD terminalą. Tuometis SGD terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis teigė, kad A. Skardžiaus komisijos išvados neatitinka tikrovės ir kenkia projektui.

Populiariausi

Agnė Bilotaitė
5

Lietuvoje

2021.03.08 14:10

Ekstremaliųjų situacijų komisija siūlo atlaisvinti judėjimą visoje šalyje, išskyrus „juodąsias“ savivaldybes

šiuo metu „juodosioms“ priskiriamos 8 savivaldybės; atnaujinta 15.17
5
Vilniuje pranešus apie įtrūkimus daugiabutyje, evakuoti gyventojai
29

Lietuvoje

2021.03.08 20:49

Vilniuje pranešus apie įtrūkimus daugiabutyje, evakuoti visi jo gyventojai: vertinama, ar pastatą galima toliau eksploatuoti

papildyta vaizdo įrašu; pastatas turėjo problemų ir anksčiau; atnaujinta 22.15
29
Rugsėjo 1-osios šventė. Mokslo metų pradžios šventė
6

Lietuvoje

2021.03.08 12:27

Mokyklas atverti norintis rajono meras: tėvų nuomonės įvairios – dalis sako nenorintys, kad kaišiotų pagaliukus į nosis

bandomosios mokyklos pirmokės tėvas apie vaikų testavimą: tai – nosies pakutenimas; atnaujinta 13.02
6
Policijos kontrolė
6

Lietuvoje

2021.03.08 12:44

Ant Vyriausybės ekspertų tarybos stalo – ribojimų atlaisvinimo per Velykas klausimas

svarstys ir dėl prekybos ribojimų galimo tolesnio mažinimo
6
Vilniuje pranešus apie įtrūkimus daugiabutyje, evakuoti gyventojai
15

Lietuvoje

2021.03.09 07:42

Ekspertų išvados – daugiabutis Gabijos gatvėje saugus: pažeidimų nėra, atšokusios plytelės priklijuotos nekokybiškai

gyventojai į namus galės grįžti dar šiandien; atnaujinta 09.22
15