Verslas

2020.10.26 18:01

Neperrinkti Seimo senbuviai gaus iki 23,6 tūkst. eurų siekiančias išmokas: vieni tai laiko įprasta praktika, kiti – šiltnamio sąlygomis

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Jonas Deveikis, LRT.lt2020.10.26 18:01

Sekmadienio vėlų vakarą paaiškėjo, kad su Seimo nario kadencija iš viso teks atsisveikinti 60 parlamentarų. Tačiau Seimą jie paliks ne tuščiomis. Kiekvienam jų bus išmokėta nuo 6,8 iki 23,6 tūkst. eurų siekianti išeitinė išmoka.

Daugiausia, po – 23 654,4 euro (neatskaičius mokesčių), gaus Seimo senbuviai Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė ir Irena Degutienė. Į rankas ši suma sieks apie 14,3 tūkst. eurų. Visi šie asmenys gaus išeitinę, kuri sieks jų 6 mėnesių darbo užmokesčio dydį.

Iš viso daugiau nei 20 tūkst. eurų siekiančią išeitinę kompensaciją gaus 25 neperrinkti Seimo nariai.

Mažiausias išeitines, kurios sieks 2 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio sumą, gaus Audronė Jankuvienė, Rasa Petrauskienė ir Bronius Bradauskas. Jiems bus išmokėtos po 6 828,8 euro siekiančios išmokos.

Vidutinė išmokų suma vienam neperrinktam Seimo nariui sieks 16 276 eurus.

29 Seimo nariai gaus keturių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinę išmoką, 25 – šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinę išmoką, 2 – trijų vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinę išmoką ir 3 – dviejų vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinę išmoką.

Minimali išmoka – 6,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių

Kaip numatyta Seimo Statute, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, jam išmokama išeitinė išmoka. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko kadencija Seime. Tačiau išeitinė negali būti mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Pavyzdžiui, jei asmuo Seimo nariu buvo vienerius metus, jam priklausys 2 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kuri sieks 6 828,8 euro (neatskaičius mokesčių). Jei asmuo Seimo nariu buvo visą kadenciją, jam priklausys 4 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kuri sieks 13 657,7 euro (neatskaičius mokesčių). Jei asmuo Seime praleido daugiau nei vieną kadenciją, pavyzdžiui, dvi kadencijas, jam priklausys 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kuri sieks 20 486,4 euro (neatskaičius mokesčių).

Taip pat verta pabrėžti, kad sumos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo to, kokį atlyginimą Seime gavo parlamentaras. Atlyginimai gali priklausyti nuo pareigų. Pavyzdžiui, Seimo nario alga siekia – 3 414,4 euro, tačiau Seimo pirmininko – 4 540,8 euro.

Jeigu asmuo Seimo nariu buvo mažiau nei kadencijos metus, didesnis negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas visais kadencijos metais.

Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys vėl išrenkamas į Seimą.

LRT.lt pasiteiravus, ar Seimo narys gali atsisakyti išmokos, Seimo kanceliarija nurodė, kad „Seimo kanceliarija, vykdydama Seimo Statuto nuostatas, privalo išmokėti išeitines išmokas visiems Seimo nariams, kuriems jos priklauso“.

Pasak Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėjos Justės Radzevičiūtės-Laugalienės, Seimo kanceliarijai iš valstybės biudžeto 2020 m. Seimo narių išeitinėms išmokoms skirta 1 milijonas 505 tūkst. eurų.

M. Jurkynas: tai kaip tam tikras paguodos prizas

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas LRT.lt teigia, kad tokios išmokos mokėjimas yra pagrįstas, nes tai gali padėti pritraukti kvalifikuotų savo sričių ekspertų.

„Manau, tokia praktika yra logiška, taikoma daugelyje demokratinių valstybių. Ji logiška ne dėl to, kad taikoma kitose šalyse, o dėl pačios darbo specifikos (dirbti politinį darbą, nebūtinai būti Seimo noriu, gali būti ministru, viceministru) – darbo trukmė iš esmės yra neapibrėžta ir priklauso nuo rinkėjų valios.

Žmonės susitaiko, kad jų darbas truks mažiausiai (...) ketverius metus, bet po to viskas priklauso nuo rinkimų rezultatų. Tokiu atveju siekiant šiek tiek sumažinti žmonių darbo trukmės riziką ir padidinti motyvaciją yra numatomas vienoks ar kitoks – pagal valstybės finansinį pajėgumą – išeitinių kompensacijų lygis, kuris priklauso politikams ir politikėms, neperrinktiems ar praradusiems savo poziciją“, – paaiškina M. Jurkynas.

Jo vertinimu, jeigu nebūtų taikoma paskatų, įskaitant finansines paskatas, būtų sunkiau pritraukti išsilavinusius ir besistengiančius kokybiškai dirbti žmones į įvairias politines pozicijas.

Valstybės institucijose mes išlaikome savo valstybę, o jai atstovauja žmonės, kuriuos išrenka rinkėjai. Mes kuriame ir palaikome savo politinę klasę. Jeigu jos neturėtume, galėtume visi išsiskirstyti ir atitinkamai pasiduoti kitai valstybei, nes nesugebame ir nenorime išlaikyti savo politikų ir politikių.

M. Jurkynas taip pat atkreipia dėmesį, kad ir sudarant terminuotąją sutartį galima sutarti dėl išeitinės išmokos, o geriausi pavyzdžiai rodo, kad tos išmokos būna tiesiogiai susietos su darbo rezultatais ir gali būti nemažos.

„Verslo pasaulyje tokie dalykai gana paplitę. Vienas iš geriausiai žinomų – vadinamasis auksinis parašiutas, kai išmokos iš tiesų adekvačiai didelės pagal tam tikrus rezultatus, bet versle yra kitokia – pelno siekimo logika. Valstybės institucijose mes išlaikome savo valstybę, o jai atstovauja žmonės, kuriuos išrenka rinkėjai. Mes kuriame ir palaikome savo politinę klasę. Jeigu jos neturėtume, galėtume visi išsiskirstyti ir atitinkamai pasiduoti kitai valstybei, nes nesugebame ir nenorime išlaikyti savo politikų ir politikių“, – tvirtina M. Jurkynas.

Jis priduria – išeitinės išmokos nėra garantas, kad į politiką pasuks vien tik savo sričių specialistai, priežasčių tokiam sprendimui gali būti daug. „Tai yra kaip tam tikras paguodos prizas. Mes puikiai suvokiame, kad tai ir emociškai, ir kitaip yra didelis iššūkis. Žinoma, politikoje yra ir turtingų žmonių, kuriems ta išmoka nepakeistų finansinės, ekonominės situacijos. Gal tokiu atveju galėtume kalbėti apie diferenciaciją“, – svarsto M. Jurkynas.

V. Valentinavičius: Seimo nariams sukurtos šiltnamio sąlygos

Kitokios pozicijos laikosi Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius. Anot jo, pati praktika yra priimtina ir iš tiesų taikoma ne vienoje valstybėje, tačiau Lietuvoje ji turi vieną išskirtinumą.

„Tokia praktika šiaip yra normali. (...) Bet kas normalu Jungtinėje Karalystėje ar JAV, nenormaliai atrodo Lietuvoje ta prasme, kad Seimo narių teisės į kompensaciją aiškiai gerokai geresnės nei paprastų žmonių. Žmonės, prarasdami darbus per krizę, tikrai negauna tokių dosnių kompensacijų ir ne tik todėl, kad jų atlyginimai mažesni, bet tiesiog Seimo nariams išeitinių prasme yra sukurtos šiltnamio sąlygos. Turint galvoje Lietuvos realijas – didelę socialinę nelygybę ir didelę socialinę atskirtį – Seimo narių išeitinės atrodo per prašmatnios, per prabangios ir reikėtų kaip nors jas apmažinti, apriboti“, – sako V. Valentinavičius.

Jo teigimu, visada derėtų atsižvelgti į valstybės ekonominę padėtį, tačiau taip pat derėtų parodyti jautrumą tiems žmonėms, kuriems sunkiausia.

„Kai Seimo narių išeitinės kompensacijos keliolika kartų viršija paprastų žmonių išeitines panašioje situacijoje, tai tiesiog griauna Seimo reputaciją, nes Seimo nariai automatiškai atrodo labiau pasipūtę ir arogantiški. Visų pirma jie turėtų būti suinteresuoti švelninti šią situaciją“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.

Jeigu Seimo narys milijonierius, sakykime, turintis 30 mln. savo sąskaitoje ir juos deklaravęs, jam sąžinė leidžia pasiimti išeitinę kompensaciją, tai ką mes galime padaryti, keisdami įstatymus? Tai žmogaus suvokimo, kas yra teisinga, o kas – neteisinga, klausimas.

Jis taip pat teigia nemanantis, kad išeitinė išmoka gali tapti paskata į Seimą ar kitas pozicijas kandidatuoti savo sričių specialistams.

„Manau, kažkada kažkas sukūrė minkštą pagalvę, kad būtų geriau. Manau, Seimo nario atlyginimas, mokami priedai yra pakankama paskata dirbti Seime ir užsiimti politika. Ne piniguose reikalas. Politikos kokybė, vyraujanti atmosfera tame pačiame Seime labiausiai žmones ir atbaido nuo politikos“, – sako V. Valentinavičius.

Paklaustas apie galimą išeitinių diferencijavimą pagal Seimo nario turimą turtą, politologas teigia nemanantis, kad 141 parlamentarui reikėtų taikyti skirtingas sąlygas. „Jeigu Seimo narys milijonierius, sakykime, turintis 30 mln. savo sąskaitoje ir juos deklaravęs, jam sąžinė leidžia pasiimti išeitinę kompensaciją, tai ką mes galime padaryti, keisdami įstatymus? Tai žmogaus suvokimo, kas yra teisinga, o kas – neteisinga, klausimas. Jeigu Seimo nariai neraudonuodami tokius dalykus daro, tai čia moralinio jausmo nebuvvimo įstatymai nekompensuos ir nepakeis“, – neabejoja V. Valentinavičius.