Lietuvoje

2020.11.20 10:08

Daug triukšmo, mažai aido: apgriovus vilą Kaune – rankų skėsčiojimas ir lietuje mirkti pasmerktas istorinis pastatas

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2020.11.20 10:08

Praėjo kiek daugiau nei mėnuo nuo tada, kai kilo skandalas dėl tarpukariu pastatytos vilos griovimo Kaune, Perkūno alėjoje. Pristabdžius darbus, Kultūros paveldo departamentas (KPD) skelbė: norima, kad namas būtų atstatytas. Dabar vyksta tyrimas, kai kurie reikalai bus sprendžiami teismo salėje, dar bus skaičiuojama padaryta žala. Kol sprendžiamas pastato likimas, jo apgriautas dalis merkia lietus, o artėjantys žiemiški orai gali dar labiau pakenkti, tad kyla klausimas – kaip galėtų atrodyti atstatymas?

Įpusėjus lapkričiui Perkūno al. 11 sklypą juosia tvora, tačiau ji netrukdo pamatyti suniokoto pastato paveikslo. Dalis pastato liko nepaliesta, vidų šiek tiek saugo ne iki galo nuimtas šiferinis stogas. Žengiant toliau alėja, pasitinka nuolaužų krūva, atsiveria išdraskyto stogo, apgriautų sienų ir perdangų vaizdas. Virš antro aukšto esantis stogo gabalas šiaip ne taip laikosi dėl sveikosios pastato dalies, tačiau aplaužytos lentos nuo įvairių namo dalių, atrodo, pūstelėjus stipresniam vėjo gūsiui, gali lengvai atsikabinti.

Dalis kambarių, kuriuos anksčiau buvo galima įžiūrėti tik pro langą, dabar matyti ir nuo šaligatvio. Griovimo darbai sustabdyti pačiame įkarštyje, kai kurios sienos dar ne iki galo išrinktos. Po atviru dangumi atsidūrusias konstrukcijas veikia ir rudens darganoti orai, jos atrodo gerokai įmirkusios. Ne į gera būtų ir žemesnė oro temperatūra.

Atstatyti ant esamų pagrindų gali būti pavojinga

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro darbuotojo Remigijaus Lazausko teigimu, pastatą reikėjo apsaugoti, kad kuri nors jo dalis nepasislinktų ir nenučiuožtų ant praeivių. Tačiau privalu namą paslėpti ir nuo besikeičiančių oro sąlygų.

„Reikėtų jį konservuoti, uždaryti, kad patekti galėtų tik specialistai. Nuolat lyja, tuoj žiema bus, pasnigs, natūralu, kad pastatas yra senos statybos ir visos laikančiosios konstrukcijos gali būti dviejų tipų – mūras arba iš medžio. Sienos, vidinės pertvaros ir perdanga – ant viso to lyja. Neuždengę, taip ir palikę. Ir visa tai traukia drėgmę, brinksta, didėja svoris, tai tikrai ne į naudą. Kaip paskui drėgmę iš medinių elementų iškrapštyti? Kaip pasižiūrėti, kokia yra laikančioji galia tų elementų, kurie buvo geromis sąlygomis?“ – aiškino R. Lazauskas.

Kalbėdamas apie galimą atstatymą, jis teigė, kad problemų nekiltų, jeigu reikėtų atstatyti ant esamų, išlikusių konstrukcijų su tomis pačiomis medžiagomis, kokios naudotos anksčiau. Atlaikyti turėtų ir pamatai, nes laikui bėgant nereikėjo jų stiprinti. Tačiau net jeigu būtų išlaikyta objekto architektūra, spalvinė gama, o viduje būtų panaudotos šiuolaikiškos medžiagos, gali padidėti apkrova pamatams, todėl reikia įvertinti, ar jie atlaikytų naujų medžiagų svorį. Atsižvelgti reikėtų ir į medines konstrukcijas.

Sienos, vidinės pertvaros ir perdanga – ant viso to lyja. Neuždengę, taip ir palikę. Ir visa tai traukia drėgmę, brinksta, didėja svoris, tai tikrai ne į naudą.

„Aš manau, kad yra pavojinga. Sausas medis ne veltui yra džiovinamas, impregnuojamas. Jam tikrai netinka, kad ant jo ištisai lyja, o paskui norėsime, kad laikytų“, – minėjo R. Lazauskas.

Paklaustas, kokia jo paties nuomonė dėl pastato likimo ir atstatymo, R. Lazauskas teigė, kad reikėtų atstatyti viską nuo pradžių.

„Dažnai sakoma, kad geriau statyti iš naujo. Tai yra pigiau, nei rekonstruoti ar pristatyti. Iš patirties, kiek žinau, geriausia statyti iš naujo. Tas pastatas jau yra patyręs deformacijų – netgi iki griovimo buvo pasėdęs, paklypęs. Atstatant iš naujo būtų galima gražiai prieiti prie tų projektinių sprendinių, kurie pasitelkti kadaise statant šį pastatą. Būtų galima prikelti visu gražumu, pagal visus sprendimus“, – svarstė R. Lazauskas.

Turėjo apsaugoti nuo blogų oro sąlygų

KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas LRT.lt plačiau papasakojo apie pastato saugojimą nuo blogų oro sąlygų. Pasirodo, to prašyta dar prieš mėnesį, o savininkui tokių darbų nepadarius bus taikoma administracinė atsakomybė. Artimiausiu metu specialistai žada nuvykti ir įvertinti situaciją.

„KPD šio pastato savininkui yra surašęs reikalavimą, kurio vienas iš punktų – apsaugoti pastatą nuo neigiamo atmosferos poveikio. Turima galvoje tas pastato dalis, kurios apgriautos. Reikalavimas buvo surašytas spalio 16 dieną. Praėjo pakankamai daug laiko, kad registruotu paštu išsiųstas reikalavimas būtų gautas ir objekto savininkas įvykdytų nurodytus punktus“, – atsakė A. Liakas.

Šis KPD reikalavimas yra apskųstas teismui, LRT.lt sakė Perkūno al. 11 sklypo savininkas Artūras Dankovskis. Jis teigė, kad pastato tiesiog neįmanoma uždengti nepašalinus pavojingų konstrukcijų, o to negalima daryti, nes institucijos sustabdė darbus.

„Darbai sustojo tokiame griovimo etape, kai likusios nenugriautos pastato konstrukcijos yra pavojingos būklės. Dėl sustabdytų darbų nieko negaliu daryti. Kreipiausi į VTPSI ir Aplinkos apsaugos departamentą, bet jie iš esmės į klausimą neatsakė. Galima sakyti, kad institucijos rodo viena į kitą pirštais, bet atsakomybės už sprendimus neprisiima. Institucijos turėtų bendradarbiauti. Dabar išeina taip, kad viena nurodo daryti, o kita draudžia. Kaip ir ką daryti konkrečiai, lieka neaišku“, – atsakė A. Dankovskis.

Jis tvirtina, kad pastatas nėra autentiškas ir neatitinka pradinio projekto. Kalbėdamas apie atstatymą, A. Dankovskis sakė, kad to padaryti techniškai neįmanoma: namo medinės konstrukcijos supuvusios, o pamatai suirę. Tad pastatas turėtų būti perstatomas, o kaip tą daryti – spręs architektai, suderinę su Kauno miesto savivaldybe.

„Ar aš turėčiau atstatyti pastatą, kuris nėra autentiškas? Tikriausiai ne. Ar aš turėčiau pastatyti pastatą pagal pradinį projektą? Tokių reikalavimų įstatymai nenumato. Klausimas ne dėl šio konkretaus pastato, bet iš esmės: kas apskritai turi būti saugoma – ar autentiškas statinys, ar popierinis projektas? Šiuo atveju architekto A. Gordevičiaus projektas kaip dokumentas archyve yra, bet pastatas jo neatitinka“, – dėstė A. Dankovskis.

Darbai sustojo tokiame griovimo etape, kai likusios nenugriautos pastato konstrukcijos yra pavojingos būklės.

KPD direktorius mano, kad pastatą reikės kokybiškai išrinkti ir iš naujo statyti

Kad pastatas realybėje skiriasi nuo projekto, minėjo ir KPD direktorius Vidmantas Bezaras.

„Nenoriu kalbėti dėl galutinio sprendimo, bet su architektu ir su savininku esame šnekėję, kad jie turi pasidaryti projektą, kuris atkartotų buvusį parengtą projektą. Jis truputį pakeistas nuo to, ką matome dabar natūroje: prarado kai kurias detales ir šiek tiek net pablogina vizualinį vaizdą. Bet tikslas yra sukurti pastatą kaip vietovės vertingąją savybę“, – LRT.lt komentavo V. Bezaras.

Perkūno alėjoje esančio namo atstatymo būdą turės įvardyti Kauno miesto savivaldybė, kartu dalyvaujant KPD, nes teritorija yra savivaldos saugoma vietovė. Tačiau, pasak V. Bezaro, šiuo metu nėra priimtas toks sprendimas, nes vyksta tyrimas, be to, formuojama žalos nustatymo komisija. V. Bezaras LRT.lt minėjo, kad dėl pastato likimo buvo kalbėta su architektu, sklypo savininko atstovu bei tyrėja Diana Pikšriene, kuri prieš 5 metus atliko vilos vertinimą ir teigė, kad pastatas yra prastos būklės.

„Aš manau, kad tą pastatą vis tiek reikės išrinkti, bet išrinkti kokybiškai ir tada iš naujo statyti“, – mano KPD direktorius, kuris prieš mėnesį, kalbėdamas apie vilos griovimą, sakė, kad tai „nesuvokiamas barbarizmas, spjūvis į veidą ir visuomenei, ir paveldo specialistams, ir tarptautiniams ekspertams“. KPD tada teigė, kad šį griovimo atvejį traktuoja kaip ypač brutalų ir paminantį esminius ir paveldosaugos, ir visuomenės viešojo intereso principus.

„KPD netoleruos nelegalių veiksmų saugomose kultūros paveldo vietovėse ir padarys viską, kad pažeidimų padarę asmenys visapusiškai atsakytų už juos, o istorinis statinys atgautų sau būdingą architektūrinę išraišką“, – anuomet pranešime cituotas V. Bezaras.

Konkretūs veiksmai dėl namo likimo, V. Bezaro teigimu, bus aiškūs atlikus tyrimus ir nustačius žalą. Verdiktą dar turi pasakyti ir darbus sustabdžiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI). V. Bezaras pripažįsta, kad turbūt nemažą dalį medžiagų reikės keisti, o ir viduje esančios konstrukcijos gali būti ne pačios geriausios kokybės. Jis plačiau papasakojo apie žalos nustatymo procesą.

„Turi būti apžiūros aktai, tam tikrų vertingųjų elementų matavimai ir, atsižvelgiant į apskaitos dokumentus ir vertingąsias savybes, turi būti apskaičiuota žala. Suabejota anksčiau darytų paveldosaugos vertinimų kokybe. Pristabdytas architektės D. Pikšrienės atestato pratęsimas, bet ji pateikė tam tikrus paaiškinimus: tai nebuvo tipiška ekspertizė, ji darė savininko prašymu ir tik jam. Tai svarstoma“, – kalbėjo KPD direktorius V. Bezaras.

Konkretūs veiksmai dėl namo likimo, V. Bezaro teigimu, bus aiškūs atlikus tyrimus ir nustačius žalą.

Pasak jo, pats pastatas, matyt, nebuvo labai vertingas, jeigu jo neįrašė į Kultūros vertybių registrą kaip atskiro statinio, tačiau dėmesio verti elementai viduje, atsiskleidę atliekant griovimo darbus, pavyzdžiui, čiaupai, durys, radiatoriai.

Bus sprendžiama teisme

VTPSI atstovas Edmundas Danilevičius portalui LRT.lt teigė, kad praėjusią savaitę surašė protokolą dėl baudos ir persiuntė į teismą. Šis turėtų priimti sprendimą dėl baudos dydžio skyrimo. Anksčiau LRT.lt VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė sakė, kad juridiniam asmeniui (rangovui) už ypatingojo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje skiriama bauda nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme, pasak jo atstovės Vaivos Milkeraitienės, Kauno rūmuose yra dvi bylos, kurios susijusios su A. Dankovskiu.

„Viena baudžiamoji, susijusi su juo asmeniu, o kita – dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, kurioje ieškovas pats A. Dankovskis, o atsakovė – Statybos inspekcija“, – LRT.lt atsakė V. Milkeraitienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt