Tarpukario metais Kaune, Aušros gatvėje, statytas dviejų aukštų pastatas su palėpe turėtų būti rekonstruojamas. Palėpė po stogu pavirstų trečiu aukštu be sienų – ją sudarytų vien langai. Namas nėra pripažintas paveldu, todėl architektams nereikia dėl jo kreiptis į paveldosaugą. Projekto autorius teigė, kad su jais susisiekė ir nieko derinti nereikėjo, o Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjas atsakė, kad tokia rekonstrukcija teisiškai galima ir pats viliasi, kad tai neturės didelio poveikio aplinkai. Tačiau Statybų inspekcija kibs tirti situaciją.
1930 m. pastatytas dviejų aukštas namas netrukus turėti būti atnaujintas: žadama sutvarkyti fasadą, jį perdažyti iš gelsvos spalvos į pilką, remontuoti vidų, pakelti stogą ir įrengti trečią aukštą su stiklinėmis sienomis. Būtent dėl šio elemento socialiniuose tinkluose buvo nepatenkintų žinučių, esą, tai sudarko tiek pastatą, tiek mikrorajoną. Dabar bute yra penki butai, o įstiklintoje palėpėje tilptų dar du.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė LRT.lt sakė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija lapkričio 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą (SLD) šiam pastatui. Bet inspekcija nutarė imtis tyrimo: kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrių ir Kultūros paveldo departamentą (KPD) dėl išvados, ar šio namo rekonstravimo projektas neturėjo būti derintas su paveldosaugos institucijomis. Taip pat dėl to, ar minėtas pastatas neturi vertingųjų savybių.
„Vizualiai vertinant, rekonstruojamas pastatas galimai turi vertingųjų savybių. Siekdama užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir statybą ir reaguodama į viešojoje erdvėje ir architektų bendruomenėje kilusią diskusiją dėl statinio Aušros g., Kaune, vertingumo ir galimai neteisėtai šiam statiniui išduoto statybą leidžiančio dokumento, Statybos inspekcija pradėjo tyrimą“, – atsakyme rašo D. Dambrauskienė.
Pasak jos, projekte yra numatyta tokia rekonstrukcija: performuojami turtiniai vienetai, keičiama patalpų paskirtis (negyvenamoji pastogė keičiama į gyvenamąją patalpą), stogas pakeliamas įrengiant trečio aukšto patalpas, taip pat numatyti fasado tvarkymo darbai. Remonto metu numatyti objekto prarastų fizinių savybių atkūrimo darbai: stogo dangos, fasadų, langų, durų, turėklų ir kt. elementų dažymo spalviniai, apdailos keitimo sprendimai. Be to, dėl būsimo trečio aukšto keičiamas pastato tūris. Kol kas statybos darbai dar nėra pradėti.
Gavusi išvadas iš KPD ir Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus, VTPSI galės patikrinti, ar SLD išduotas teisėtai.
Nesikreipė į miesto Paveldo skyrių, bet ir neprivalėjo
Nors šis pastatas nėra nei Kultūros vertybių registre, nei saugomoje Žaliakalnio paveldo zonoje, Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas LRT.lt sakė, kad šis pastatas gali turėti vertingųjų savybių.
„Akivaizdu, kad tai istorinis pastatas, turintis tarpukario modernizmo architektūros bruožų. Pastatas nepasižymi kažkokiu išskirtiniu dekoru ar įspūdingomis formomis, bet iš tokių pastatų visumos ir susideda toji Žaliakalnio genius loci (lot. vietos dvasia)“, – sakė S. Rimas.
Apie planuojamą rekonstrukciją sužinojome tik iš skelbimų, siūlančių butus.
Pašnekovo teigimu, kol pastatas neturi kultūros paveldo statinio statuso, tokia rekonstrukcija teisiškai galima. Tačiau jis kaip problemą įvardija tai, kad joks teisės aktas tiesiogiai neįpareigoja nei gyventojų, nei institucijų prieš imantis seno pastato rekonstravimo kreiptis į paveldosaugininkus dėl jo įvertinimo paveldosauginiu požiūriu. Dėl Aušros gatvėje esančio namo į Kauno savivaldybės Paveldo skyrių projektuotojai nesikreipė.
„Reikia pasidžiaugti, kad nors ir nėra tokio reikalavimo, paprastai architektai ar objektų savininkai atsiklausia mūsų nuomonės. Deja, šiuo atveju taip neįvyko – apie planuojamą rekonstrukciją sužinojome tik iš skelbimų, siūlančių butus. Kita vertus, tai nereiškia, kad jei būtų informacija pasiekusi seniau, tai būtų garantavę vienokį ar kitokį Vertinimo tarybos sprendimą“, – teigė S. Rimas.
Gali atsidurti vertybių registre ir nekeičiant projekto
Anot jo, rengiant kokio nors pastato vertingųjų savybių aktą paprastai fiksuojami visi išlikę autentiški jo elementai – tūris, planas, konstrukcijos, atskiros eksterjero ir interjero detalės, baldai, išlikusi inžinerinė įranga ir panašiai. Tą daro ekspertai tirdami objektą tiek natūroje, tiek analizuodami visus prieinamus istorinius šaltinius. Be tyrimų, pasak S. Rimo, būtų sunku tvirtai atsakyti, kas yra tikrai autentiško šiame pastate. Pavyzdžiui, neretai atlikus tyrimus paaiškėja, kad viena ar kita autentiškai atrodanti detalė buvo pakeista, pridėta vėlesniais laikais.
„Kadangi šiuo atveju kalbama apie pastato tūrio ir stogo konstrukcijos keitimą, be tyrimų negalėtume tvirtinti, kad jų konstrukcija, forma yra išlikusi autentiška. Vizualiai matyti tik tai, kad šiuo metu esantis stogas sovietmečiu perdengtas asbesto cementine danga“, – nurodė pašnekovas.
Neretai atlikus tyrimus paaiškėja, kad viena ar kita autentiškai atrodanti detalė buvo pakeista, pridėta vėlesniais laikais.
Ar šis namas galėtų būti įrašomas į Kultūros vertybių registrą? Pasak S. Rimo, sprendimą priima Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Jis pridūrė, kad kartais pastatai į Kultūros vertybių registrą įrašomi tik dėl savo istorinės vertės, jei jie susiję su istorijai svarbiais įvykiais ar žmonėmis. Šiuo atveju pašnekovas nesiryžta spėlioti, nes nežinoma, kokių vertingųjų savybių būtų nustatyta.
„Galimas ir toks scenarijus, kad pastatas į Kultūros vertybių registrą bus įtrauktas, tačiau projektas dėl to nebūtų keičiamas“, – pridūrė S. Rimas.
Architektas tikina: pastatas atrodys gerai
Architektas Rimantas Giedraitis, kuris yra šios rekonstrukcijos projekto autorius, portalui LRT.lt sakė, kad kreipimasis į paveldosaugininkus būtų perteklinis veiksmas ir neprivalu to daryti. Tačiau teigė, kad dėl šio pastato kreipėsi į KPD Kauno skyrių ir gavo atsakymą, kad su jais nereikia nieko derinti, nes pastatas nėra kultūros vertybių apsaugos zonoje. Jis taip pat sakė, kad namo esmė nebus sudarkoma.
„Visiškai tą pačią stogo formą pakėlėme truputį aukščiau, įstatėme neutralų stiklinį aukštą, kad jis nekonkuruotų su sena architektūra, o būtų labai aiškiai pasakyta: čia yra sena, čia yra nauja. Galiu pasakyti, kad vien Kaune tokių pavyzdžių yra nuo keleto iki keliolikos. Yra tokių, kurie buvo kritikuojami, bet yra labai gražių ir sėkmingų. Tame pačiame Žaliakalnyje yra keletas pavyzdžių, Laisvės alėjoje neabejotinai yra labai daug pavyzdžių. Ir jeigu jie yra geri, tai niekas to nekviestionuoja, kai gražiai, kultūringai ir architektūriškai kultūringai realizuojama“, – atsakė R. Giedraitis ir pridūrė, kad tą patį įmanoma padaryti ir su pastatu Aušros gatvėje.
„Turiu, kaip architektas, vaizduotę, tai žinau, kad tikrai šitas pastatas atrodys gerai“, – minėjo jis ir teigė, kad projekto vizualizacijos yra darbinės.
Pašnekovas akcentavo, kad pastato būklė šiandien – gana apverktina, beveik avarinė. R. Giedraitis pripažino, kad dėl rekonstrukcijos pastatas praras savo originalią išvaizdą, bet tai vadina ne sudarkymu, o praplėtimu.
Įstatėme neutralų stiklinį aukštą, kad jis nekonkuruotų su sena architektūra, o būtų labai aiškiai pasakyta: čia yra sena, čia yra nauja.
R. Giedraitis kelia klausimą – ar tikrai kiekvienas tarpukario pastatas pasaulyje turi būti saugomas? Pasak jo, jei tokie pastatai būtų saugomi, tai būtų atliekama už mokesčių mokėtojų pinigus ir jis pats, kaip architektas, nesutiktų mokėti už kiekvieno pastato išlikimą.
„Tai priklauso nuo valstybės, jos architektūrinio paveldo turtingumo. Lietuva architektūriniu paveldu gana skurdoka šalis. Ir mums kartais atrodo, kad kiekvienas pastatas yra vertas išlaikyti pačios originaliausios būsenos. Bet pagalvokime logiškai: ar vystytųsi miestai, ar vystytųsi architektūra? Ar augtų tokie miestai kaip Londonas, Paryžius, Niujorkas, jeigu jie saugotų kiekvieną pastatėlį, kuris buvo pastatytas prieš tiek ir tiek metų? Nevyks joks progresas. Aš manau, kad yra pastatų, kuriuos, nepaisant to, kad jie yra seni, galima gražiai, kultūringai, korektiškai išplėsti, nesudarkant pastato esmės“, – dėstė R. Giedraitis.
Viliasi, kad nesujauks aplinkos
S. Rimas viliasi, kad pastato rekonstravimas neturėtų didelio poveikio aplinkai ir Žaliakalnio vertės nesumenkintų.
„Nepaisant visų kontroversijų, reiktų pažymėti tai, kad namą ruošiamasi ne tik padidinti vienu aukštu, bet ir sutvarkyti jo fasadus, sklypą. Šiame kvartale yra gerokai aukštesnių, didesnio tūrio ir aktyviau veikiančių aplinką statinių – pvz., „Aušros“ daugiabučių kvartalas, projektuotas Audrio Karaliaus“, – sakė S. Rimas.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas žmogus skirtingai suvokia estetiką, tad net jei vertinimo taryba nuspręstų šio namo „neįpaveldinti“, vis tiek dalis visuomenės liks prie savo įsitikinimo, kad toks rekonstravimas yra nepriimtinas. O ir negalima vienareikšmiškai atsakyti, ar galima tokia rekonstrukcija. Be to, S. Rimo žiniomis, jau atsirado žmonių, norinčių pirkti pastogėje suprojektuotus butus.
„Jei jiems šis projektas būtų negražus, tikriausiai jie butų jame nepirktų“, – pridūrė jis.
