Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazijos direktorius penktadienio rytą pasitiko su viltimi, kad pavyks sutarti su atvykstančiu į darbo pokalbį kandidatu. Šiai mokyklai trūksta pradinukų mokytojo, o jo darbo neišdalinsi kitiems pedagogams, kol spraga bus užlopyta. Tokie rūpesčiai kamuoja ne vien šios gimnazijos vadovą. Tarkim, kaip rodo Vilniaus miesto savivaldybės duomenys, rugsėjo 4-ąją sostinės mokyklose stigo 3 pradinio ugdymo mokytojų ir 3 mokytojų padėjėjų.
Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, paskutinę rugpjūčio savaitę ugdymo įstaigos ieškojo 281 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų.
Ugdymo įstaigoms stigo ir kitokių specialistų. Šių metų rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje buvo registruota 80 laisvų darbo vietų lopšelio-darželio auklėtojams, 29-ios priešmokyklinio ugdymo pedagogams, 27-ios logopedams, 18 socialiniams pedagogams, 17 specialiesiems pedagogams ir septynios mokyklos psichologams.
Dalis mokyklų ir darželių mokslo metus pradėjo neturėdami kai kurių pedagogų.
Mokytojo neturėjo mokslo metams jau prasidėjus
„Gal šiandien jau turėsime mokytoją, turėtų atvažiuoti žmogus pasikalbėti“, – penktadienio rytą vylėsi „Ryto“ gimnazijos vadovas Ramūnas Maniuška.
Ieškoti pedagogo mokykla pradėjo gerokai iš anksto, bet galbūt dėl to, kad vasara pedagogams šiemet dėl pailgėjusių mokslo metų buvo per trumpa, niekas neatsiliepė.
„Žinojome, kad bus tokia padėtis. Viena mokytoja išėjo motinystės atostogų, kita pakeitė pareigas, o dar suformavome papildomą pradinukų klasę. Mums vien šiemet reikėjo trijų pradinių klasių mokytojų. Dvi jau radome, o viena vieta neužimta“, – pasakojo mokyklos vadovas.
Jis sakė, kad Rugsėjo 1-osios išvakarėse dažną direktorių kamuoja toks galvos skausmas.
„Lieka dvi dienos, o nėra kam eiti dirbti su klase. Pradinėms klasėms tai ypač aktualu, čia būtinai reikia žmogaus“, – kalbėjo R. Maniuška.
Kai stinga mokytojo dalykininko, mokyklos kurį laiką gali suktis išdalydamos krūvį kitiems to dalyko mokytojams, o pradinukų pamokų taip paprastai neišdalinsi.
Gali pasiūlyti tik šešias pamokas
Klaipėdos rajono Dituvos pagrindinės mokyklos direktorė Lina Nedveckienė lengviau atsikvėpė tik rugsėjo 4-ąją. Nuo rugsėjo 7-osios, pirmadienio, jau nebereikės galvos laužyti, ar turės, kas vaikus mokys chemijos.
„Nuo šiandien mokytoją jau turime. Buvęs mokytojas išėjo į pensiją, o per vasarą nepavyko susirasti chemiko. Suprantate, mes galime pasiūlyti tik šešias pamokas. Tie, kas domėjosi, paskui susirado kitur, kur krūvis didesnis, kur galbūt mažiau važinėti reikės“, – kokių problemų kilo nedideliame miestelyje, pasakojo direktorė.
„Ačiū Dievui, mokytoja sutiko sugrįžti iš pensijos“
Kauno rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis neslėpė: vasara buvo nervinga – reikėjo ir geografijos mokytojo, ir socialinio pedagogo, ir matematiko.
„Kaip ir suformavome kolektyvą, bet staiga išėjo matematikos mokytoja ir vėl pritrūkome matematiko ir socialinio pedagogo. Streso buvo daug, bet vakar prikalbinau matematikos mokytoją pensininkę, kad sugrįžtų. Ačiū Dievui, pavyko. Ateis ji mūsų gelbėti. O antro socialinio pedagogo ieškome jau antrus metus. Vieną turime, antro niekaip nerandame“, – pasakojo direktorius.
Direktorius mokytojų ieškojo visaip: per Užimtumo tarnybą, feisbuke, neslepia ir mėginęs vilioti iš kitų mokyklų.
„Kiek dėjau skelbimų, niekas nepaskambino. Pats ieškai, gauni kokį telefono numerį, skambini, įkalbinėji. Nėra kam dirbti. Labai liūdna padėtis. Kalbame apie kokybę, apie matematikos rezultatus. Iš kur? Mes džiaugiamės, kad pas mus ateina dirbti. Nors, turiu pasakyti, kad man sekasi stiprių mokytojų prisivilioti. Užimtumo tarnyboje mačiau, kad rugpjūtį reikėjo 30 matematikos mokytojų“, – atvirai pasakojo A. Čepulis.
Fizikos mokyti ši mokykla prisiviliojo savo buvusį gimnazistą, jis baigęs termofiziką.
„Auginsimės mokytoją. Prižadi visko pasmailinęs liežuvį, paskui ne viską ištesi, Nors kolektyvas stengiasi visaip padėti mūsų jauniems mokytojams. Bet jei pajudėtų chemikas, biologas, nežinočiau, ką daryti“, – neslėpė direktorius.
Kaip sakė A. Čepulis, mokyklą pamaitina ir projekto „Renkuosi mokyti“ dalyviai.
Trūksta trijų darbuotojų
Specialistų stinga ir vaikų darželiams.
Panevėžio vaikų darželiui „Jūratė“, prasidėjus mokslo metams, stigo trijų specialistų – specialiojo pedagogo, psichologo ir judesio korekcijos pedagogo.
„Psichologas ir specialusis pedagogas dar dirba, bet netrukus jie keis darbovietę. Specialusis pedagogas išvyksta dirbti į Vilnių, psichologas susirado darbą mokykloje. O judesio korekcijos pedagogas taip pat pakeitė įstaigą. Skelbėme vieną konkursą, bet nebuvo atitinkančių kvalifikaciją. Dabar skelbiam dar vieną konkursą“, – pasakojo laikinai darželio direktorės pareigas einanti Dalytė Milaševičiūtė.
Taip pat skaitykite
Ji viliasi, kad netrukus pavyks surasti reikalingus specialistus.
Rugsėjo 10-ąją vyks ir konkursas eiti šios ugdymo įstaigos vadovo pareigoms užimti.
Vienur trūksta, kitur – perteklius
Vis dėlto lazda turi du galus: vienur mokytojų ieško su žiburiu, kitur mokytojai nerimauja nerasdami darbo.
Antradienį, prasidėjus naujiems mokslo metams, ne visi pedagogai sugrįžo į klases, kurias paliko prieš atostogas. Užimtumo tarnybos duomenimis, paskutinę rugpjūčio savaitę darbo ieškojo 1580 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, o buvo registruota 281 laisva darbo vieta. Pernai prieš rugsėjį fiksuota panaši pasiūla ir paklausa – 1582 mokytojai ieškojo darbo, pasiūlymų įsidarbinti buvo 277.
Toks nesutapimas siejamas su geografinėmis priežastimis – pedagogai gyvena ne ten, kur yra darbo, o būti mobilūs nenusiteikę.
Taip pat skaitykite
Darbo rinkoje didžiausias ikimokyklinio ugdymo pedagogų poreikis – šiemet jiems buvo pateikti 464 darbo pasiūlymai, o darbo ieškojo 302 šios profesijos atstovai.
Šalyje labiausiai trūksta fizikos ir astronomijos mokytojų – jų laukia 23 darbo pasiūlymai, tokio darbo ieško vos 11 asmenų. Chemijos mokytojams registruoti 29 darbo pasiūlymai, tokio darbo ieško 19 žmonių.
Šiuo metu daugiausiai darbo neturi muzikos, kūno kultūros, dailės, anglų ir lietuvių kalbos, matematikos mokytojų.
Pradinio ugdymo mokytojų per šiuos metus registruota pusantro karto daugiau nei laisvų darbo vietų – atitinkamai 302 ir 464. Šiais metais gerokai sunkesnė situacija pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams – jų pasiūla 2,1 karto didesnė nei paklausa: darbo ieškojo 1379 mokytojai ir registruotos 657 laisvos darbo vietos.
Daugiausia (75,8 proc.) išaugo pradinio ugdymo mokytojų pasiūla (ieškančiųjų pradinio ugdymo mokymo darbo), palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo šiemet ieškojo 40,7 proc. daugiau nei pernai. Mokytojai daugiausia ieškojo kūno kultūros, anglų kalbos, muzikos, dailės ir lietuvių kalbos mokytojo darbo.
Didžiausias pasiūlos (mokytojo darbo ieškančiųjų) perviršis fiksuotas šiose profesijų grupėse: ieškančių kūno kultūros mokytojo darbo – 10,2 karto daugiau nei registruota laisvų darbo vietų; dailės – 5,2 karto daugiau, tikybos – 3 kartus daugiau, darbų – 2,7 karto daugiau, vokiečių kalbos – 2,5 karto daugiau, muzikos – 2,4 karto daugiau.
Šiemet Vilniaus mokykloms trūko fizikos ir astronomijos mokytojų – šios disciplinos mokytojai turėjo realias galimybes rugsėjo 1-ąją sutikti klasėje, nes buvo dvigubai daugiau darbo pasiūlymų nei darbo ieškančių asmenų. Sostinėje anglų kalbos mokytojams buvo registruotos 42 laisvos darbo vietos, o darbo ieškojo 77 šios disciplinos pedagogai, muzikos mokytojams – 17 darbo pasiūlymų, o darbo neturėjo 55 asmenys. Sudėtinga įsidarbinti 38 dailės mokytojams, kuriems buvo tik du darbo pasiūlymai, 24 biologijos specialistams – 4 laisvos darbo vietos, 12 vietų teko 21 darbo neturinčiam matematikui. Šiais metais Vilniaus apskrityje iš viso buvo 164 darbo pasiūlymai 482 darbo ieškantiems pedagogams.
Taip pat skaitykite
Kauno regione palankesnė situacija lietuvių ir vokiečių kalbų mokytojams – darbo pasiūlymų skaičius beveik lygus darbo ieškančių asmenų skaičiui (14 darbo vietų 16 lietuvių kalbos ir 4 vietos 4 vokiečių kalbos specialistams) Sudėtingiau darbą rasti kūno kultūros, muzikos, dailės mokytojams, kurių paklausa rinkoje tris keturis kartus mažesnė.
Klaipėdos regione geras įsidarbinimo galimybes turi matematikos mokytojai – 18 laisvų darbo vietų tenka 6 ieškantiems darbo, lietuvių – 20 darbo vietų ir 14 ieškančių mokytojų, chemijos – 10 pasiūlymų ir tik 3 ieškantys darbo. Tačiau problemą įsidarbinti turi 44 kūno kultūros mokytojai, kuriems buvo tik 2 darbo vietos.
Šiaulių regione darbo pasiūlymų daugiau biologams (6 vietos ir 2 ieškantys darbo), chemijos mokytojams – (5 darbo vietos ir 1 ieško darbo). Pakankamai gera situacija istorijos mokytojams – 6 laisvos darbo vietos 7 ieškantiems darbo.
Telšių regione tris kartus daugiau pasiūlymų biologijos pedagogams nei registruota darbo ieškančių mokytojų (atitinkamai – 6 ir 2). Anglų kalbos mokytojams irgi vidutinės sąlygos įsidarbinti – 7 darbo vietos ir 6 darbo neturintys asmenys.
Tarp visų apskričių Panevėžio regione mažiausia mokytojų paklausa – tik 12 laisvų darbo vietų tenka 87 darbo ieškantiems pedagogams. Utenos – 17 darbo pasiūlymų, iš kurių 9 skirtos lietuvių kalbos mokytojams, o darbo ieškojo 7 lituanistai, iš viso pasiūloje – 59 pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys.
Alytaus apskrityje – registruota 20 laisvų darbo vietų ir 75 darbo ieškantys mokytojai, kur perteklius kūno kultūros mokytojų (17) ir nė vienos darbo vietos. Tačiau šiame krašte trūksta chemijos ir choreografijos mokytojų, o darbo ieškančių nėra. Sudėtinga mokytojams įsidarbinti ir Marijampolės regione, kur registruota 16 laisvų darbo vietų, o darbo ieškojo 68 pedagogai.
Tauragės apskrityje didesnis pasiūlos ir paklausos balansas – 40 pedagogų ir 19 laisvų darbo vietų. Trūksta fizikos ir astronomijos mokytojų, neblogos įsidarbinimo galimybės anglų kalbos, matematikos ir muzikos mokytojams – beveik tiek pat jų ieško darbo ir registruota darbo vietų.
