Lietuvoje

2020.08.05 10:01

Egzaminų centro vadovė: kad šiemetinio matematikos egzamino rezultatai bus prasti, ženklų buvo prieš dvejus metus

egzamino vertintojas: kai kur pakako skaičius sudėti, bet ir to nesugebėjo
Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.08.05 10:01

Kad šiemetinių abiturientų rezultatai galėtų būti prasti, signalų buvo dar prieš dvejus metus. Šios abiturientų kartos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP), laikomo po 10 klasės, rezultatai panašūs ir į trečiadienį skelbiamo matematikos brandos egzamino.

Šiemetiniai matematikos brandos egzamino rezultatai – itin prasti. Matematiką išlaikė vos 67,61 proc. kandidatų (2019 m. – 82,09 proc. kandidatų). Mažiau abiturientai surinko ir šimtukų – aukščiausiai įvertinti 0,96 proc. kandidatų (2019 m. – 1,46 proc.).

„Pažiūrėjome sąsajas šios laidos abiturientų su pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais prieš dvejus metus, jie analogiški. Palyginę matome, kad skaičiai labai panašūs, tad tokią egzaminų rezultatų prielaidą buvo galima daryti“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė.

Kaip sakė NŠA vadovė, kad itin prasti matematikos egzamino rezultatai parodė, kad turime rimtą kompleksinę problemą. Egzamino vertinimo komisija balu pažemino ir minimalaus balo kartelę – taip atsižvelgta į galimą COVID-19 sukeltos krizės poveikį. Nors kitų egzaminų rezultatų apžvalga nerodo, kad mokymasis nuotoliniu būdu būtų padaręs įtaką.

Anot R. Krasauskienės, prastesni ne tik matematikos egzamino rezultatai, bet ir fizikos bei informacinių technologijų.

„Akivaizdu, kad tikslieji mokslai rodo tam tikrą tendenciją. Kad ir kaip būtų liūdna, bet tai ilgametė pasekmė. Tai rodo, kad turime sustoti, giliai įkvėpti ir žengti svarbius ir lemtingus žingsnius. Ir suprasti, kad greitų pokyčių nebus. Tam reikia įdėti nemažai nuoseklaus darbo. Galime džiaugtis, kad pradėtos atnaujinti bendrojo ugdymo programos. Visi nekantriai laukiame pokyčių.

Suvokiame, kad tai ir matematikos didaktikos problemos, ir atsakomybės renkantis egzaminą problema. Taip pat tai, kad matematika yra tapusi privaloma stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, nei meilės matematikai nepridėjo, nei gerų rezultatų nepridėjo“, – kalbėjo NŠA direktorė.

Egzamino vertinimo komitetas pasirinko žemiausią įmanomą minimalų išlaikymo balą. Tereikėjo atlikti 15 procentų užduoties, kad egzaminą išlaikytum. Kitaip sakant, pakako surinkti 9 taškus iš galimų 60-ies.

„Pagal programą yra numatyta 10 balų riba, bet buvo atsižvelgta į COVID-19 įtaką, nors abiturientai galėjo mėnesiu ilgiau ruoštis egzaminui, turėjo ir konsultacijų.

Liūdina tokie dalykai, bet kalbant apie kitus egzaminus matyti, kad COVID-19 tokios įtakos nepadarė. Ten ugdymo procesas vyksta kur kas sėkmingiau“, – kalbėjo R. Krasauskienė.

Išsakiusi kritikos tam, kad matematiką išlaikyti privalu siekiant nemokamos vietos universitete ar kolegijoje, R. Krasauskienė neskubėjo raginti atsisakyti tokio reikalavimo.

„Nesu nei už, nei prieš. Dabar suprantame, kad tai sėkmės neatnešė. Loginio, kritinio mąstymo ugdymo programose labai trūksta. Matematika – sudėtingas dalykas, kaip ir fizika, informacinės technologijos, kur reikia daug ką mokėti, žinoti. Reikia ne tik bendrųjų kompetencijų, bet greičiausiai reikia stiprinti pažinimo kompetenciją. Nuoseklus darbas turi prasidėti jau pradinėje mokykloje“, – pabrėžė ji.

NŠA vadovė nelinkusi kritikuoti matematikos egzamino užduoties.

„Kalbėjau su vertinimo komisijos pirmininku, matematikos mokslininkais. Užduotys buvo lengvos, jos nėra sudėtingesnės nei ankstesnių metų, netgi lengvesnės. Jos įveikiamos. Bet matome, kad mokiniai neturi įgūdžių, neturi bagažo, tai ir sutrukdė atlikti devynias užduotis, kad surinktų minimalų balą.

Tai rodo, kad priežastys yra kompleksinės“, – pabrėžė R. Krasauskienė.

Kai kur pakako skaičiuotuvu padirbėti

„Matematikos gebėjimai pastaraisiais metais prastėjo. Taip sako matematikos mokytojai. Šių metų egzamino rezultatai ne itin prasti, o tragiški. Tai rodo rimtą problemą“, – sakė matematikos egzamino užduočių vertinimo komisijos pirmininkas, matematikos mokytojas Antanas Apynis.

– Kaip vertinate matematikos egzamino rezultatus? - LRT.lt paklausė A. Apynio.

– Rezultatai indikuoja rimtas sistemines problemas. Daugiau nei ketvirčio laikiusiųjų vienuoliktos klasės matematikos įvertinimas nebuvo didesnis nei 5 balai, tai yra, jie, būdami vienuoliktokai, turėjo nuo 1 iki 5 balų.

Tenka apgailestauti, kad toks didelis procentas laikiusiųjų nesurinko minimalių 9 balų, kas sudarė 15 proc. visų užduoties taškų, kas nėra daug, kad išlaikytum egzaminą.

– Pakalbėkime apie pačią užduotį. Gal ji išties per sunki?

– Mano nuomone, vienas iš svarbesnių gebėjimų baigiant vidurinį ugdymą yra procentų skaičiavimas, su kuriuo susiduriame kasdien, kad ir parduotuvėje matydami nuolaidas.

Šiemet ne viename darbe teko matyti, kaip kandidatai spręsdami 18 uždavinį neapskaičiavo vienos sporto treniruotės kainos, kuriai taikoma 60 proc. nuolaida. Nemaža dalis to nesugebėjo. Tame uždavinyje tiesiog reikėjo sudėti atitinkamus skaičius – 15, 15, 15, 15, 6 ir vėl kartoti, kol gautų daugiau nei 250. Tiesiog reikėjo sudėti skaičius.

Kitas uždavinys, kuriam nereikia specifinių matematikos gebėjimų, – 22-as. Ypač jo pirmoji dalis. Jame reikėjo sudėti skaičius nuo 1 iki 18. Netgi sąlygoje pateiktas pavyzdys, kaip tai spręsti. Šį uždavinį kandidatai sprendė geriausiai, bet
matau problemą – tokį sprendimo būdą buvo galima pritaikyti antrai ir trečiai daliai. Tas dalis įveikė kur kas mažesnis kandidatų procentas.

– Vadinasi, egzaminas buvo lengvas? Nelygintinas su 2018-ųjų užduotimi, kurią pedagogai vadino olimpiadine?

– Ne, nelygintinas. Bet įdėmiau pažiūrėjau į 2019 metų užduotį. Kalbant apie minimalų rezultatą užtikrinančias uždavinius, galima rasti labai panašių užduočių. Mano minėtas procentų apskaičiavimo uždavinys pernai turėjo atitikmenį – 12 uždavinį. Ir vienais, ir kitais metais reikėjo spręsti uždavinį su logaritmais. Šiemet tai buvo paprastesnis uždavinys. 10 uždavinys labai panašus ir šiemet, ir pernai. Tokia pat padėtis ir dėl 11 uždavinio, kur reikia mokėti apskaičiuoti vidurkį ir nustatyti įvykio tikimybę.

Surinkti tuos devynis taškus, kad būtų išlaikytas egzaminas, nesakyčiau, kad buvo sunku. Nežinau, kodėl to nepavyko padaryti.

Nemažai buvo užduočių, kur buvo galima tiesiog skaičiuotuvu sudėti skaičius ir gauti atsakymą.

– Matematika yra privaloma pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. Tokia tvarka įvesta prieš kelerius metus. Rezultatai rodo, kad durys didelei daliai nebeatsivers.

– Kas yra matematika, kam ji reikalinga? Matematika nėra tik žinios ir gebėjimai skaičiuoti taikant logaritmus, išvestines, integralus. Tai tam tikras mąstymo būdas, kaip turint tam tikrų žinių apie objektus, mąstyti, kad galėčiau pasiekti tikslą. Tokių gebėjimų reikia, tarkim, medicinoje. Jei žinau, kokia yra ligonio būsena, žinau, kas yra duota sąlygoje, kokius preparatus galiu skirti, kaip jie veikia, kad žmogus pasveiktų. Kaip nueiti nuo A iki B, kad pasiektume tikslą. Matematika lavina tokį mąstymą.

Bet ne visiems tai sekasi suprasti vienodai.

Man smagu, kad matematikai buvo skirtas toks dėmesys, bet nemanau, kad egzamino privalomumas buvo tinkama priemonė atkreipti dėmesį į matematikos ugdymą, siekiant, kad būtų pasistūmėta tinkama linkme.

– Kur kas tinkamesnis būdas keisti matematikos mokymo programą?

– Ar programą keisti, ar surengti tarpinį patikrinimą. PUPP rezultatai neturi jokios įtakos, tiesiog pasitikrinai. Esu bendravęs su kitų miestų vertintojais. Jie sakė, kad yra mokinių, kurie ateina ir nepaskaitę sąlygų išeina. O po to tokie mokiniai eina mokytis į 11 klasę.

Yra abiturientų, kurie surinko 100 balų, yra tokių , kurie surinko visus įmanomus 60 taškų.

– Jie – genijai?

– Nesakyčiau, kad genijai. Užduotyje buvo probleminių uždavinių, kur reikia pamąstyti. Tarkim, paskutinis geometrinis uždavinys. Bet jį atmetus, buvo galima pelnyti 95 balus. O visi kiti uždaviniai be jokių niuansų. Tie, kas dirbo sistemingai, galėjo juos įveikti.

Populiariausi