Lietuvoje

2020.07.23 09:05

NŠA vadovė – apie pirminius brandos egzaminų rezultatus, klaidas ir kaip reikėtų ateityje tikrinti žinias

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.07.23 09:05

Antradienį fizikos egzaminu baigėsi pagrindinė brandos egzaminų sesija. Už egzaminų vykdymą atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) šiuo metu baigia vertinti abiturientų darbus, liepos 29-ąją vyks posėdis, kurio metu bus sudėti paskutiniai taškai dėl išlaikymo kartelės, o po poros dienų, liepos 31-ąją, bus paskelbti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino rezultatai.

Kaip sakė NŠA direktorė Rūta Krasauskienė, pirminiai rezultatai rodo, kad egzaminus šiemetiniai ir ankstesnių metų abiturientai išlaikė panašiai, kaip kad pernai. Buvo ir šimtukų, buvo ir tų, kurie neperlips išlaikymo kartelės.

Balandį prie NŠA vairo stojusi R. Krasauskienė mano, kad Lietuvoje pernelyg sureikšminami egzaminai, kad į egzaminus abiturientai ilgainiui galėtų atsinešti kaupiamąjį balą, o ir patys egzaminai galėtų vykti nuotoliniu būdu. Anot jos, jau žengta keletas žingsnių virtualaus patikrinimo pusėn.

– Abiturientai prieš egzaminus kėlė triukšmą, mat, anot jų, dėl karantino rezultatai būsią prastesni. Kaip manote jūs, ar karantinas padarė įtaką rezultatams, pačiai sesijai? – LRT.lt paklausė R. Krasauskienės.

– Sprendžiant iš to, kiek esu gavusi informacijos, šiemetinių egzaminų rezultatai labai panašūs į praėjusių metų. Vertinimo komisijų darbas jau prie pabaigos, dar vyksta kontroliniai vertinimai, kai kurie darbai vertinami dar kartą, kai kurios dalys dar ne visos įvertintos. Bet tendencija panaši kaip ir praėjusiais metais. Tad sakyti, kad karantinas turėjo ypatingą poveikį rezultatams, vargu ar būtų galima.

Rengiantis egzaminams visuomet reikia daug abituriento darbo. O nerimas – natūralus dalykas, juk abiturientams buvo sunkiau pasiekiami mokytojai, sunkiau pasiekiama mokykla. Mes juk iki šiol niekada nevykdėme pamokų, konsultacijų nuotoliniu būdu. Be to, mokytojai kasmet ruošia egzaminams, o abiturientams tai pirmas rimtas egzaminas gyvenime.

Pažiūrėjus bendrai, nebuvo nieko naujo. Egzaminų programos buvo paskelbtos laiku. Galbūt abiturientai tikėjosi lengvesnių užduočių. Bet, tarkim, matematikai sakė, kad užduotys buvo smagios, įkandamos, tokios, kurioms reikia loginio mąstymo, darbo. Bet, žinoma, tai, kad stojant į daugelį programų aukštosiose mokyklose reikia pasirinkti laikyti matematiką, meilės šiam mokomajam dalykui nepridėjo.

– Egzaminų sesija vyko Lietuvoje vis dar nustatant naujų koronaviruso atvejų. COVID-19 sukėlė daug rūpesčių?

– Atvejų, kad po egzaminų abiturientams tektų atlikti testą dėl koronaviruso, nebuvo, bet nerimo būta. Neturiu duomenų, ar buvo abiturientų, kurie per egzaminus turėjo izoliuotis. Bet tokiam reikalui turime pakartotinę egzaminų sesiją.

Nacionalinės švietimo agentūros nenumatytų atvejų komisija stengėsi objektyviai žiūrėti į įvairias situacijas ir priimti sprendimą leisti kandidatams laikyti egzaminus per pakartotinę sesiją. Tokie sprendimai dažnu atveju buvo priimti kandidato labui, kad metai nenueitų veltui, jei jie sirgo ar nespėjo iš užsienio sugrįžti.

Buvo per egzaminą prastai pasijutusių kandidatų – pasidaro negera, nualpsta žmonės iš jaudulio, jiems leista perlaikyti egzaminus per pakartotinę sesiją.

– Apie matematikos egzamino užduotis šiek tiek jau užsiminėte. Bet dalis matematikų išsakė dvejonių, ar užduotys pakankamos dvyliktokų lygiui patikrinti, mat pernelyg paprastos. Kiti kritikavo pinklias formuluotes, treti jas gyrė.

– Nuomonių girdėjau įvairiausių. Nuo to, kad užduotys yra nesąmonė, kad per lengvos, per paprastos, iki to, kad užduotys tinkamos įvertinti, ko mokiniai išmoko per dvylika metų. Jei paklausite egzamino užduočių rengėjų, jie pasakys, kad užduotys puikios.

Vis dėlto girdėjau daugiau gerų atsiliepimų, kad jos buvo orientuotos į aukštesnių gebėjimų mokinius, kad reikėjo loginio mąstymo. Mokytojai ekspertai sakė, kad mokiniams teko paprakaituoti jas sprendžiant. Nors pirmos užduotys buvo paprastos, jos kandidatams neatnešė daug taškų. O tolesnės buvo sudėtingesnės.

– Matematikos egzamino užduotyje buvo ir vertimo į rusų kalbą klaida. Kaip elgėtės?

– Dėl šios priežasties iškėlėme visų tautinių mažumų moksleivių darbus, tikrinome juos pakartotinai. Žiūrėjome, ar užduotį visi kandidatai suprato tinkamai. Buvo priimtas sprendimas, kad jei atsakymas neteisingas, bet sprendimas pagal užduoties sąlygą buvo tinkamas, pripažinti, kad užduotis atlikta neteisingai. Iš esmės matyti, kad kandidatai skaitė užduotį lietuvių kalba ir vertimu nesinaudojo.

– Sulaukėte kritikos ir dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Prie vienos temos kaip rekomenduojamas autorius buvo nurodytas rašytojas Marius Ivaškevičius, kurį dėl karantino ne visų mokyklų dvyliktokai spėjo išeiti. Žinoma, kandidatai galėjo nepaisyti rekomendacijos ir rinktis kitus autorius. Bet per egzaminą lengva sutrikti ir nesusiorientuoti. Tikrai tarėtės su lituanistais, kas išeita mokant virtualiai, o kas ne?

– Nežinau, negaliu atsakyti. Greičiausiai buvo aptariama. Žmonių, kurie rengė užduotis, yra visa grupė. Kiek suprantu, jie derinosi ir tarėsi. Tuomet agentūroje nedirbau, tad į šį klausimą negaliu atsakyti. Užduotys buvo parengtos daug anksčiau, buvo daug jų variantų. Man pradėjus dirbti agentūroje, užduotys buvo praktiškai atspausdintos. Keitimo jokio nebuvo.

Visi turėtume suprasti, kad egzaminas nėra lengvas pasivaikščiojimas. Turime pripažinti, kad turime nelabai gerą tendenciją Lietuvos mokyklose, kai mokinys tiesiog reikalauja gero pažymio nelabai norėdamas įdėti darbo. Pati dirbau mokykloje ir žinau, kad toli gražu ne visi abiturientai skaito knygas, ne visi perskaito visus autorius net ir vykstant normaliam ugdymo procesui.

Ir anksčiau buvo tokių, kurie neperskaitė, neišėjo. Kai seniai seniai dirbau mokytoja, pamenu, mokytojai sakydavo, kad neišėjo programos, neišėjo vadovėlio. Dabar girdime, kad neišėjo autoriaus. Bet situacija yra force majeure. Jei rekomenduotinų autorių sąraše konkretus autorius buvo, vadinasi, jį reikėjo perskaityti.

– Tai yra mokiniai savarankiškai, be mokytojo nurodymo, galėjo perskaityti M. Ivaškevičių?

– Be abejonės. Bet, žinoma, mokytojo indėlis labai didelis, nes jis suformuoja nuostatas, kaip mokinys turėtų rašyti rašinį.

– O nebūtų buvę paprasčiau tiesiog paskutiniu momentu pakeisti M. Ivaškevičių kitu autoriumi?

– Užduotys jau buvo atspausdintos.

– Tiek istorikai, tiek istoriją laikę abiturientai sakė, kad egzamino užduotys buvo lengvos, pakako tik pagalvoti. Chemikai sakė atvirkščiai – sunkus egzaminas. Arba prieš porą metų matematikos užduotis vadino olimpiadinėmis, įveikiamomis tik itin gabiems mokiniams. Žinoma, sunku ant tų pačių svarstyklių dėti istorijos ir chemijos egzaminus, bet ar ketinate atlikti kokią nors analizę, kuri padėtų rengti panašaus sudėtingumo visų egzaminų užduotis?

– Nacionalinė švietimo agentūra po egzaminų atlieka analizę. Užduotis aptaria tiek jų rengėjai, tiek vertintojai, tiek mokytojai dalykininkai. Yra egzaminų sudėtingumo kriterijai. Bet reikia nepamiršti ir žmogiškojo veiksnio – egzaminų rengėjai yra žmonės. Kiekvienas nori įdėti indėlį, turbūt taip ir atsiranda sudėtingų ir nesudėtingų dalykų proporcijos nebuvimas.

Visiems neįtiksi. Šimtukų yra, vadinasi, yra daugybė žmonių, kurie gali puikiai išlaikyti egzaminus.

– Ar bus žeminama darbų įvertinimo kartelė, atsižvelgiant į tai, kad karantinas galėjo padaryti poveikį?

– Liepos 29-ąją vertinimo komitetas turės pirmą posėdį. Komitete susitariama dėl vertinimo kartelės. Kol kas mes matome tik bendras tendencijas.

– Kokios jos? Kaip mokiniai išlaikė egzaminus?

– Kol kas nėra galutinių rezultatų, bet rezultatai panašūs į pernykščius. Yra šimtukų, yra, deja, ir neišlaikiusiųjį. Anglų kalbos egzaminas buvo populiariausias ir, akivaizdu, yra sėkmingiausias. Reikia pripažinti, kad Lietuvos abiturientai puikiai moka užsienio kalbas.

– O ar lengva buvo rasti mokytojų vertintojų?

– Iš pradžių buvo klausimų. Bet mes aktyviai bendradarbiavome su savivaldybėmis, labai padėjo jų švietimo padalinių darbuotojai – kreipėsi į mokyklas, bendradarbiavo su Mokyklų vadovų asociacija.

Yra tokia prievolė bendrojo ugdymo mokyklai – vykdyti ir vertinti brandos egzaminus. Jei tai būtų kieno nors kito prievolė, tarkim, aukštųjų mokyklų, jos ir turėtų tai prisiimti, tada mokytojai būtų atlaisvinti.

Šiek tiek kilo ir apmokėjimas už brandos egzaminų vertinimą. Apie 20 procentų. Tai nėra dideli pinigai, atlygis priklauso nuo to, kiek mokytojas įvertina darbų. Vieni mokytojai vertino savaitę, kiti – dvi savaites.

Be to, tai didelė galimybė tobulinti savo kompetencijas ateityje ruošiant abiturientus egzaminams. Anksčiau, kiek pamenu, būdavo konkursai, būdavo tiek daug norinčiųjų vertinti, nors iš pradžių ir nemokėdavo už vertinimą. Mokytojai į tai žvelgė kaip į galimybę tobulėti, sužinoti egzamino reikalavimus.

O šiemet pakako vertintojų, pakvietėme dar papildomai. Turėjome tiek, kiek reikėjo, ir dar turėjome rezervą.

– Egzaminų sesijos išvakarėse esate sakiusi apie galimybę Lietuvoje rengti egzaminus ir nuotoliniu būdu. Pabrėžėte, kad tam reikia laiko. Nuo tokių pasvarstymų nors kiek pasistūmėta link veiksmų?

– Ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) šiemet nevykdėme dėl koronaviruso, bet suteikėme galimybę dešimtokams, kurie norėjo, jungtis internetu ir pasitikrinti žinias. Rezultatus gavo mokinys asmeniškai, jų neperdavėme mokyklai. Nemažai mokinių dalyvavo PUPP. Manome, kad būtų prasminga ir tikslinga nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus, PUPP rengti tik virtualiai ir pereiti prie tokių pat brandos egzaminų.

Būtų veiksminga atiduoti kiek įmanoma daugiau galių mokyklai ir suteikti pasitikėjimą mokykla bei mokytoju.

Žinoma, reikia mokyklas aprūpinti kompiuteriais. Kiek jos jų turi? 70–80, iki 100. Nors per COVID-19 karantiną mokyklos neblogai atnaujino savo įrangą, mažos mokyklos turi mažiau pinigų tam reikalui, tad lieka užribyje. Manau, valstybė turėtų dėti dideles pastangas, kad kiekvienas vaikas būtų aprūpintas kompiuteriu ir kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Reikia pripažinti, Lietuvoje egzaminai yra labai sureikšminami. Mes daug diskutuojame, kad galbūt pakaktų kaupiamojo vertinimo norint baigti vidurinio ugdymo programą ir kad vienos dienos ar vieno ryto nesėkmė nesugadintų vaikui viso gyvenimo. Laikydamas egzaminą jis atsineštų kraitelę, kurią sukauptų mokydamasis dvylika metų. Gal tai paskatintų motyvaciją mokytis?

– Kaupiamojo balo idėja gaji jau netrumpą laiką, bet tik kalbomis.

– Tai sudėtinga. Vyksta daug diskusijų, ką vertinti, kaip vertinti. Lietuva daugelį metų neturi vertinimo tvarkos. Ji skiriasi, daugelyje mokyklų yra vis kitokia. Suvienodinti požiūrius užtrunka. Net sostinėje, jei palyginsi licėjų su kokia kita mokykla, be jokios abejonės, justi skirtumai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt