„Tikėjausi sudėtingesnių temų“, „Maniau, kad bus lengvesnės – tradicinės apie meilę, tėvynę, gamtą“, „Jei ne karantinas, rezultatas būtų geresnis, o dabar tikiuosi tik išlaikyti“. Šitaip vos išėję iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kalbėjo abiturientai. Vos keli kalbinti jaunuoliai dėvėjo kaukes.
„Dėsninga, kad po lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pagausėja emigruoti ketinančių abiturientų“, – kritikos negailėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis.
Mokytojai pabrėžė, o vaikai patvirtino, kad neretoje mokykloje per nuotolinį mokymą nebuvo analizuojamas vienas iš rekomenduotų rinktis rašant rašinį autorių – Marius Ivaškevičius. Tiesiog nesuspėjo. Anot pedagogų, siūlyti jį rinktis vaikams buvo neetiška iš egzaminų rengėjų pusės.
Kiti pedagogai temas vertino gana palankiai. Čia galite rasti rašinių temas.
Taip pat skaitykite
Norėjo temos apie gamtą ir meilę
„Po karantino tikėjausi ko nors paprastesnio – standartinių temų apie meilę, gamtą ir tėvynę. Tokių sudėtingų temų dar nesu matęs“, – neslėpė vilnietis Aurimas, egzaminą laikęs sostinės Žirmūnų gimnazijoje.
Jo bendramokslis Donatas sakė, kad atvirkščiai – temos pasirodė lengvos. Tiesa, vaikinai nesitiki aukštų įvertinimų.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio gimnazijos dailės skyriaus abiturientas Lukas Čibiras egzaminą laikė Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijoje. Vasaros pradžioje koją susilaužęs vaikinas vylėsi, kad temos bus kitokios, bet ir tos, kurias išvydo per egzaminą, visai jam tiko. Jis rinkosi rašyti apie meno poveikį tikrovei ir tikisi gauti pakankamai gerą įvertinimą.
„Rėmiausi A. Škėmos „Balta drobule“, rašydamas, kaip būna, jei žmogus negali realizuoti savęs mene ir kankinasi dėl to. Taip pat rėmiausi Balio Sruogos „Dievų mišku“, kaip menas padėjo išgyventi koncentracijos stovyklą“, – pasakojo abiturientas.
Rašiniai per karantiną suprastėjo
Dėl galimo rezultato nesigraužė ir būsimoji kriminalistė Justina.
„Buvo geriau, nei maniau. Rinkausi temą apie ribą tarp pokšto ir patyčių. Tikriausiai būčiau geriau pasirengusi, jei ne karantinas, mat per karantiną rašiniai buvo įvertinami prasčiau nei iki jo. Bet manau, kad per egzaminą parašiau geriau, nei tikėjausi, bet galėjo būti geriau“, – sakė Justina Paplauskaitė.
Mergina ketina studijuoti teisę ir kriminalistiką. Ji dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pernelyg neišgyvena, jai kur kas svarbesnis istorijos egzamino rezultatas, tačiau kuo aukštesnis įvertinimas, tuo didesnė tikimybė įstoti į nemokamą vietą.
Tikisi aukšto įvertinimo
Šarūnė Nečiūnaitė iš Vilniaus Užupio gimnazijos viliasi aukšto įvertinimo, traukiančio į šimtuko pusę. Ji rinkosi analizuoti meno poveikį tikrovei.
„Tikėjausi temos apie ryšį su gamta, nes galima rinktis kone kiekvieną autorių“, – neslėpė jos bendramokslė Emilija Dapkutė.
Merginos sakė, kad tai, kad egzaminai nukelti, buvo ir naudinga, ir trikdė: „Yra daugiau laiko pasirengti, bet nerimavome, o ir atostogos sutrumpėja.“
Ketina studijuoti matematiką arba prancūzų kalbą
Deimantė, norinti studijuoti matematiką arba prancūzų filologiją, rašė apie ribą tarp pokšto ir patyčių. Aukšto rezultato ji nesitiki.
„Tai loterija, bet tikiuosi gero įvertinimo. Gal 70 procentų, man tiek reikėtų“, – sakė Deimantė.
Ji džiaugėsi, kad pavyko pasiremti B. Sruogos „Dievų mišku“, mat jam per pamokas ir savarankiškai mokydamasi skyrė daugiau dėmesio.
Architektūrą ketinantis rinktis Herkus, rašęs apie kartų santykius, viliasi gauti 70 proc.
Kaukę dėvėjo viena iš nedaugelio
Užupio gimnazijos abiturientė Raminta Ajauskaitė rinkosi rašyti apie pokštą ir patyčias, nors tikėjosi, kad bus tema apie kančią, mat tokiai atskleisti tiktų daugiau autorių. Mergina ketina rinktis socialines studijas.
Raminta buvo viena iš nedaugelio, kuri ir po egzamino dėvėjo kaukę.
„Taip dėvėjau kaukę per visa egzaminą. Čia nepažįstama aplinka, nauji žmonės, nelabai pasitikiu“, – neslėpė abiturientė.
Kaip pasakojo abiturientai, per egzaminą naudojantis planšetiniu kompiuteriu reikėjo dezinfekuoti rankas, žodyną vartyti mūvint pirštines. O kaukių klasėje nereikėjo.
Ir pagyrė, ir pakritikavo
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Lilija Bručkienė turėjo už ką ir pagirti, ir pakritikuoti šiemetines rašinių temas.
„Nustebino pirmoji samprotavimo rašinio tema, mat ji turi sąšaukų su prieš kelerius metus buvusia tema „Ką gali juokas?“, – sakė L. Bručkienė.
Kaip sakė L. Bručkienė sakė, M. Ivaškevičiaus, kuris labai tinkamas siūlomai temai, pasirinkimas taip pat kelia grėsmių, mat dažnoje mokykloje jis buvo analizuojamas jau per karantiną.
Ji dvejojo ir dėl V. Mykolaičio-Putino, siūlomo antrajai temai atskleisti. Ką būtų dariusi pati pedagogė? Būtų siūliusi Salomėją Nėrį ir sukusi į meno ir literatūros erdves kaip propagandos įrankį.
„Man atrodo, kad šios temos labiau tinkamos gabesniems, besidomintiems platesniais kontekstais vaikams. O silpnesniems gali būti sudėtinga.
Tiesa, asmeniškai man temos patiko ir turbūt blaškyčiausi, kurią rašyti. Nes jos abi man priimtinos, bet su mano gyvenimiška patirtimi.
Anot patyrusios mokytojos, tema apie kartų santykius – dėkingiausia, mat yra daug autorių, kuriais būtų galima remtis. Ne tik siūlomais, bet ir J. Savickiu, Šatrijos Ragana.
O temos apie šventes galimų autorių pasirinkimas, pasak L. Bručkienės, yra gana siauras.
„Arba tu išmanai tuos autorius, arba neišmanai, nes nelabai yra ką pasirinkti. Ne paslaptis, kad vaikai nesiruošia nagrinėti visų autorių. Tad jei tema leidžia rinktis daugiau autorių, vaikams tai yra dėkingiau“, – kalbėjo lituanistė.
Mokiniai feisbuke prieš egzaminą vylėsi, kad būsianti tema, kuriai tiktų analizuoti Antaną Škėmą.
Negailėjo aštrios kritikos temoms
Anot lituanisto M. Grigaičio, skandalas užprogramuotas ir pačioje programoje, kuri yra stipriai per plati.
„Tad temų formuluočių problema dažniausiai ateina iš programos problemų. Ir šiame kontekste keisčiausiai iš šių metų temų atrodo valstybinio egzamino tema apie šventes: Kristijono Donelaičio ir Balio Sruogos kūriniuose tai nėra esminės vietos ir jas atsiminti, kai mokinys turi būti perskaitęs bent 200 tekstų, tikrai yra labai sudėtinga.
Beje, Donelaičio poemoje vestuvės yra vestuvės. Apie kokias dar reikšmes turėtų samprotauti 18-metis? Atkreiptinas dėmesys, kad egzamine galima naudotis kūrinių tekstais (paskaityti juos kompiuteryje), bet yra ne visi analizuojami tekstai (arba yra tik jų ištraukos): jei neklystu, iki šiol „Dievų miško“ ištraukose, kuriomis buvo galima naudotis egzamine, nebuvo epizodo apie šventes. Gal šiemet jau buvo įdėta?“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Atsižvelgiant į programos apimtis ir ribotą galimybę mokiniui naudotis visu kūrinio tekstu, tokių „smulkių“ temų tikrai nederėtų duoti, įsitikinęs pedagogas.
Kita literatūrinė tema apie kartų santykius, jo nuomone, buvo daug lengvesnė ir privalomų autorių pasirinkimo galimybės tikrai buvo nemažos.
„Samprotavimo temos niekada nebūna lengvos, o bent viena visada balansuoja ant pritempinėjimo ribos. Šįmet tai tema apie pokštą ir patyčias. Tai labai aukštų samprotavimo gebėjimų reikalaujanti tema, o šalia jos rekomenduojamas Jurgis Savickis nepokštauja: jis ironiją naudoja kaip įrankį ydoms kritikuoti, tad pokšto sąvoka čia klaidinanti.
Taip, Ivaškevičius labai tinka, bet nuotolinio mokymosi chaose ir kovojant su papildomais karantino iššūkiais ne visiems pavyko programą įveikti, o Marius Išvaškevičius, kaip žinoma, paskutinis autorius programoje. Tad tikrai buvo galima pagalvoti apie kitus variantus, o šią temą rezervuoti ramesniems metams.
Tiesa, tema apie tai, ar menas gali paveikti tikrovę, tikrai galėjo gelbėti „samprotautojus“. Tad, mano nuomone, po vieną samprotavimo ir literatūrinę temą tikrai buvo galima įveikti nesunkiai.
Pasidžiaugti galima, kad pagaliau mokyklinės temos nėra sunkesnės ar suktesnės nei VBE temos.
Man jos šįmet atrodo aiškios ir tikrai kryptingos, nukreiptos į kūrinių esmę. Tačiau tai nekeičia fakto, kad programą reikia keisti ir mažinti turinio apimtis bei galvoti labiau su pagrindinėmis kūrinių idėjomis susijusias VBE temas bei apskritai keisti egzamino koncepciją“, – savo nuomone dalijosi pedagogas.
Autorius aptarė su mokytojais
Kaip LRT.lt paaiškino NŠA, dėl M. Ivaškevičiaus egzaminų užduoties rengėjai atsiklausė lituanistų.
„Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį, jog autoriai prie kiekvienos temos tėra rekomendacinio pobūdžio, tad mokiniai gali rinktis autorių iš 36 privalomų programinių autorių. Karantino laikotarpiu vyko ugdymo procesas ir bendrojo ugdymo programa nesikeitė, ji tebegalioja, todėl visi programoje įvardyti tekstai turėtų būti perskaityti ir aptarti.
Kadangi šiais metais užduočių rengimas buvo baigtas karantino laikotarpiu, egzaminų turinio klausimai buvo aptarti su mokytojų dalykininkų asociacijomis. Jų manymu, egzaminų stabilumą ir turi garantuoti brandos egzaminų programos, todėl M. Ivaškevičiaus kūrinių nebuvo atsisakyta“, – aiškino įstaigos atstovai.
Tiesa, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) atstovai tvirtino, kad su jų asociacija nebuvo tartasi dėl temų.
„Temų formuluotės laikomos didele paslaptimi, tad tam tikrų grupių informavimas bent apie minimalius orientyrus būtų nesąžiningas ir pažeistų egzamino tvarką reglamentuojančius dokumentus. Tad NŠA teiginiai apie konsultacijas dėl temų atrodo mažų mažiausiai keisti. Nebent yra labiau privilegijuotų grupių“, – sakė sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis.
Kaip paaiškino NŠA, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduotys spausdinamos prieš pat egzaminą. Egzamino užduotys visos buvo supakuotos po 9 egzempliorius. LRT.lt primena, kad šiemet dėl koronaviruso grėsmės egzaminą vienoje patalpoje laikė ne 14, o 9 kandidatai.
„Atsakymų lapai, kuriuose nėra jokios slaptos informacijos, spausdinami anksčiau. Voke buvo dvi pakuotės, vienoje iš anksto supakuoti atsakymų lapai (dalis jų buvo supakuota po 14), kitoje – užduotys, kurios visos supakuotos po 9“, – rašomas NŠA atsakyme.
