Lietuvoje

2020.04.27 16:10

Nacionalinės švietimo agentūros vadovė: nemanau, kad šiemečiai abiturientai – prarastoji karta

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.04.27 16:10

Brandos egzaminai galėtų vykti ir virtualiai. Bet ne šiemet, o ateityje, mat tam reikia ir didelių finansinių išteklių, ir laiko. Taip sakė prie Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), kurios priedermė – ir rūpintis egzaminais, vairo prieš savaitę stojusi Rūta Krasauskienė. Ji tikra, kad laikas, kuriam atidėti egzaminai, yra sąjungininkas, o ne priešas, tad sesiją pavyks įvykdyti sėkmingai. 

Pagal išsilavinimą R. Krasauskienė – choro dirigentė, pastaruosius 20 metų ji dirbo Vilniaus Žemynos gimnazijoje. Į NŠA R. Krasauskienė atėjo iš gimnazijos direktorės posto.

Taip pat ji yra buvusi Lietuvos gimnazijų asociacijos ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė, nuo 2019 m. – Lietuvos švietimo tarybos pirmininko pavaduotoja.

– Kaip manote, kokia atsineštinė patirtis jums bus svarbiausia naujoje vietoje?

– Didžiausia mano patirtis – vadybinė, komunikaciniai gebėjimai, darbas su žmonėmis. Tačiau suprantu, kad tų žinių ir gebėjimų nepakaks, reikės daugelio dalykų išmokti, mat čia darbo masteliai visai kitokie.

Kaip buvusi mokytojų atstovė ir mokyklos vadovė, galiu pasakyti, kad mokytojai po kokios savaitės eksperimentų visai neprastai pramoko vesti vaizdo pamokas.

Be abejo, pravers patirtis asociacijose – tiek mokyklų vadovų, tiek gimnazijų, taip pat patirtis aukštajame moksle – buvusiame Lietuvos edukologijos universitete. Tai padėjo išmokti sklandžiai dėstyti mintis. Skaičiau daug mokslinės literatūros.

Taip pat skaitykite

Ateinu ne pačiu palankiausiu metu, kai koronavirusas, kai darbo vietose nėra žmonių. Tai yra sudėtinga. Tai stresinė situacija, kai reikia čia ir dabar atsakyti į klausimus, susiorientuoti. Esu įmesta į darbų sūkurį. Bet labai tikiuosi, kad mano komunikaciniai gebėjimai padės rasti atsakymus į daugelį klausimų, o noras mokytis paskatins eiti į priekį.

– NŠA įsteigta 2019 m., sujungus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžias įstaigas: Ugdymo plėtotės centrą, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, Švietimo aprūpinimo centrą, Nacionalinį egzaminų centrą, Švietimo informacinių technologijų centrą ir Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą. Kuriam padaliniui reikės didžiausio jūsų dėmesio?

– Negalėčiau išskirti nė vieno padalinio, nes jų visų veikla yra susijusi. Turėjome diskusiją ir aptarėme, kad dabar svarbu ir tyrimų rezultatai, ir ataskaitos, ir duomenys, kuriuos reikia pateikti Europos Sąjungai. Mes turime ir prasidėjusį bendrųjų ugdymo programų procesą, daugybę tarptautinių projektų, kuriuos agentūra jau pradėjusi įgyvendinti, tad turi būti išlaikytas tęstinumas.

Taip pat skaitykite

Turėjome darbo dėl mokinių aprūpinimo informacinėmis technologijomis nuotoliniam mokymui. Tai kompiuterių pirkimas. Veiklos barai – labai platūs, tad vieno vienintelio išskirti nenorėčiau.

Ruošiamasi ir egzaminams, vyksta diskusijos, kaip efektyviau juos įgyvendinti. Kalbant apie ateitį, galvojame, kaip patirtis, įgyta susidūrus su COVID-19 ir dėl to perėjus prie nuotolinio darbo, galėtų pasitarnauti ateityje ir kaip galėtų įvykti viso ugdymo turinio skaitmenizavimas.

Ypač didelio dėmesio reikia komunikacijos sričiai, ko, mano galva, agentūrai labai trūko. Tad turiu išsiaiškinti, ko trūko iki šiol, ir padėti žmonėms užtikrinti sklandų darbą.

– Kalbate apie komunikacijos stygių. Turite galvoje, kad per mažai, netinkamai buvo skleidžiamos žinios visuomenei?

– Jeigu žinios neaiškios ir nekonkrečios, sukuriamos prielaidos įvairioms interpretacijoms. Tai ir ryšiai su visuomene bendrai, ir su mokytojų dalykininkų asociacijomis. Taip pat ryšiai organizacijos viduje. Sujungus įstaigas į vieną atėjo žmonės su skirtinga organizacine kultūra.

Choro dirigentas atlieka daug funkcijų vienu metu. Aš labai tikiuosi, kad šis įgūdis bus stiprus ir man pagelbės. Ir, žinoma, labai svarbu, kad chore, kuriam diriguosiu, skambėtų unisonas.

– Daug diskusijų sukėlė ir tebekelia brandos egzaminai. Kaip vakarykštė mokyklos direktorė, pritarėte egzaminų vykdymui šiemet?

– Kaip Nacionalinės švietimo agentūros vadovė, aš turbūt jau nevertinčiau priimtų sprendimų. Buvau Lietuvos švietimo tarybos pirmininko pavaduotoja, jos nariai pritarė, kad egzaminai turi būti vykdomi. Šiuo metu, mano žiniomis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai telkia į pagalbą mokyklų vadovų, mokytojų dalykininkų asociacijas. Kone kasdien vyksta susitikimai-vaizdo konferencijos, kur bandoma susidėlioti egzaminų eigą.

Juos įgyvendinti nebus lengva, bet manau, kad šiuo atveju laikas bus ne mūsų priešas, o sąjungininkas. Jei vyks egzaminai vėliau, kaip kad planuota – nuo birželio 22 dienos, galėsime juos įvykdyti sėkmingai.

Kaip buvusi mokytojų atstovė ir mokyklos vadovė, galiu pasakyti, kad mokytojai po kokios savaitės eksperimentų visai neprastai pramoko vesti vaizdo pamokas. Šiuo atveju svarbu nepaskubėti, viską apsvarstyti, susitarti su visomis suinteresuotomis institucijomis. Labai didelė savivaldybių įsitraukimo prasmė, nes jos yra mokyklų steigėjos.

Dabar išgryninamas variantas A, o apie variantą B kol kas nenorėčiau šnekėti, nes tai nėra tik mano asmeninė nuomonė.

– O kaip būtų, jei birželio pabaigoje ir liepą sulauktume koronaviruso protrūkio?

– Greičiausiai tokiu atveju turėsime galvoti apie visas įmanomas priemones egzaminams įvykdyti, jei nebegalėsime tempti į ateitį. Bet, kiek žinau, ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija sutinka vėlinti priėmimą į aukštąsias mokyklas.

Dabar išgryninamas variantas A, o apie variantą B kol kas nenorėčiau šnekėti, nes tai nėra tik mano asmeninė nuomonė.

– Buvo girdėti užuominų, kad galėtų keistis egzaminų užduočių turinys, jei kokios nors temos abiturientai nebūtų spėję išeiti. Tai įmanoma?

– Buvo toks vienas iš pasvarstymų. Ir Mokyklų vadovų asociacija buvo pasisakiusi už tai, bet vėliau peržiūrėjome mokomuosius planus ir supratome, kad pavasaris praktiškai yra skiriamas kartojimui. Gal reikėtų dar kartą pasvarstyti? Prisidėsiu asmeniškai, kad būtų apie tai pamąstyta. Dabar turime nemažai konstruktyvių pasiūlymų.

– Buvo svarstoma ir kad šiemet galėtų pakakti dviejų trijų egzaminų, kurie reikalingi, kad gautum atestatą ir galėtum įstoti į universitetą.

– Kadangi egzaminai yra ne tik baigiamieji, bet ir stojamieji, akivaizdu, kad kelių egzaminų gali nepakakti. Nesu girdėjusi, kad aukštosios mokyklos keistų savo priėmimo tvarką ir žemintų kartelę, tad man būtų sunku atsakyti į šį klausimą. Greičiausiai būtų pažeisti ir anksčiau bendrojo ugdymo mokyklą baigusiųjų lūkesčiai.

Jei ir būtų priimamas toks sprendimas, jis turėtų būti priimamas po diskusijų.

Nemanyčiau, kad jie – prarastoji karta. Juk jie mokėsi dvylika metų, tie keli mėnesiai, žinoma, sustiprina žinias, bet neatspindi visų dvylikos metų moksleivio rezultatų.

– O ar galėtų brandos egzaminai būti virtualūs?

– Tikriausiai nespėtume paruošti tokios platformos. Suomija virtualių egzaminų platformą ruošė net kelerius metus. Mūsų vertintojai skenuotus abiturientų darbus vertina iš namų nuo praėjusių metų ir daro tai sėkmingai. Tai yra faktas. O dėl egzaminų užduočių atlikimo reikia specialių platformų, jos kainuoja, per porą mėnesių startuoti su tokia platforma, mano galva, būtų pernelyg sudėtinga. Bet tai galėtų būti ateityje.

Taip pat skaitykite

– Dalis abiturientų priešinasi brandos egzaminams, sako, kad jų atveju taps prarastąja karta. Ką jiems atsakytumėte?

– Nemanyčiau, kad jie – prarastoji karta. Juk jie mokėsi dvylika metų, tie keli mėnesiai, žinoma, sustiprina žinias, bet neatspindi visų dvylikos metų moksleivio rezultatų. Jei jie turi susiformavusius savarankiško darbo įgūdžius, o jų nemažai reikia ruošiantis egzaminams, manau, kad jie neturėtų turėti problemų.

– O kaip dėl lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, kuri turi būti įrašoma?

– Neturėtų būti didelių strigimų, juk prie sistemos jungiasi vos keli žmonės. Tikėtina, kad ši įskaita galėtų patirti ir sėkmę. Yra taip, kaip yra. O laikas parodys, kiek sėkmingai pasiseks ją mokykloms įgyvendinti.

– Dar vienas klausimas – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, žemesniųjų klasių standartizuoti testai. Jiems užduotys jau buvo parengtos? Jos bus panaudojamos ateityje?

– Yra ministro įsakymas, kad šiais mokslo metais patikrinimas ir testai nebus vykdomi. Kol kas tiek.

Taip pat skaitykite

– Ar jau aptarinėjote mokytojų atostogų klausimą, kurios nusikels dėl užsitęsiančių brandos egzaminų?

– Kol kas man agentūroje apie tai dar neteko šnekėtis. Kalbėjomės tik gimnazijoje, prieš man išeinant. Tarėmės, kaip organizuoti procesą, kad mokytojai galėtų bent jau birželio pradžioje paatostogauti. Turbūt visų atostogos bus čia, Lietuvoje. Negalėsime keliauti.

– Jau sakėte, kad dar vienas svarbus darbas – bendrųjų ugdymo programų rengimas. Dėl jų buvo kilę nemažai skandalų. Pirma, pedagogai sakė, kad per mažai buvo apie tai skelbiama, nebuvo pasitelkiama jų nuomonė. Antra, kad paskelbus konkursus konsultantams buvo keliami nepagrįstai aukšti reikalavimai, siūlomas per menkas atlygis. Kaip jūs visai tai dar iš šalies stebėdama vertinote?

– Pradžia tokia ir buvo, kaip sakėte. Mano gimnazijoje netgi buvo susirinkę įvairių mokytojų dalykininkų asociacijos, mes parengėme kreipimąsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl bendrųjų programų rengimo, mokytojų dalykininkų įsitraukimo į jų rengimą. Džiaugiuosi, kad buvome išgirsti. Mano žiniomis, baigiasi konkursai užimti konsultantų vietas, į kurias ateina mokytojai dalykininkai.

Taip pat skaitykite

Daugiau komentuoti turbūt negaliu. Svarbiausia, kad susitarimai įvyktų, kad programų rengėjai startuotų, kad tie mokytojai, kurie pasiryžo konsultuoti programų rengėjus, būtų principingi ir pagrįstų savo siūlymus. Tokiu atveju galbūt būtų galima ir išbandyti tas programas prieš paleidžiant jas į gyvenimą.

– Pagal išsilavinimą esate choro dirigentė. Kiek šie įgūdžiai padės diriguoti kitam chorui – agentūrai?

– Choro dirigentas atlieka daug funkcijų vienu metu. Aš labai tikiuosi, kad šis įgūdis bus stiprus ir man pagelbės. Ir, žinoma, labai svarbu, kad chore, kuriam diriguosiu, skambėtų unisonas. Tam reikia gerai išstudijuoti visą medžiagą.