Lietuvoje

2020.04.28 05:30

Išskirtinės sąlygos vienai ligoninei: koronaviruso ligonių vos keli, bet aprūpinimas – lyg epidemijos centre

Jurga Tvaskienė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.04.28 05:30

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų nėra tarp penkių pagrindinių šalies ligoninių, numatytų koronaviruso pacientams gydyti, tačiau apsaugos priemonėmis ši įstaiga aprūpinama tokiu pat lygiu. Šios klinikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu paskirtos koordinuojančia regiono įstaiga, todėl pačios sprendžia, ir kaip paskirstyti ligonius, ir kiek apsaugos priemonių skirti juos aptarnaujančioms ligoninėms.

Prieš mėnesį kilus skandalui dėl nepakankamo medikų, pirmose gretose kovojančių su koronavirusu, aprūpinimo apsaugos priemonėmis, šis klausimas pradėtas spręsti valstybiniu lygiu. Tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimuose teigiama, kad pirmiausia stengtasi užtikrinti medikų, dirbančių penkiose pagrindinėse kovai su COVID-19 numatytose ligoninėse, aprūpinimą.

Pranešimuose skelbiama, kad užsienyje įsigyjamos apsaugos priemonės keliauja į Vilniaus universiteto Santaros klinikas, Kauno klinikinę ir Klaipėdos universitetinę ligonines, taip pat į Respublikines Šiaulių ir Panevėžio ligonines. Tačiau iš tiesų Kauno regione apsaugos priemonės perskirstomos ne per Kauno klinikinę ligoninę, o per Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikas. Mat ši įstaiga, nors nėra tarp penkių pagrindinių kovai su koronavirusu numatytų ligoninių, ministro A. Verygos įsakymu yra paskirta koordinuojančia regiono įstaiga.

LRT pasiteiravus SAM, kodėl pranešimuose kaip paramos gavėja nurodoma Kauno klinikinė ligoninė, nors aprūpinimas vyksta per LSMU Kauno klinikas, teikiama informacija pasikeitė. SAM atstovai nurodė, kad pranešimuose spaudai buvo įsivėlęs redakcinis netikslumas, perkeliant standartinę papildančią informaciją.

„Asmeninės apsaugos priemonių buvo skiriama LSMU Kauno klinikoms kaip organizuojančiai gydymo įstaigai. Šis faktas atsispindi ir kartu su pranešimais platinamose AAP paskirstytų kiekių lentelėse“, – nurodė SAM.

Vežti apsaugą nurodė premjeras

Kovo 28 d. Lietuvoje nusileido pirmasis lėktuvas su valstybės įsigytomis asmens apsaugos priemonėmis medikams. Kaip skelbta pranešimuose, penkioms pagrindinėms ligoninėms, greitosios medicinos pagalbos centrams ir mobiliesiems punktams iš Kinijos atskraidinta 200 tūkst. respiratorių FFP2, 3 mln. vienkartinių pirštinių, 33 350 vienetų apsaugos akinių.

Tos pačios dienos popietę feisbuke paskelbtas premjero S. Skvernelio įrašas, kuriame Vyriausybės vadovas nurodė paprašęs, kad pirmoji siunta iš atskraidintų apsaugos priemonių būtų vežama tiesiai į Kauno klinikinę ligoninę. Taip S. Skvernelis reagavo į išvakarėse socialiniuose tinkluose žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės paviešintas nuotraukas, kuriose matyti patalpoje sukrauti maišai. Kaip teigta, juose buvo Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų medikų panaudoti vienkartiniai drabužiai, ant kurių medikas turėjo užrašyti savo vardą ir kitos pamainos metu susirasti ir vėl vilkėti.

Tai, kad vienkartiniai drabužiai, kuriuos vilkint nebuvo kontaktuota su infekciniais ligoniais, taip pat kai kurios kitos apsaugos priemonės, dezinfekavus gali būti naudojamos pakartotinai, patvirtino ir įstaigos vadovas Albinas Naudžiūnas. Jis aiškino, kad toks sprendimas priimtas pasikonsultavus su infektologais ir laikantis paties sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos. Tuo metu Kauno klinikinėje ligoninėje, kaip aiškino vadovas, gydyta 12–13 koronaviruso infekcija užsikrėtusių pacientų.

Kaip matyti iš Kauno klinikinės ligoninės LRT pateiktų atsakymų, po premjero S. Skvernelio pareiškimo kovo 28 d. ir balandžio 1 d. SAM šiai gydymo įstaigai paskyrė 2 tūkst. vienkartinių akinių, 10 tūkst. vienkartinių pirštinių ir 10 tūkst. respiratorių FFP2.

„Pastarieji tiekiami dviem dalimis – 5 tūkst. gavome iškart, dar tiek pat turime gauti artimiausiu metu“, – informavo Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.

Kitos tomis dienomis Lietuvą pasiekusios siuntos padalytos penkiems jau minėtiems regioniniams centrams, tarp jų ir LSMU Kauno klinikoms. Ministro įsakymu kaip pagrindinės numatytos įstaigos perskirsto apsaugos priemones ir kitoms jų veikimo teritorijoje esančioms sveikatos paslaugas teikiančioms įstaigoms.

Apsirūpino vienodai su kitais

Iš pirmųjų gautų siuntų LSMU Kauno klinikoms išdalyti buvo pavesta daugiau kaip 36 tūkst. respiratorių FFP2, beveik 6 tūkst. apsauginių akinių ir 540 tūkst. vienkartinių pirštinių. Iš šio kiekio trečdalis respiratorių – daugiau kaip 10 tūkst. – liko LSMU Kauno klinikoms, joms teko ir 1,2 tūkst. akinių bei 175 tūkst. pirštinių.

Likusios priemonės padalintos 20 kitų Kauno regiono gydymo įstaigų. Daugiausia teko Respublikinei Kauno ligoninei – 4,5 tūkst. respiratorių, 500 akinių, 44 tūkst. pirštinių. Kaip žinoma, pastaroji ligoninė yra jungiama prie Kauno klinikinės ligoninės ir nuo rugsėjo veiks kaip LSMU Kauno ligoninė.

Kauno klinikinei ligoninei, paskirtai gydyti visus regiono koronaviruso pacientus, daugiau priemonių, nei vykdant S. Skvernelio nurodymą, tomis dienomis pateikta nebuvo.

„Pirmųjų dviejų pristatymų metu Kauno klinikinei ligoninei priemonės buvo atvežtos tiesiogiai, todėl organizuojanti įstaiga jų neskirstė. Tačiau visus kitus kartus paskirstymas vyko per organizuojančią įstaigą – Kauno klinikas. Apie įstaigoms paskirstytų centralizuotai iš valstybės rezervo gautų asmens apsaugos priemonių kiekius Kauno klinikos reguliariai informuoja SAM“, – nurodoma LSMU Kauno klinikų pateiktame atsakyme.

To paties vežimo metu Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms pristatyta 35 tūkst. respiratorių FFP2. Ši didžiausio COVID-19 infekuotų ligonių skaičiaus sulaukusi įstaiga pasiliko kiek daugiau nei 8 tūkst. jų, kitus padalijo 40 priskirtų įstaigų. Santarų klinikoms liko ir apie 1,3 tūkst. akinių iš bendro 6 tūkst. kiekio, taip pat 124 tūkst. iš 550 tūkst. pirštinių.

Atitinkamai Respublikinei Šiaulių ligoninei pirmųjų vežimų metu pateikta 18 tūkst. respiratorių, 3 tūkst. akinių ir 270 tūkst. pirštinių, Respublikinei Panevėžio ligoninei – 23 tūkst. respiratorių, apie 3 tūkst. akinių ir 270 tūkst. pirštinių. Mažiausiai teko Klaipėdos universitetinei ligoninei – 16 tūkst. respiratorių, 2 tūkst. akinių ir 180 tūkst. pirštinių. Šios 3 ligoninės priemonėmis taip pat dalijosi su priskirtomis gydymo įstaigomis.

Gydė tris ligonius

Centrai, kuriems nuo kovo pabaigos pristatomos valstybės perkamos priemonės, nuo epidemijos pradžios gydo COVID-19 ligonius. Visos, išskyrus LSMU Kauno klinikas, kurios tokios veiklos ribotam pacientų skaičiui ėmėsi tik prieš kelias savaites. Taip nuspręsta dėl to, kad pastaroji įstaiga iki šiol neturėjo infekcinių ligų skyriaus, todėl pagrindinė ligoninė, teikianti paslaugas Kaune, yra Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinika.

„Kauno klinikose yra ir bus gydomi tie COVID-19 pacientai, kuriems būtinas kompleksinis gydymas ir trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugos (neurochirurgijos, širdies, kraujagyslių ir krūtinės chirurgijos paslaugos, sudėtingas chirurginis gydymas, komplikuoti gimdymai ir kitos sudėtingos būklės, reikalaujančios trečio lygio sveikatos priežiūros), kurių negali suteikti kitos regiono ligoninės.

Taip pat kai Kauno klinikinė ligoninė ir kitos, turinčios infekcinių ligų padalinius, gydymo įstaigos nebegalės priimti infekuotų pacientų, jie taip pat bus atvežami į Kauno klinikas – čia įsteigtas specializuotas COVID-19 gydymo skyrius, dar kovo pradžioje pradėtos ruošti gydymo vietos, įrengtos reikiamos palatos, skirtos infekuotiems pacientams, įvesti deguonies blokai, įrengtos nuotolinio konsultavimo priemonės“, – nurodoma LRT gautuose LSMU Kauno klinikų atsakymuose.

Pirmasis sunkios būklės, trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugų reikalaujantis COVID-19 infekuotas pacientas (po organo transplantacijos, patirto insulto, su sunkiai stabdomu kraujavimu iš virškinamojo trakto) iš kito miesto ligoninės, kurio, kaip nurodoma, nesutiko priimti kitos sveikatos priežiūros įstaigos, LSMU Kauno klinikose pradėtas gydyti balandžio 9 dieną. Iš viso Kauno klinikos nurodo gydžiusios 3 koronaviruso pacientus.

Tačiau dar kovo 4 d. pasirašytu sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymu LSMU Kauno klinikoms, kaip didžiausiai regiono ligoninei, pavesta organizuoti paslaugų organizavimą Kauno, Marijampolės apskrityse ir Jurbarko rajone. Todėl ligoninė rengia visų regione esančių gydymo įstaigų veiklos planus, numato, į kurias kitas, nei pagrindinė, regiono ligonines bus guldomi COVID-19 sergantys pacientai, esant dideliam pandemijos plitimo mastui, taip pat organizuoja iš valstybės rezervo gautų priemonių skirstymą.

Kaip skelbė LRT Tyrimų skyrius, vadovaujantis tuo pačiu ministro įsakymu, LSMU Kauno klinikoms buvo pavesta ir koordinuoti visą kovą su koronavirusu: ši įstaiga inicijavo konsoliduotą apsaugos priemonių Lietuvos ligoninėms pirkimą, rengė pacientų srautų Lietuvos ligoninėse maršrutus, dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų skaičiavimo metodiką, kitas įvairias metodikas, kaip dirbti gydytojams, ir panašiai. Tuo pradėjus domėtis LRT, analogiškos funkcijos buvo pavestos ir Santaros klinikoms.

Kaip dalyti, nurodė ministerija

Pastaruoju metu ligoninių aprūpinimas apsaugos priemonėmis įsibėgėja. Nors nuo pirmųjų tiekimų daugiau užsienyje įsigytų respiratorių centralizuotai pateikta nebuvo, centrinėmis paskirtoms ligoninėms tiekiamos kitos apsaugos priemonės.

Kaip matyti iš SAM skelbiamos informacijos, iki praėjusios savaitės įstaigos nuolat aprūpinamos apsauginėmis kaukėmis, kombinezonais, chalatais, pirštinėmis, antbačiais, kepuraitėmis ir panašiai. Pagal šiuos duomenis, pavyzdžiui, Santaros klinikoms pateikta 580 tūkst. vienkartinių kaukių (ligoninė sau pasiliko 147 tūkst.), 37,8 tūkst. kombinezonų (pasiliko 28,6 tūkst.), 27,6 tūkst. apsauginių akinių (pasiliko 5,7 tūkst.) ir pan.

Kaip nurodė Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė, visos iš Valstybės rezervo gautos asmeninės apsaugos priemonės yra proporcingai paskirstomos visoms šios įstaigos veikimo zonoje esančioms Vilniaus ir Alytaus apskričių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, atsižvelgiant į SAM patvirtintus paskirstymo kriterijus: bendras sveikatos priežiūros specialistų skaičius, užimtų lovų skaičius, nustatytų COVID-19 atvejų ir teiktų sveikatos priežiūros paslaugų dėl COVID-19 skaičius, turimas asmeninės apsaugos priemonių likutis. Priimant sprendimus dėl paskirstymo, dalyvauja atsakingi Santaros klinikų vaistinės, buhalterijos ir administracijos darbuotojai.

Per tą patį laikotarpį LSMU Kauno klinikoms paskirstyti pateikta 530 tūkst. vienkartinių kaukių, 34,5 tūkst. kombinezonų, 22 tūkst. apsauginių akinių, kitų priemonių. Pasak LSMU Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovės Austės Aleksandravičiūtės-Šviažienės, sprendimus dėl priemonių paskirstymo priima darbo grupė, kurioje dalyvauja Kauno klinikų ir kitų gydymo įstaigų atstovai, o priemonės skirstomas pagal SAM nustatytus kriterijus.

„Priemonių skirstymas taip pat vykdomas pagal esamą epidemiologinę situaciją. Pavyzdžiui, Marijampolės ligoninėje įvykus infekcijos protrūkiui, šiai ligoninei priemonių skirta daugiau“, – nurodė klinikų atstovė.

Į Respublikinę Panevėžio ligoninę nugabenta 223 tūkst. kaukių, 28 tūkst. kombinezonų, 22,8 tūkst. apsauginių akinių – iš viso 9 pavadinimų apsaugos priemonių. Sprendimus dėl jų paskirstymo priima COVID-19 klasterio grupės komisija. Taip pat šioje įstaigoje yra suformuotas 10 proc. rezervas, kuris naudojamas nenumatytais atvejais, atsiradus naujam COVID-19 infekcijos židiniui.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus Remigijaus Mažeikos teigimu, iki balandžio 21 d. iš valstybės rezervo buvo gautos 8 asmeninių apsaugos priemonių siuntos. Jas skirsto ligoninės atsakingi specialistai, suderinę su administracija.

Centrine paskirtai Klaipėdos universitetinei ligoninei, nepaisant didžiausio Lietuvoje apsikrėtusių medikų skaičiaus, be pirmomis dienomis dalytų priemonių, buvo pateikta 268 tūkst. vienkartinių kaukių, kiek daugiau nei 18 tūkst. kombinezonų, 16,8 tūkst. apsauginių akinių ir pan. Šios įstaigos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas nurodė, kad daugiau kaip pusė šių priemonių paskirstoma priskirtoms regiono įstaigoms, kitos lieka Klaipėdos universitetinei ligoninei.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt