Lietuvoje

2020.03.16 18:31

Lietuvoje koronaviruso reagentų liko apie 1,5 tūkst.: iš anksto pirkti maži kiekiai, ne visi turi leidimą testuoti

Mindaugas Aušra, Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.03.16 18:31

LRT duomenimis, kovo 15 d. Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje reagentų COVID-19 virusui nustatyti galėjo būti likę maždaug tūkstančiui testų. Naują siuntą Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija turėtų gauti tik kovo pabaigoje.

Lietuva, lyginant su kitomis valstybėmis, daugiau ar mažiau paveiktomis COVID-19 viruso, yra ištyrusi bene mažiausiai mėginių – 620. Lietuva atsilieka net ir lyginant su kaimyninėmis Latvija ir Estija.

Kovo 16 d. duomenimis, Estijoje ir Latvijoje buvo ištirta po beveik tūkstantį mėginių. Ten identifikuota ir daugiau užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu.

Paskutinis reagentų ir priemonių, skirtų klinikiniams tyrimams, viešasis pirkimas Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje buvo atliktas vasario 28 d. Jų iš UAB „Grida“ nupirkta už kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų. Jokių duomenų apie kitus pirkimus šiuo metu nėra.

Socialinėje erdvėje jau kuris laikas keliami klausimai, ar tikrai užtektinai Lietuvoje yra reagentų atlikti COVID-19 viruso testams. Taip pat daromos prielaidos, kad Lietuvoje neleidžiama išplėsti tiriamųjų žmonių skaičiaus, nes trūksta testų klinikiniams tyrimams atlikti.

Reagentų ieškoma visur

Premjero patarėjas Jonas Kairys LRT sakė, kad, jo žiniomis, reagentų testams yra intensyviai ieškoma. Jo turimais duomenimis, šios dienos ryte reagentų Nacionalinėje laboratorijoje buvo likę apie pusantro tūkstančio testų atlikti.

Kiek tiksliai Lietuvoje yra reagentų, negalėjo atsakyti ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas.

„Sakykime, kad per visą Lietuvą, o mes esame jau padaliję ir Klaipėdai, ir Kaunui, ir Vilniui, šiandien dienai yra reagentų iki 2000 testų atlikti“, – sakė V. Zimnickas. Jo teigimu, padėtis yra kontroliuojama ir jis intensyviai dirba, kad Lietuvą laiku pasiektų jau užsakytos reagentų siuntos.

Nauji reagentai, anot vadovo, yra perkami apklausos būdu.

„Šiandien reagentų pirkimui mes jau esame išleidę daugiau nei 150 tūkstančių eurų. Tačiau jūs juk žinote, kokia situacija pasaulyje, visiems reikia, logistika šiandien yra labai sudėtinga“, – aiškina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorius.

Paklaustas, kodėl anksčiau nesuplanavo reagentų pirkimo dideliais kiekiais, jis atsakė, kad buvo kitas algoritmas ir kitoks poreikis, o kadangi prekė nėra pigi, tai buvo apsirūpinama mažesniais kiekiais. Kadangi nuspręsta tikrinti visus asmenis, jaučiančius simptomus nepriklausomai iš kokios šalies jie atvyko, pasikeitė ir poreikis.

„Šią savaitę mus turi pasiekti keli tūkstančiai reagentų, tai yra toks tarpinis tiekimas. O taip pat yra jau užsakyta 60 tūkstančių naujų reagentų siunta, kuri turi pasiekti Lietuvą kitą savaitę penktadienį. Mes taip tikimės“, – sakė LRT V. Zimnickas.

LRT žiniomis, dabar reagentus į Lietuvą veža trys tiekėjai: minėtoji UAB „Grida“, UAB „Interautomatika“ ir UAB „Diamedica“.

Tačiau pats Nacionalinės laboratorijos vadovas sako, kad ne reagentų skaičius yra esmė, o tai, kad žmonės neprarastų budrumo.

V. Zimnickas teigia, kad vien jo vadovaujama laboratorija neišnaudoja visų pajėgumų, o jei dar prisijungs ir kitos laboratorijos, tai išvis jokių abejonių galimybė ištirti mėginius neturėtų kelti.

Kitos laboratorijos tirti leidimo dar negavo

Premjero patarėjas J. Kairys LRT sakė, kad savarankiškai reagentus galės įsigyti ir didžiausios Lietuvos gydymo įstaigos, kuriose yra laboratorijos.

Be Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos, tokius testus galėtų atlikti Santaros klinikų, Kauno sveikatos mokslų universiteto klinikos ir Klaipėdos univeristetinės ligoninės laboratorijos. Anot premjero patarėjo, šiandien toks žodinis leidimas joms buvo duotas Vyriausybės pasitarime. Vyriausybė laukia gydymo įstaigų raštų, kad galima būtų pardėti šį procesą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis teigė, kad jie leidimo atlikti testų nėra gavę.

„Mes esame visiškai pasiruošę, tačiau leidimo šiandien negavome. Turime reagentų maždaug 200 testų atlikti, jei laboratorija būtų maksimaliai užkrauta, jų galima būtų atlikti ir daugiau. Dalį testų gavome iš Nacionalinės laboratorijos, dalį nusipirkome anksčiau iš dviejų tiekėjų. Tačiau leidimo neturime“, – aiškino V. Janušonis.

Tačiau net ir sulaukusios tokio leidimo, pavyzdžiui, Santaros klinikų laboratorijos neturi galimybės greitai atlikti testų. Skirtingai nei Klaipėdos universitetinė ligoninė, Santaros klinikos savarankiškai reagentų anksčiau neįsigijo, LRT duomenimis, su tiekėjais sutarčių nepasirašė. Jei laboratorija šiandien galėtų susitarti su tiekėjais dėl reagentų, jie ligoninę pasiektų maždaug po savaitės.

Tiekėjai reagentų turi

„Diamedica“ vadovas Stasys Križanauskas patvirtino, kad šiuo metu yra gavę paraišką 38 tūkst. testų. Tačiau visas kiekis vienu metu į šalį neateis.

„Gamykla Pietų Korėjoje humaniškai žvelgia į situaciją ir valstybėms testus duoda porcijomis, nes visi vienu metu užsakinėja rinkinius. Vienoje porcijoje gali būti iki 100 rinkinių, o viename rinkinyje apie 100 testų“, – sako S. Križanauskas. Anot jo, naujausia siunta turėtų atvykti antradienį arba trečiadienį, esą priklausys nuo to, kiek aukšto prioriteto kroviniui truks kirsti valstybių muitines.

Kita siunta iš Pietų Korėjos į Lietuvą turėtų iškeliauti kovo 20 d. „Labai svarbu, kad Pietų Korėjos gamykla nemetė Lietuvos per bortą, žiūri kaip į rimtą valstybę. Lietuvai pasisekė ir dėl to, kad Latvija ir Estija dar masiškai testų neužsakinėja, jie kažko lūkuriuoja“, – teigia „Diamedica“ vadovas.

UAB „Interautomatika“ direktorius Andrius Rubčinskas su LRT kalbėti verslo klausimais telefonu atsisakė.

Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorija vasarį iš UAB „Grido“ nusipirko 8 koronaviruso nustatymo rinkinius, kuriuose yra po 150 testų. Tai reiškia, kad laboratorija vienu pirkimu iš viso įsigijo 1200 testų.

Tačiau „Grida“ Verslo plėtros vadovas Kęstutis Andriulaitis sako, kad Jungtinės Karalystės testų gamintojas „Primerdesgin“ rekomenduoja, kad pacientams būtų porą kartų atliekami pakartotiniai testai. Tokiu atveju su vienu rinkiniu galima patikrinti ne 150, o 70 žmonių.

„Tokia yra gamintojo rekomendacija. Bet esant dabartinėms sąlygoms, kai testų gali pritrūkti, geriau juos pataupyti ir nedaryti pakartotinių tyrimų“, – teigia K. Andriulaitis.

Anot jo, sunku prognozuoti, kas gali atsitikti su reagentų tiekimu tarptautinėje rinkoje. „Jeigu šiandien jų yra, rytoj gali nebebūti“, – sako K. Andriulaitis.

Tiesa, užsienio koronaviruso nustatymo rinkinių gamintojai siūlo naujoves. Rinkoje jau pasirodė greitasis testavimas, rezultatą dėl viruso parodantis per 15 minučių ir nereikalaujantis laboratorinio proceso. Gamintojai skelbia, kad tokie testai buvo plačiai naudojami Kinijoje, kovojant su infekcija, o dabar prieinami ir kitoms valstybėms.

K. Andriulaitis LRT komentuoja, kad Lietuvos tiekėjai taip pat siūlo įsigyti tokius testus, tačiau kol kas toks patikros metodas nieko nesudomino.

„Greitieji testai skirti nustatyti koronavirusą tik kai susiformuoja antikūniai. Tai reiškia, kad turi praeiti 4–5 dienos nuo užsikrėtimo. Tokie testai tiktų visiems, kurie ilgą laiką būdami namuose norėtų pasitikrinti ar neturi infekcijos“, – teigia K. Andriulaitis.

Reagentų bus, ar keisis testavimo tvarka?

Premjero patarėjas, paklaustas, ar tuomet, kai jau testus galės atlikti dar trys papildomos laboratorijos Lietuvoje, bus galima ištirti ir didesnį skaičių įtariamų viruso nešiotojų, atsakė, kad tai sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija.

„Politiškai padidinti tiriamųjų skaičių valia tokia yra, bet konkrečių sprendimų dar nėra. Aš asmeniškai manau, kad testavimo apimtys turi būti didinamos“, – atsakė LRT J. Kairys.

Tačiau, anot J. Kairio, tai sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija.

SAM puslapyje yra aprašomos sąlygos, kada žmogus tiriamas dėl koronaviruso infekcijos.

„Anksčiau galiojusios sąlygos, kad žmogus keliavo paveiktose teritorijose (http://sam.lrv.lt/koronavirusas) ar turėjo sąlytį su tikėtu ar patvirtintu COVID–19 atveju, papildomos sąlyga, jog galimai sergančiu žmogus laikomas ir tada, kai jam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (staiga prasideda karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam reikalinga hospitalizacija, tačiau nenustatoma šių simptomų priežastis. Paprastai tariant, atmetamos visos kitos galimos diagnozės, visi kiti galimi susirgimai“, – rašoma SAM tinklapyje.

Tačiau gydytojai prašo leidimo dar labiau išplėsti tiriamųjų skaičių, ypač atidžiai tirti gydytojus. Gydytojų organizacijos reikalauja, kad su galimai užsikrėtusiais kontaktą turėję medikai privalomai būtų testuojami kas savaitę.

Tokius sprendimus taip pat turi priimti SAM, tačiau dėl išplėstos tiriamųjų bazės sprendimų dar nėra. SAM argumentuoja, kad gydytojai kol kas bus tiriami tokia pat tvarka kaip ir kiti žmonės – kai pajus ligos simptomus.

LRT taip pat kalbėjosi su Arvydu Janulaičiu, biotechnologijų startuolio įkūrėju ir vadovu.

Jis teigė, kad privačios įmonės yra pasirengusios telktis į pagalbą, tačiau jau dabar Vyriausybė turi suformuluoti poreikį, ko gali prireikti, jei kiltų ekstrinė situacija ir užsikrėtusiųjų skaičius dramatiškai išaugtų. A. Janulaitis teigia, kad jie taip pat gali padėti ir su laboratorine testavimo įranga bei reagentais.

„Mes siūlome nemokamai tirti Santaros klinikų gydytojus, kurie turėjo kontaktą su galimai užsikrėtusiais žmonėmis. Jei reikia, nemokamai galime tam skirti ir reagentų. Niekas čia naudos neieško, čia ne ta situacija. Mes labai nuoširdžiai norime prisidėti, tik mums reikia žinoti, koks yra poreikis“, – sakė profesorius.

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt