Lietuvoje

2019.11.18 16:40

Kitokia karo prievolės pusė: nepaisant sveikatos problemų, vis tiek šaukiami tarnauti

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.11.18 16:40

Plokščiapėdystė, iškrypęs stuburas, trumparegystė, nuolatiniai potrauminiai skausmai ir kelis kartus per metus pasireiškianti pūliuojanti angina – tokius savo kliento, pripažinto tinkamu tarnauti, sveikatos sutrikimus įvardija LRT RADIJO kalbintas advokatas Šarūnas Jazukevičius.

Jo teigimu, tokių atvejų – ne vienas.

Šiemet dėl vengimo atlikti karinę tarnybą administracine tvarka gali būti nubausti apie septyni tūkstančiai karo prievolininkų. Dalis jų teigia nenorintys metams atsitraukti nuo mokslų, darbų, karjeros bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas pulkininkas leitenantas Virginijus Kirvaitis sako, kad, pagal galiojančią tvarką, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, išskyrus studentus, vidaus reikalų sistemos pareigūnus ir kitus išimtine tvarka atkrentančius asmenis.

„Iš potencialių šauktinių sudaromas sąrašas, jie atrenkami ir eilės tvarka šaukiami. Jie gali pasitikrinti, ar pateko į sąrašus tinklapyje karys.lt. [...] Atsižvelgiama ir į aplinkybes, kad galbūt žmogus pamiršo apie tokią vietą, todėl jis informuojamas ir telefonu, ir laiškais, ir elektroniniu paštu“, – sako V. Kirvaitis.

Anot pulkininko, šiemet užfiksuota virš 9 tūkst. administracinės teisės pažeidimų dėl bandymo išvengti karo tarnybos. Jo teigimu, tokių atvejų daugėja.

„Motyvai labai įvairūs: kartais žmonės pamiršta [...], kartais tiesiog nespėja“, – teigia V. Kirvaitis.

Priešina visuomenę

Seimo nario Povilo Urbšio teigimu, dabartinė tvarka yra ydinga ir supriešina valstybę su jos piliečiais.

Pasak jo, šiemet buvo paskelbti duomenys, kad yra pradėtos įvairios procedūros dėl 7,5 tūkst. asmenų, vengiančių karo tarnybos. „Iš jų 3,6 tūkst. karo prievolininkų įtraukti į ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų asmenų žinybinį registrą. [...]

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad dėl likusiųjų 3,9 tūkst. atliekami administracinių nusižengimų tyrimai ir tikėtina, kad jie bus baudžiami administracine tvarka. [...] Matyti, kad įstatymas veikia didindamas vengiančiųjų atlikti tarnybą skaičių“, – komentuoja P. Urbšys.

Seimo nario manymu, dabartinė įstatymo nuostata diskredituoja karo prievolę, todėl ją reikia skubiai koreguoti.

„Įsivaizduokite, kokią žinutę mes siunčiame savo ir užsienio piliečiams. Jeigu yra tiek paieškomų ir dingusių be žinios asmenų kokioje nors užsienio valstybėje, galima pagalvoti, kad Lietuvoje vyksta neaiškūs konfliktai, per kuriuos žmonės turi slapstytis arba yra dingę be žinios“, – kalba Seimo narys.

Šaukia ir ligotus

Š. Jazukevičiaus tikinimu, prašantieji atleisti nuo karo tarnybos ar ją atidėti susiduria su ne itin gražia realybe, kai, nepaisant sveikatos problemų, vis tiek yra šaukiami. Anot jo, tokių situacijų – ne viena.

„Pavyzdžiui, Karinės medicinos ekspertizės komisija žmogui nustatė keturias judėjimo ligas: dviejų pėdų plokščiapėdystę, iškrypusį stuburą ir potrauminius peties skausmus. Negana to, tas žmogus yra trumparegis, nusiėmęs akinius beveik nieko nemato, o, pagal jo ligos istoriją, 4–5 kartus sirgo pūliuojančia angina. Jis buvo pripažintas tinkamu šaukti, o ekspertinio nutarimo, kurį galėtų skųsti, jam niekas neįteikė“, – pasakoja Š. Jazukevičius.

Š. Jazukevičiaus aiškinimu, net ir tada, kai dėl minėtų priežasčių pradedamas teismo procesas, šaukimas atlikti karinę tarnybą nėra stabdomas.

„Daugumoje bylų teismai aiškina, kad po karo tarnybos asmuo galės prašyti žalos atlyginimo. Bet jeigu mes kalbame apie žmogaus sveikatą, tai po to niekas gali jos ir neatstatyti“, – pabrėžia advokatas.

Pasak Š. Jazukevičiaus, tam tikrais atvejais šauktinis atvykęs į jį šaukiantį skyrių pasitarti dėl karinės tarnybos objektyvios ir sąžiningos konsultacijos nesulaukia.

„Yra atvejų, kai žmogus ateina pasirašęs motyvuotą prašymą, o jis nėra priimamas. Jam liepiama surašyti savo argumentus į dvi eilutes patvirtintos formos prašyme, kur neįmanoma atskleisti visos situacijos. Tada jie atsirenka tik tuos įrodymus, kuriuos nori priimti, ir vėliau šauktinis gauna neigiamą išvadą“, – tvirtina advokatas.

V. Kirvaitis atkerta, kad karo prievolė pradeda veikti tada, kai gaunama išvada iš medikų. Anot jo, atvejų, apie kuriuos kalba Š. Jazukevičius, vienetai.

„Mes esame šiek tiek pikti ant medikų, nes jie labai preciziškai žiūri į sveikatą. Tyrimai užtrunka labai ilgai ir procedūros sustoja. [...] Mano manymu, medikai 100 proc. įsitikina, kada šauktinis yra sveikas. Jei per 10 tūkst. atsitiko vienas ar du minėti atvejai, reikėtų į juos pažiūrėti individualiai“, – sako V. Kirvaitis.

Spragos administruojant

Vertindamas šią situaciją, Seimo narys P. Urbšys sako, kad tarp Lietuvos institucijų galioja principas „ne institucija žmogui, bet žmogus institucijai“.

„Pas mus normalu, kad, jei šaukiamas žmogus laiku nepanaršė internete ar ne taip ką nors užpildė, iškart yra inicijuojami administraciniai protokolai ir traktuojama, jog jis vengia karinės tarnybos“, – teigia P. Urbšys.

Seimo nario manymu, būtina gerinti šios srities administravimą, o ne tik užkrauti visą atsakomybę žmogui.

„Karinės prievolės subiurokratinimas prisideda prie to, kad žmonės vengia karinės tarnybos. [...] Jaunimas yra išlepęs, bet jei valstybinės institucijos elgtųsi su piliečiais oriai, santykis būtų visai kitoks“, – tikina P. Urbšys.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


LRT aktualijų studija. Privalomoji karo tarnyba: daug norinčių, bet netinkančių, nemažai tinkamų, bet vengiančių