Lietuvoje

2019.06.22 17:29

NATO ardo pagrindinį Rusijos kozirį Baltijos regione

Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2019.06.22 17:29

Virš galvos skrodžiant ispanų kariniams lėktuvams, Baltijos jūros paplūdimiuose išsilaipino JAV, Rumunijos, Lenkijos, Ispanijos ir kitų NATO šalių kariai iš net dviejų desantinių pajėgų grupių. Tai – pirmosios tokio masto karinės pratybos Baltijos šalyse.

Dar neseniai vienintelė šalis, per trumpą laiką Baltijos regione galinti sutelkti gausias pajėgas, buvo Rusija. Tačiau dabar greito pajėgų dislokavimo pusiausvyra aplink Baltijos šalis keičiasi.

Atkurtas 2-asis JAV laivynas pasiekė pradinį operacijų pajėgumą vos keli mėnesiai prieš atvykstant į 2019 m. NATO pratybas Baltijos regione „BALTOPS“. 2011 m. išardytas JAV laivynas iš naujo pradėjo veikti beveik po dešimties metų pertraukos.

Stovėdamas Lietuvos paplūdimyje, 2-ojo JAV laivyno vadas viceadmirolas Andrew L. Lewis LRT English sakė, kad „neabejotina mano misijos dalis“ yra „žengti į priekį“ ir prireikus vėl dislokuoti karius Baltijos šalių regione.

„Aš esu manevrų ranka (JAV) karo laivyno Europoje, – kalbėjo A. L. Lewis. – Mano misija yra būti ekspedicniu štabu, galinčiu vykdyti operacijas, bei vadovauti ir kontroliuoti priskirtas pajėgas.“

Vykstant „BALTOPS“ pratyboms, JAV paskelbė planus dislokuoti papildomą tūkstantį karių Lenkijoje – nors ir žymiai mažiau nei Lenkijos noras matyti brigados-dydžio „Fort Trump“  savo teritorijoje.

Demonstruoja galimybes Baltijos jūros regione

Nors Rusija vis dar turi didesnį pranašumą prieš dabartinę NATO poziciją, ji Jungtinių Valstijų veiksmus gali matyti kaip Baltijos šalių regiono įtampos eskalaciją.

„BALTOPS“ karinių pratybų metu Rusija surengė savo karinius mokymus. Rusijos lėktuvai skraidė virš NATO laivų, perėmė JAV ir Švedijos žvalgybos lėktuvus ir Baltijos jūroje sekė sąjungininkų laivus.

Pasak Lietuvos ir JAV karininkų, nors incidentų pavyko išvengti, šie įvykiai pasitaiko žymiai dažniau nei apie tai skelbiama viešai.

Viceadmirolas A. L. Lewis pabrėžė, kad 2-ojo JAV laivyno misija yra „pademonstruoti įsipareigojimą“ ir sakė nemanantis, jog Rusija tai gali palaikyti eskalacija. Anot jo, laivyno dalyvavimo „BALTOPS“ karinėse pratybose tikslas – megzti partnerystę, kuri „galiausiai užtikrins atgrasymą“.

2-asis JAV laivynas 2018 m. rugpjūtį buvo atkurtas dėl atsiradusios konkurencijos tarp didžiųjų galių ir artimo-lygio  priešininkių – Rusijos ir Kinijos, teigė tuometinis JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas ir kiti JAV pareigūnai.

„Dabartinis skirtumas yra besikeičiantys (JAV ir Rusijos) santykiai“, – stovėdama laive „USS Fort McHenry“ LRT English kalbėjo laivyno karininkė Steffi Yo.

Vadinimasios „karas jūroje“ pratybos, kuriuose dvi antvandeninių ir povandeninių laivų grupės „kovoja“ viena prieš kitą, „buvo atliekamos ir anksčiau“, tačiau dabar „akivaizdžiai atspindime“ besikeičiančią politiką, sakė S. Yo.

Baltijos šalių pasirinkimas karinių pratybų metu vykdyti desanto išsilaipinimo operacijas yra itin reikšmingas.

Šio pasirinkimo priežastis buvo paprasta – atgrasymo efektas turi būti išreikštas aiškiai, anot vieno pagrindinių pratybų organizatoriaus leitenanto vado Alexanderio Dwashuiso.

„Jei būtume pasirinkę Vokietiją ar Švediją, užtikrinimas nebūtu matomas taip aiškiai, ypač rytinės Baltijos jūros regione“, – LRT English kalbėjo A. Dwashuisas.

Iki šiol Rusija sureagavo tik į pranešimą apie planuojamus papildomus JAV karius Lenkijoje, toliau laikantis vidinio naratyvo, jog pasinaudojant NATO ir Baltijos šalimis, JAV pajėgos artinasi prie Rusijos.

„Nepaliksime be atsako, – kalbėjo Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis. – Rusijos kariuomenė paruoš atsakomąsias priemones.“

Rusijos koziris nyksta

Rusijos Permo universiteto profesorius ir tarptautinės politikos ir gynybos ekspertas dr. Pavelas Luzinas LRT English teigė, kad Kremlius Europai siunčia žinutę: „Bičiuliai, jūs esate stipresni, bet mes – greitesni, o ir pagrindinės JAV karinės pajėgos yra toli.“

Anksčiau NATO teigė, kad Maskva „karinėmis priemonėmis siekia sukurti įtakos zoną“, įskaitant ir Baltijos šalyse.

Anot P. Luzino, Rusijos valdžia „supranta, kad dislokuoti NATO pajėgas užtrunka nemažai laiko“, todėl Kremlius „pasitiki greitu savo karinių pajėgų dislokavimu“.

Tačiau, dabar NATO konkuruoja su Rusija dėl šio pagrindinio pranašumo regione. Tai iliustruoja gausiai, ir vos per kelias dienas iš savo bazių į Baltijos šalis atvykusios ir čia išsilaipinusios NATO pajėgos.

Pasak P. Luzino, pagrindinis Rusijos atsakas yra ir toliau vykdyti asimetrinius veiksmus, taip ieškant galimybių „politiniam spaudimui visoje Europoje“.

Tačiau matydama, kaip žlunga jos pagrindinis greito karių dislokavimo koziris, Rusija gali imti galvoti apie tolimesnius žingsnius Baltijos regione.

Bet P. Luzinas teigia, kad net klasikinių atgrasymo priemonių, tokių kaip branduolinį užtaisą galinčių gabenti „Iskander“ raketų Kaliningrade, dislokavimas gali būti neįmanomas, kadangi tam tiesiog „nėra pakankamai infrastruktūros“.