Ritos Genutienės namuose Šiauliuose šiuo metu keli amariliai jau krauna žiedus, o dar kelios dešimtys jų turėtų pražysti vėliau ir savo didžiuliais įvairių spalvų žiedais džiuginti iki pat pavasario. Moteris LRT.lt skaitytojus patikino, kad tai yra gana nesunkiai auginama gėlė, ir papasakojo, ką reikia daryti, kad ji pražystų.
Rita dirba buhaltere, o amariliai (dar vadinami meileniais) – jos laisvalaikio pomėgis. Šias gėles Ritos vaikystėje namuose augino mama, paskui apie jas kuriam laikui primiršo. „Maždaug prieš 5-erius metus išgyvenau niūresnį gyvenimo etapą, jame labai trūko spalvų ir šviesos. Ir jų į mano gyvenimą įnešė amariliai – jie tikrai tą gali!“ – patikino Rita. Ji ir dabar apsidžiaugia kaskart, kai pamato, kad gėlės svogūnas pradeda leisti žiedynstiebį.
Dabar Ritos namuose daugiau nei pusšimtis amarilių, tarp jų – keliolika skirtingų rūšių, žiedai – įvairių spalvų, paprasti ir pilnaviduriai. „Pradėjau nuo paprastesnių, paskui pamačiau, kad internetu iš užsienio galima parsisiųsti ir mažiau įprastų spalvų amarilių – žalsvų, oranžinių, neįprastai margų, tad dabar turiu ir jų“, – pasakojo Rita.
Ji paaiškino, kad internetu pirktas svogūnėlis dar gali būti „miegantis“, bet, pasodintas į žemę, turėtų po poros mėnesių pradėti leisti stiebą su žiedais. O jeigu jis jau „prabudęs“, tai žiedų galite sulaukti jau po mėnesio.
Poilsio periodas amariliams, kaip ir kitoms svogūninėms gėlėms, yra labai svarbus – be to jos vargu ar turės jėgų žydėti. Pavasarį ir vasarą amariliai augina lapus ir kaupia jėgas (kuo gražesni lapai, tuo geriau ir svogūnas auga), o atšalus orui jie turi pailsėti, kad žiemą galėtų pražysti.
„Lapkritį nemažai mano amarilių ilsisi, tiesa, dar ne visi – kai kurių iš jų lapai dar gražūs, tad neskubu jų šalinti, bet netrukus jau reikės. Nustojus augalus laistyti, lapai pradeda vysti, tuomet juos reikia nukarpyti, o vazoną su svogūnu perkelti nuo palangės į tamsesnę vietą – aš sudedu juos į tamsesnį kambario kampą. Išties gali būti gaila karpyti gražius augalo lapus, bet reikia turėti omenyje, kad be to jis nežydės“, – pasakojo Rita.
Po poros mėnesių poilsio vazonus vėl galima parsinešti ant palangės, pradėti laistyti ir tada netrukus turėtų pasirodyti žiedynstiebis. Tiesa, pašnekovė pastebėjo, kad pasitaiko ir „netyčiukų“, kai gėlė sumano pražysti netipišku metu, pavyzdžiui, vidurvasarį.
Kiek ant vieno stiebo bus žiedų? Pasak pašnekovės, dažniausiai jų būna 4, bet pasitaiko ir daugiau ar mažiau. Be to, kartais iš vieno svogūnėlio užauga du stiebai su keliais žiedais ant kiekvieno. O labiausiai Rita džiūgavo, kai ant vieno stiebo pražydo net devyni žiedai.
Gal tas amarilis buvo ypatingos veislės? „Ne, nuo veislės žiedų skaičius nepriklauso, jį nulemia tai, kiek augalui pavyko sukaupti jėgų, kai augino lapus“, – paaiškino pašnekovė.
Priežiūros pagrindai
Feisbuke Rita yra įkūrusi grupę „Amariliai“, joje su kitais augintojais diskutuoja apie jų priežiūrą ir tiesiog pasidžiaugia žiedais.
Sodinimas. Amarilius jų mylėtoja sodina į universalią kambariniams augalams skirtą žemę. Vazonai neturi būti labai dideli, sodinant aplink svogūną turi likti 2–3 cm. Trečdalis svogūno turi likti virš žemės.
Laistymas. Rita amarilius laisto maždaug porą kartų per savaitę, kai žemės paviršius jau pradžiūvęs. Laistant per daug, svogūnas gali pradėti pūti.
Trąšos. Vasarą (tuo metu, kai sparčiai auga lapai) amarilius verta ir patręšti. Rita tam naudoja universalias trąšas, mat skirtų svogūninėms gėlėms nėra aptikusi, taip pat naudoja namines trąšas su banano žieve. „Tiesiog pamerkiu banano žievę į vandenį, palaikau parą ar dvi ir tada, žievę išėmusi, augalus laistau. Skaičiau, kad tai naudinga, ir, man rodos, tai tikrai veikia. Vasarą šalia lauko augalų galima tiesiog užkasti į žemę gabalėliais susmulkintos banano žievės“, – sakė augalų mylėtoja.
Dauginimas. Kartais šalia didesnio amarilio svogūno atsiranda naujų svogūnėlių. Jų atskirti Rasa labai neskuba, palaukia, kol paūgės. Tačiau ir atskirai pasodinti jie pražysti neskubės, teks paauginti kelerius metus, kol subręs ir pradžiugins žiedais.
Ant bangos – vaškuoti amariliai
Šiais laikais internete siūloma įsigyti ir vaškuotų bei papildomai dekoruotų amarilių svogūnų. Jiems nereikia visiškai nieko – nei žemės, nei vandens, nei vazono. Svogūnas jau visko prisotintas, tereikia pastatyti jį šviesioje vietoje ir laukti žiedų.
Nužydėjęs svogūnas gali gyvenimą tęsti – nuo jo reikia nukrapštyti vašką, pasodinti gėlės svogūną į žemę ir auginti kaip visus. „Esu tai išbandžiusi ir tai tikrai veikia – vaškuotas svogūnas žydėjo, o paskui sėkmingai augo vazone“, – patikino Rita.
