Tautodailininkė Edita Kušleikienė gyvena gimtojoje sodyboje Utenos rajone ir kuria mielus rankdarbius. Bet dar labiau nei simpatiškos jos pagamintos lėlytės, paveikslai ar puodeliai internautus žavi du tikri lapiukai, apsigyvenę moters tvarte. Jie, kaip menininkė pasakojo LRT.lt, feisbuke rado daug gerbėjų, bet atsirado ir priešininkų, rašinėjančių jai piktas žinutes.
Edita prisipažino, kad dabar savo bičiuliams, kuriuos vadina lapiokais, jaučia dvejopus jausmus. Kai vieną kitą dieną jų nemato, galvoja, kad gerai, jog jie išsikraustė į mišką, kur yra jų vieta. Bet paskui jai pasidaro neramu, kad ilgauodegiams nutiko kažkas negero, ir palengvėja, kai jie grįžta į namus.
Edita simpatiją lapėms pajuto jau seniai. Viskas prasidėjo nuo to, kad ji numezgė žaislinį lapiuką savo sūneliui, kuriam dabar jau 19 metų. Vaikas tą žaisliuką labai pamėgo, o mama tarsi nejučia pasigamino vieną kitą lapę ir sau. Paskui jas jai pradėjo dovanoti ar lauktuvių iš užsienio parvežti draugai.
Dabar Editos namuose – solidi lapių atvaizdų kolekcija. Tai paveikslai, žaislai, puodeliai, kojinės, degtukų dėžutės, žiebtuvėliai, tušinukai ir net butelis vyno su ilgauodege ant etiketės. „Draugai mane pradėjo pravardžiuoti Lape. Ir dar labai netikėta buvo, kai skaičiau savo kraštietės mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės sudarytą astrologinį kalendorių. Esu gimusi liepos mėnesį, o pagal jį šį mėnesį gimusių žmonių ženklas – Lapė“, – pasakojo uteniškė.
Tad kai gegužės pradžioje prie Editos namų nebenaudojamame tvarte apsigyveno dvi lapės, kai kurie draugai juokavo, kad šiuos gyvūnus jai atsiuntė pati Visata. Kiti sakė, kad ji pati to prisiprašė.
Pateisina smalsių gyvūnų vardą
Pašnekovė atsiminė, kad kai pavasarį sūnus jai pasakė, jog jų tvarte apsigyveno lapių šeimyna, ji iš pradžių tuo nepatikėjo. „Bet mano šiltnamis visai šalia tvarto, tad krapštydamasi jame išties pastebėjau lapę. Pradžioje pas mus buvo apsistojusi visa šeimyna – mama su penkiais jaunikliais. Mama atrodė sunykusi, pavargusi, kartą mane pamačiusi labai išsigando, net sulojo ir nubėgo tolyn. Gal tai ir sutapimas, bet netrukus po to jos nebemačiau, liko tik du maži lapiokai. Nors tikriausiai mama (o gal ir tėtis, internete skaičiau, kad jaunikliais rūpinasi abu) jiems atnešdavo maisto – prie tvarto esu radusi zuikio galvą, stirniuko koją, kranklio ir didelės žuvies likučių“, – atsiminė moteris.
Lapiukai vis išlįsdavo pasišildyti prieš saulutę ir, matydami prie šiltnamio ar kieme besidarbuojančią moterį, prie jos įprato, tad netrukus jau nebesislapstė ir ramiai būdavo netoliese. Taip jie ir vasarojo visi drauge. Lapiukų Edita paglostyti negali, bet jie be baimės būna per kelis metrus nuo jos, o kompaniją ypač mėgsta, kai ji žvejoja. Būna, susirango per porą metrų ir ramiai miega.
Pasak Editos, lapiokai išties pateisina savo kaip gudrių ir smalsių žvėrelių įvaizdį – mažyliai nuolat viskuo domėjosi ir tyrinėjo aplinką, užuot tiesiog praėję pro šalį, kaip daro nemažai kitų gyvūnų. Keturkojai žaisdavo ir pešdavosi tarpusavyje, netgi lodavo vienas ant kito, kaip daro maži šuniukai (lapės priklauso šuninių gyvūnų šeimai).
Ilgauodegiai gavo vardus: drąsesnis lapiukas tapo Smalsiumi, o tamsesnis – Rudžiu. „Tiesa, situacija dabar pasikeitusi – Smalsius, kuris užaugo didesnis, spėju, kad patinas, jau beveik nesirodo akyse. O Rudis, kuris buvo baikštesnis, be to, mažesnis, gal patelė, dabar tapo drąsesnis ir smalsesnis“, – pasakojo Edita.
Pikti komentatoriai ir Miciaus gerbėjai
Seniau Edita dažniausiai fotografuodavo savo rankdarbius ir numylėtinį katiną Micių, o nuo pavasario į feisbuką pradėjo kelti lapiokų nuotraukas. Čia jie netruko susirasti daug gerbėjų. Moteris patikina fotografijos kursų nelankiusi, o fotografuojanti telefonu, kuriam jau 7 metai. Bet jos nuotraukos tikrai gražios – jei turi gražiai pateikti savo darbus, kuriuos parduodi internetu, tenka pramokti fotografuoti.
Tiesa, lapiokai susilaukė ne tik daug jais susižavėjusių sekėjų ir jų komentarų, bet ir priešininkų, kurie puolė aiškinti, kad lapėms sodyboje – ne vieta. „Net nustebau, kad tiek daug nepažįstamų žmonių rašo piktus komentarus ir asmenines žinutes ir dalija man visokius patarimus. Jiems galiu pasakyti, kad lapių tyčia į sodybą aš neviliojau ir jų nešėriau, nejaukinau, tad tikrai nesijaučiu padariusi ką nors blogo“, – sakė pašnekovė.
Piktų komentarų ypač padaugėjo, kai Editą ir jos lapiokus parodė viena televizija. Dėl to kitų pasiūlymų filmuotis ji atsisakė, o jų tikrai netrūko. Ir piktus komentatorius užblokuoja, nes neturi noro gadintis nuotaikos ir aiškintis santykių.
Be piktų ir palaikančių komentatorių, yra dar viena grupė – Miciaus gerbėjai. Jie, tiesa, juokais piktinasi, kad kai sodyboje atsirado lapiokai, šeimos numylėtinis katinas feisbuke pasirodo daug rečiau. Jie ragina Miciuko neskriausti ir neužmiršti jo teisės būti matomam.
Vogė braškes ir rausė veją
Paklausta, ar tikrai nešėrė tokių žavių mažylių, Edita prasitarė, kad nebent numesdavo jiems kokį karosiuką. Ji turi tradiciją kas vakarą Miciui tvenkinyje prie namų sužvejoti kelias žuveles, tad jei katinas jau būdavo sotus, skanėstas atitekdavo lapiokams.
Sykį rainius laukė prie žvejojančios moters laimikio, o artyn priėjo lapiukas. Katinas supykęs kad pašoko, kad sušnypštė – ilgauodegis išsigandęs net į vandenį įkrito.
„Micius buvo naujakuriais labai pasipiktinęs, juk jis pratęs vienas čia šeimininkauti ir būti dėmesio centre. Dar pas mus gyvena senas apykurtis senelio šuo. Jiedu su katinu vienas kito nemėgsta, bet, kai susivienija į kovą prieš lapiokus, tampa tikra komanda“, – pasakojo pašnekovė.
Na, o ilgauodegiai maisto nesunkiai susirasdavo ir patys. Kai Edita parašė į feisbuką, kad lapiokai vagia jos braškes, sulaukė piktų komentarų, kad rašo nesąmones, juk lapės braškių nevalgo. Tuomet moteris padarė vaizdo įrašą, kur aiškiai matyti, kad lapė tą daro – ir ne šiaip pagriebia kas pakliuvo, o, rodos, išsirenka didžiausią ir gražiausią uogą.
„Paskui raminau save, kad šilauogės lapėms nepatinka, bet paskui pamačiau, kad visgi patinka. Jos nuėdė ir žemai augusias vyšnias, na, juk lapės yra visaėdės. Vienu metu veja aplink namus tapo labai išrausta – pasirodo, lapiokai ieškojo grambuolių lervų, kurios įsiraususios į žemę“, – pasakojo Edita.
Paklausta, ar žvėreliai prie namų neprikrėtė kitokių eibių, moteris sakė, kad visi namiškiai suprato, kad negalima palikinėti daiktų ne vietoje, nes lapiokai juos nutemps: sykį pievoje atsidūrė močiutės prie namo palikta skara, kitą sykį kažkur nukeliavo vyro kroksai. Be to, pradėjo prastai veikti prie namų įtaisyti saulės energija maitinami šviestuvai. Pradžioje moteris nesuprato, kas jiems yra, kol pamatė, kad lapiokas, bėgdamas pro šalį, pašoka ir krimsteli lemputę – tiesiog dėl smagumo.
Metas atsisveikinti?
Edita buvo girdėjusi ir skaičiusi, kad jaunutės lapės, įsikūrusios arčiau žmonių, rudenį traukia tolyn į mišką. Tad ji jau nuo rugpjūčio buvo nusiteikusi su savo bičiulėmis atsisveikinti.
Tačiau jos vis dar netoliese. Tiesa, rodosi vis rečiau, spalio pabaigoje jų nebuvo matyti visą savaitę – moteris jau galvojo, kad jų nebepamatys, bet Rudis vėl užsuko. Gali būti, kad prisideda ir aplinkos sąlygos – lapės yra labiau naktiniai gyvūnai, tad jas dažniau galima matyti šviesiais vasaros vakarais, o dabar jų gali ir nepastebėti.
„Dėl to mane kankina dvejopi jausmai – ir norisi, kad jos išsikraustytų, bet ir neramu, kad koks automobilis jų nepartrenktų. Labiausiai man neramu dėl to, kad sodyboje lapės nenuskriaustų Miciaus, juk jos visgi plėšrūnės. Tiesa, kol kas katinas didesnis ir jaučiasi tikras šeimininkas, lapes pastato į vietą, bet gali būti, kad joms užaugus jėgų persvara pasikeis ir jos jį pribaigs... Tiesa, man teko skaityti, kad lapės gyvūnų iš savos aplinkos nekliudo, labai tikiuosi, kad tai yra tiesa“, – vylėsi gyvūnų mylėtoja.
