„Dar per mažai laiko praėjo, kad savo patirtis ir išgyvenimus sutalpinčiau į žodžius“, – LRT.lt pasakoja atlikėjas ir grupės „jautì“ narys Džiugas Širvys, prieš kelias savaites tapęs tėčiu. Dėl to grupė turėjo trumpas atostogas, iš kurių, kaip Džiugas sako, sugrįžta įsikvėpusi, atsigavusi ir prikaupusi jėgų, kuriomis nori pasidalyti su publika artėjančiuose vasaros koncertuose. „Labai brangu pamatyti, kaip klausytojai dainuoja mūsų dainas ir kad į jas sudėti jausmai bei išgyvenimai yra brangūs ne tik mums“, – patikina jis.
– Ši vasara jums – ypatinga, prieš kelias savaites tapote tėčiu. Sakoma, kad pirmasis mažylis visiškai apverčia gyvenimą aukštyn kojomis, kaip sekasi priprasti prie naujos kasdienybės?
– Labai to laukiau, taigi esu be galo laimingas, kad su žmona tapome tėvais, kad turime sūnų, kad jis sveikas ir jam viskas gerai. Kaip sakė krepšinio treneris Šarūnas Jasikevičius: „Kai pamatysi pirmą savo vaiką, suprasi, kas gyvenime svarbiausia.“ Panašiai ir yra, tik dar per mažai laiko praėjo, kad savo patirtis ir išgyvenimus sutalpinčiau į žodžius.
Tiesiog išgyvenu tą didžiulę meilę ir džiaugiuosi, kad viskas vyksta taip sklandžiai, o pasikeitusią kasdienybę jaukinuosi ramiai, be streso. Aišku, būna, kad išsimiegu geriau, būna, kad miego pritrūksta, tačiau tokie šio laikotarpio iššūkiai ir man jie patinka. Norėčiau daugiau tokių vasarų.
– Muzikantams vasara – pats darbymetis, galėjote išeiti tėvystės atostogų?
– Galima sakyti, kad išėjome su visa grupe. Pristabdžiau visas savo veiklas, nes norėjau būti namuose su žmona ir vaiku. Ir tai buvo labai teisingas pasirinkimas, tokios patirtys – tik kartą gyvenime. Kad ir kaip nuostabu koncertuoti ir susitikti su klausytojais, negalėjau praleisti to, kas dabar vyksta mano šeimoje. Ir kitiems to paties palinkėčiau.
Tiesa, atostogos nebuvo labai ilgos, o nuo muzikos neatitrūkau – namuose nuolat dainuoju lopšines. Visgi scenos pasiilgti spėjau. Kaip tik dabar ruošiuosi rugpjūtį laukiantiems savo soliniams koncertams Tauragėje, Nidoje ir Palūšėje. Taip pat intensyviai repetuojame prieš didžiausius „jautì“ vasaros koncertus Palangoje, sostinės „Vasaros terasoje“ ir „Šiaulių naktyse“.
Šiemet įdėjome labai daug darbo ruošdamiesi albumo „Meilė II“ pristatymo koncertui „Compensoje“, todėl vis dar esame geros formos ir po pertraukėlės sugrįžtame laimingi, pailsėję, prikaupę jėgų ir energijos, kuria norime pasidalyti su klausytojais. Jų laukia daug geros energijos ir šėlsmo kupini pasirodymai.
Planuojame pakoncertuoti iš visų jėgų, o rudenį prisėsti prie kūrybos ir naujos programos. Iš tiesų esame pririnkę nemažai idėjų ir dainų, tik per koncertus neturime laiko ramiai susėsti ir suteikti dainoms jų galutinės formos bei išsigryninti, koks bus mūsų kitas albumas. Taip pat ruošimės savo grupės gimtadieniui – kitąmet minėsime savo gyvavimo dešimtmetį, tad planuojame daug nuveikti.
– Oho, 10 metų – netrumpas kelias nueitas.
– Prabėgęs netikėtai greitai. Susibūrėme 2016-aisiais, besimokydami 12-oje klasėje. Tada tiesiog norėjome su draugais groti mums patikusią muziką, tokią, kokią tuo metu grojo mus įkvėpusios užsienio grupės „alt-J“, „Foals“, Benas Howardas, „Bombay Bicycle Club“, Angus & Julia Stone. Dabar mus įkvepia visai kiti vardai, bet paauglystės muzika yra giliai mumyse įsišaknijusi.
Nesitikėjome, kad mums taip seksis, nors jau tada turėjome svajonę pakoncertuoti daugiau nei sykį per metus. Dabar visi jau esame baigę studijas, sukūrę šeimas ir subūrę ratą gerbėjų, kuriuos mūsų muzika atliepia, kuriems ji yra aktuali, įdomi. Norisi pasidžiaugti, kad per tuos metus mūsų grupė paaugo dešimt kartų.
– Visgi per tiek laiko turbūt netrūko ir iššūkių, galbūt net pasvarstymų skirstytis.
– Sakyčiau, jog mūsų kelias buvo ganėtinai sklandus. Turbūt sudėtingiausias metas buvo, kai vienas bičiulių išėjo iš grupės ir jį pakeitė kitas narys. Tuo metu tai atrodė kaip pasaulio pabaiga, buvo dvejonių, kaip viskas toliau klostysis, tačiau viskas gražiai išsisprendė. Aišku, didesnių ar mažesnių kalnelių būna visada, tačiau tai natūralu – nuolat išgyveni dėl savo kūrybos, norisi, kad ji pasiektų klausytojų širdis. Vis tik manau, kad mums sekasi, nes mylime tai, ką darome, ir mylime vieni kitus grupėje. Tai veikiausiai ir yra mūsų sėkmės paslaptis.
– Atrodo, kad vis dažniau atlikėjų sėkmė matuojama dainų perklausomis internete. Ką tokiais laikais jums reiškia gyvi susitikimai su publika?
– Tie skaičiukai niekada neatstos žmonių akių. Labai brangu pamatyti, kaip jie dainuoja mūsų dainas ir kad į jas sudėti jausmai bei išgyvenimai yra brangūs ne tik mums. Koncertai yra pagrindinė vieta, kurioje galime susitikti ir iš tiesų pajausti bei suprasti, ką klausytojai išgyvena klausydamiesi mūsų kūrybos, ką iš jos įsimena, ką išsineša, kurie tekstai ar skambesiai jiems labiausiai surezonuoja.
Manau, kad visi scenos menų atstovai patikintų, jog gyvi koncertai yra labai apdovanojanti patirtis, todėl nuolat ieškome progų susitikti su savaisiais, juos išgirsti, su jais pasikalbėti, padiskutuoti, pasidalyti mintimis. Muzika yra stebuklinga, todėl kai dirbant studijoje tai pasimiršta, kai atrodo, jog nusivili savimi, tokie susitikimai labai įkvepia, yra tarsi malkos tai muzikos magijos ugniai, kurią nuolat reikia pakurstyti.
– Tik su gerbėjų meile neretai ateina ir interneto komentatorių pyktis...
– Mums nuo to tiek neskauda, nors, klausantis kolegų pasakojimų, suprantu, jog nuo piktų komentarų reikia kaip nors atsiriboti – tas grubumas internete nėra tikras santykis, todėl jis neturi kontroliuoti tavo kūrybos, tavo požiūrio į save. Bet, kaip ir sakiau, galbūt man lengva kalbėti, nes su tuo nesusiduriame.
– O ar pačiam pavyksta per daug neįnikti į interneto, socialinių tinklų pinkles? Dažnas skundžiasi, kad naršymas telefone dabar nugvelbia labai daug laiko.
– Nors kartais smagu pažiūrėti, kas ten vyksta, įdomu sukurti turinio, stengiuosi išlaikyti saiką ir neskiriu tam per daug laiko. Tai tikrai nėra (ir norėčiau, kad nebūtų) dalykas, apie kurį pirmiausia pagalvoju nubudęs ryte. Mane labiau džiugina tai, ką turiu realiame pasaulyje, o ne telefono ar kompiuterio ekrane.
– O kas jūsų gyvenime yra atsvara muzikai?
– Šeima, bažnyčia, filmai, serialai, gamta – labai paprasti dalykai. Muzika yra vienas iš tų dalykų, kuriais noriu džiaugtis, todėl stengiuosi, kad ji nepradėtų manęs varginti. Bandau išlaikyti pusiausvyrą ir jei pajaučiu, kad muzikos būna per daug, ramybės ieškau kitur – klausydamas pažintinį turinį, paskaitas.
– Atrodo, kad jums sekasi viską suderinti ir visada išlaikyti pusiausvyrą. Jei ko nors dar galėtumėte įlašinti į savo laimės taurę, kas tai būtų?
– Iš tiesų jaučiuosi laimingas ir atrodo, kad mano laimės taurė yra sklidina. Ko dabar labiausiai norėtųsi – ir toliau išlaikyti tą pusiausvyrą: nepersidirbti, skirti pakankamai dėmesio ir muzikai, ir šeimai, pasirūpinti savimi.
