Protarpinis badavimas – efektyvus būdas atsikratyti antsvorio ar mitybos sistema, tinkama ne kiekvienam? Laima Jurytė-Zakarauskienė dalijasi savo patirtimi – moteris buvo susitaikiusi su turimu antsvoriu, tačiau išbandžiusi protarpinį badavimą atsikratė kone dvidešimties kilogramų. Tačiau protarpinį badavimą praktikuojantis gydytojas Voldemaras Giedrimas tikina – tokia mitybos sistema palanki ne kiekvienam.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
Protarpinis badavimas – būdas subalansuoti mitybą?
Protarpinis badavimas – mitybos rėžimas, kai reguliariai keičiami valgymo ir badavimo laikotarpiai. Anot dr. Tomo Vaičiūno, moksliniai tyrimai tarp saikingo protarpinio badavimo ir geros savijautos randa tiesioginį ryšį.
„Moksliniai tyrimai rodo, jog protarpinis badavimas gali prisidėti prie geresnės širdies ir kraujagyslių veiklos, gali prisidėti reguliuojant hormonų veiklą, gerinant emocinę sveikatą“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sveik!“ sako dr. T. Vaičiūnas.
Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė L. Jurytė-Zakarauskienė, pakeitusi gyvenimo būdą, per kelerius metus atsikratė kone 20 kilogramų. Apie protarpinio badavimo iššūkį moteris sužinojo specialios programos stovykloje, tačiau juo susidomėjo ne dėl noro atsikratyti svorio, o poreikio pagerinti sveikatą.
„Išdrįsau pabadauti penkias dienas, jausmas buvo geras. Turiu problemų su nugara, mane nuolat lydėjo skausmai, nežinau, ar tai susiję, tačiau atsiradus protarpiniam badavimui, atsirado laiko daugiau judėti, fizinė mano sveikata pagerėjo – palengvėjo nugaros skausmai, pagerėjo ir mano emocinė būsena“, – teigia ji.
Mitybą pakeitė ir šeimos nariai
Nors Laima savo šeimai nesiūlė laikytis protarpinio badavimo principų, jos pavyzdžio įkvėpti, mitybą pakeitė ir jos vyras bei vaikai.
„Šeimos neverčiau nieko daryti, šį kelią svarbu pasirinkti pačiam (...). Vienas pagrindinių dalykų mityboje – atsirado porcijos. Mes pasigaminame tiek maisto, kiek jo galime suvalgyti. Namuose taip pat nebeliko užkandžių, mūsų šaldytuve maisto niekada nėra daug, nėra dalykų, kuriuos galima greitai pagriebti ranka“, – teigia ji.
Protarpinį badavimą praktikuojantis gydytojas V. Giedrimas teigia, jog protarpinis badavimas gali būti pasitelkiamas kaip būdas subalansuoti mitybą.
„Badavimo metu, maždaug nuo 16–18 valandos, įsijungia natūralus ląstelių išsivalymo mechanizmas. Jei niekuomet gyvenime nepabadaujame, ląstelėse sukaupiame šlamšto, jos greičiau žūsta, žmogus greičiau sensta ir serga dažniau.
Badavimo metu pajaučiame, kad grįžta sotumo jausmas, žmogus pradeda valgyti tiek, kiek jam reikia“, – priduria gydytojas.
Kam tinkamas ir kam netinkamas protarpinis badavimas?
Protarpinis badavimas turi ne vieną strategiją – ji priklauso nuo „valgymo lango“, tai yra meto paroje, kurį žmogus paskiria valgymui. Anot gydytojo, protarpinio badavimo metodas turėtų būti pasirenkamas pagal bendrosios sveikatos rodiklius ir badavimo tikslą.
„Noriu paminėti, kad niekur nereikia skubėti, viską reikia daryti palaipsniui, su meile sau ir kitiems. Jei riebalai kaupiasi pilvo srityje – reikėtų vieną dieną valgyti, kitą dieną nevalgyti. To laikytis savaitę ar dvi. Neatmetu galimybės, jei riebalų, kurie sukelia uždegimą, yra daugiau, prireiktų ir ilgalaikio badavimo.
20 valandų badavimas ir 4 valgymo langas – metodas, skirtas žmonėms, kurie nori pabėgti nuo ligų ir sumažinti svorį. Kuo ilgiau nevalgome, tuo daugiau riebalų per parą suskaidome. Tai yra drastiška priemonė, tačiau pažengę srityje, puikiai gali ją taikyti“, – priduria V. Giedrimas.
Nors didesnės pertraukos tarp valgymų didina jautrumą insulinui, duoda organizmui laiko naudoti ne tik su maistu gautą energiją, bet ir deginti riebalų atsargas, toks mitybos būdas tinka ne kiekvienam.
„Prieš atliekant badavimą, visada siūlau pasidaryti kraujo tyrimus, kad medikai įvertintų ir pasakytų – ar žmogus išvis gali badauti. Kitas dalykas, niekada nežinome, kaip sureaguos gliukozės kiekis, jis gali stipriai nukristi, žmogus net gali kristi į komą. Todėl kraujo tyrimai yra ypač svarbūs.
Jei norima pabadauti vieną dieną, gal nieko ir neatsitiks, tačiau norint ilgiau užsiimti badavimu, gydytojo priežiūra yra būtina“, – teigia gydytojas.
V. Giedrimas atkreipia dėmesį, jog prieš pradedant protarpinį badavimą, inkstų, kepenų ir feritino rodikliai organizme turi būti nepriekaištingi.
„Riebalų skaidymas vyksta kepenyse, jos privalo veikti gerai, taip pat kaip ir inkstai, nes būtent jie šalina kai kuriuos produktus. Nerekomenduočiau badauti tiems, kurie turėjo valgymo sutrikimų, kepenų, inkstų, širdies nepakankamumą ir tiems, kurie turi mažą kūno svorį“, – tikina gydytojas.
Parengė Emilija Balcerytė
