„Aš nereikalingus drabužius visuomet išplaunu, tvarkingai sudedu į maišelius ir metu į tekstilei skirtus konteinerius. Tikėjausi, kad jie išdalinami labdarai. Tačiau vieną dieną kolegė prasitarė, kad ten meta bet kokius skudurus, nes jie vis tiek bus perdirbami. Tad kur iš tikrųjų keliauja tie drabužiai, ar yra prasmė juos atrinkinėti, ar galima mesti ir tuos, kurie yra su neatsiplaunančiomis dėmėmis ar praplyšę?“ – domisi LRT.lt skaitytoja Aleksandra.
Kaip pasakojo „Ecoservice“ Inovacijų projektų vadovė Laura Zukė, visoje Lietuvoje įmonė aptarnauja daugiau nei 900 tekstilės konteinerių. Vis daugiau gyventojų nebereikalingą, tačiau dėvėti dar tinkamą tekstilę palieka specialiuose konteineriuose.
Konteineriai atskirose savivaldybėse gali skirtis išvaizda – tai priklauso nuo savivaldybės, taip pat nuo to, kam konteineris priklauso. Svarbiausia – vadovautis informacija, kuri pateikiama ant konteinerio – turi būti nurodyta, kam jis skirtas, taip pat pateikiama aktuali kontaktinė informacija ir kt.
„Tekstilės pramonė – viena iš labiausiai pasaulyje aplinką teršiančių pramonės šakų, o kiekvienas gyventojas, remiantis skirtingų šaltinių duomenimis, per metus vidutiniškai išmeta 12–16 kilogramų nebereikalingų tekstilės gaminių. Pagrindinis tekstilės surinkimo ir rūšiavimo tikslas – kad dar tinkami dėvėti drabužiai, batai ir kiti gaminiai būtų pakartotinai naudojami“, – teigė L. Zukė.
Bus naudojama pakartotinai
Nuo kitų metų sausio 1 dienos laukia svarbus pokytis – bus privaloma surinkti ne tik tinkamą naudoti, bet ir suteptą bei suplyšusią tekstilę, tik ji turės būti supakuota atskirai nuo tinkamos naudoti tekstilės ar jos gaminių, kad neužterštų dar tinkamų naudoti.
Šiuo metu iš gyventojų surinkti tekstilės gaminiai Lietuvoje nėra perdirbami. Kol ieškoma tekstilės perdirbimo galimybių, svarbiausias tikslas, kad tekstilės gaminiai būtų kuo ilgiau naudojami.
Šiuo metu daugiausia – apie 70 proc. – iš tekstilės konteinerių surenkama drabužių, patalynės, apie 12 proc. sudaro avalynė ir galanterijos gaminiai, apie 3 proc. – kilimai, pagalvės ir antklodės, likusi dalis – ne tekstilės gaminiai arba tekstilė, netinkama pakartotiniam naudojimui.
„Per devynis šių metų mėnesius iš tekstilės konteinerių jau surinkome ir į tekstilės rūšiavimo centrą Vilniuje nuvežėme apie 4500 tonų tekstilės. Ten ji kruopščiai išrūšiuojama – atrenkama dar tinkama naudoti. Net 80 proc. iš specialių konteinerių surinktų tekstilės gaminių nukreipiami pakartotiniam naudojimui – jie realizuojami didmeninėje rinkoje, 5 proc. perdirbami į žemesnės kategorijos gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes, dažniausiai naudojamas autoservisuose, gamyklose, o 15 proc. panaudojama šilumos energijai gauti. Per mėnesį išrūšiuojame apie 500 tonų tekstilės“, – aiškino L. Zukė.
Skaičiuojama, jog šiemet bus išrūšiuota apie 6000 tonų tekstilės.
Parduodama didmeninėje užsienio rinkoje
„Lietuvoje lieka tik nedidelė surenkamos tekstilės dalis, ji čia neturi didelės paklausos – iš paramos organizacijų iki šiol nesame sulaukę prašymų suteikti drabužių labdarai, atvirkščiai, esame padėję sutvarkyti turimą jų perteklių. Mūsų šalyje – tekstilės perteklius, tačiau užsienio šalyse ji turi didelę paklausą dėvėtų drabužių rinkose. Į kitas šalis keliauja tik tai, kas reikalinga, turi jose paklausą ir bus dėvima toliau. Taip pratęsiamas drabužių dėvėjimo laikas ir mažiau tekstilės gaminių virsta atliekomis“, – aiškino L. Zukė.
Už didmeninėje rinkoje parduotą tekstilę gautos pajamos skiriamos konteinerių infrastruktūros plėtrai, netinkamos naudoti tekstilės perdirbimo projektams vystyti. Tekstilės gaminiai – vieni iš sudėtingiausiai perdirbamų, nes jiems pagaminti įprastai naudojami skirtingi pluoštai, dažai, kitos detalės – sagos, užtrauktukai ir pan. Europoje perdirbami vos 1 proc. tekstilės atliekų, Lietuvoje šiuo metu iš gyventojų surinkta tekstilė neperdirbama.
Pašnekovė priminė, kad nebereikalingus, bet dar tinkamus dėvėti drabužius, patalynę, avalynę poromis, rankines, diržus ir kitus tekstilės gaminius gyventojai, prieš palikdami specialiuose konteineriuose, turėtų sudėti į plastikinius maišus ir juos tvirtai užrišti, kad drabužiai ar avalynė nepasimestų ir nesusiteptų.
Svarbu tekstilę palikti tam skirtuose konteineriuose, o ne šalia jų, kad ji nesušlaptų, nepradėtų pelyti. Išmesta į buitinių atliekų konteinerius tekstilė užsiteršia ir tampa nebetinkama naudoti dar kartą.
