„Dabartinis mano projektas – mano vaikas“, – ryžtingai sako Lina Chatkevičiūtė. LRT.lt laidoje „Šeima kitaip“, sportinių šokių šokėja, trenerė teigia netikinti įprastiniu „viskas turi būti savo laiku“ gyvenimo modeliu ir tikina, kad tapo mama tik tada, kai buvo tam pilnai pasiruošusi, nors su sūnaus tėčiu ji susipažino būdama 15-os.
„Buvome šokių partneriai. Šiais laikais penkiolikmečiai jau yra suaugę, kai atsimenu save – buvau mergaitė, kuri svajojo šokti ir jai reikėjo šokių partnerio. Donatas atitiko visus duomenis, tame nebuvo nieko romantiško – tai buvo sportas“, – LRT.lt laidoje įžvalgomis dalijasi L. Chatkevičiūtė.
Karjera prieš šeimą
Sportinių šokių trenerė pasakoja, kad anksti susipažinusi su savo šokių partneriu, dabar jau sutuoktiniu – Donatu, ji praleido ne tik visą savo paauglystę, bet ir jaunystę, tad anot jos, santykiai galėjo baigtis dvejopai: skyrybomis arba piršlybomis.
„Augome kartu, tapome gerais draugais, kadangi sportinių šokių šokėjai keliauja kartu, treniruojasi kartu, didžiąją laiko dalį praleidžia kartu. Tokios poros dažniausia susituokia arba išsiskiria – arba žmogų įsimyli, arba pradedi jo nekęsti“, – su šypsena sako ji.
L. Chatkevičiūtė tikina, kad jųdviejų draugystė baigėsi meilės įžadais, tačiau vestuvės porai neatrodė, kaip įsipareigojimas, abu tai laikė švente.
„Mūsų atveju gimė draugystė, pagarba ir meilė. Susituokėme labai vėlai. Romantikos daug nebuvo, paklausiau Donato: „Kaip tu manai, gal reikia tuoktis? Nenoriu tuoktis sena“. Jis atsakė: „Tuokiamės“. <...> Vestuvės mums buvo šventė, – teigia sportinių šokių teisėja.
Nors įprasta manyti, kad iki 30-ies žmogaus gyvenimas turi stoti į vėžes, šokėja tikina, kad aplinkos spaudimui niekuomet nepasidavė ir šeimyninį gyvenimą kūrė pagal savo poreikius.
„Dėl vestuvių nepatyrėme spaudimo, tačiau iškart po vestuvių pasipylė klausimai: kada vaikų etapas? To paklausė ir palinkėjo net kunigas bažnyčioje. Taip sutverta visuomenė, nematėme tame nieko keisto. <...> Vaikų neplanavome, įsigijome šunį. Tai jau buvo iššūkis, galvojau, kad net šuns negalime sau leisti“, – priduria ji.
L. Chatkevičiūtė juokauja, kad šeimos augintinis buvo repeticija prieš tikrąjį iššūkį – tėvystę.
„Dabar šuniukui dešimt metų, sakau, kad jis yra pirmasis mūsų vaikas. Antrajam etapui [tėvystei] pasiruošti užtruko dešimt metų“, – sako šokėja.
Anot jos, pirmuosius penkis santuokos metus pora susilaukdavo klausimų apie vaikus, tačiau šokėjams nebuvo laiko apie tai galvoti.
„Į komentarus nereaguodavau skausmingai. Darydavau savo ir tiesiogiai pasakydavau – gal net neturėsime vaikų. Tačiau persigalvojome, kai prasidėjo pandemija. Negaliu pasakyti, kad mums iškart pavyko, tačiau subrendome įvykiui“, – tikina ji.
„Viskas turi būti savo laiku“
L. Chatkevičiūtė įsitikinusi – kiekvienas žmogus savo gyvenimą turi statyti pagal savo taisykles ir daryti tai, kas tinka jo gyvenimo būdui.
„Neturi būti viskas savo laiku. Kiekvienas žmogus turi savo laiką, savo gyvenimą, gal jam nereikia vaikų, o gal jis labai jaunas nori pradėti šeimą, nes tai jam teikia džiaugsmą. Visi scenarijai yra puikūs“, – teigia ji.
Šokėja sako, kad planavimas ir motinystė yra sunkiai suderinama, anot jos, tai – iššūkis, kurį įveikti užtrunka.
„Esu planuojantis žmogus, mano gyvenimas yra nesibaigiantys planai. Kai atsirado vaikas, pirmos savaitės buvo chaosas. Tai buvo didelis stresas ir iššūkis. Prireikė poros mėnesių, kad įeičiau į vėžes. Jau gimus vaikui, turėjau projektą – suorganizuoti pasaulio čempionatą Žalgirio arenoje“, – priduria ji.
Motinystė 40-ies
L. Chatkevičiūtė prisipažįsta, kad dabar motinystė – pagrindinis jos gyvenimo projektas.
„Aš manau, kad dvidešimt penkerių nebuvau pasiruošusi vaikui. Negalėjau leisti sau ramia širdimi išeiti į motinystę, nejaučiau, kad mano karjeroje viskas pasiekta. Dabartinis mano projektas yra mano vaikas, jis yra mano prioritetas, tuo laiku turėjau kitus prioritetus“, – patirtimi dalijasi šokėja.
Sportinių šokių šokėja sako, kad kartu su sutuoktiniu susitaikė, kad dėl vyresnio amžiaus nėštumas gali būti sunkesnis nei įprastai, tačiau anot jos – to nereikia bijoti.
„Baimės nebuvo, mes supratome, kad biologiškai susilaukti vaikų yra sudėtingiau. Reikia su tuo susitaikyti. <...> Manau, kad visi tai patiria. Vyresnis amžius – ar man pavyks fiziologiškai, kaip motinystę suderinti su darbu, nelaikau savęs labai „mamišku“ žmogumi, galvojau, kaip man pavyks išmokti tvarkytis su kūdikiu“, – teigia ji.
Tačiau anot L. Chatkevičiūtės – svarbiausia klausyti savęs ir susitaikyti su savo galimybėmis.
„Nieko nereikia priimti asmeniškai. Visi mėgstame patarti, pakalbėti, esame tokie sutvėrimai, todėl nebūtina visko priimti rimtai“, – priduria ji.
Parengė Emilija Balcerytė.
Visą pokalbį žiūrėkite čia:
