Jei buvai Kėdainiuose ir neparagavai Kėdainių blynų, viešnagė nesiskaito, juokauja škotiška dvasia alsuojančiame senamiestyje veikiančios kavinės savininkas Artūras Belousovas. Tradicinio regiono patiekalo receptą LRT TELEVIZIJOS žiūrovams atskleidęs šefas išduoda – skonis priklauso ir nuo bulvių rūšies.
Į virtuvę pakvietęs kėdainietis A. Belousovas sako, Kėdainių blynai yra bene populiariausias bulvių patiekalas regione. Ne vienus metus juos savo kavinės svečiams ruošiantis vyras išbandė kelias bulvių veisles, kol blynams išsirinko geriausiai tinkančią.
„Gal kokias mažiausiai penkias veisles išbandžiau: buvo ir „Vineta“, ir „Laura“. Iš „Lauros“ irgi neblogai gaudavosi, bet dabar apsistojom ties „Anuška“. Man pačiam prieš keletų metų buvo naujiena ta bulvių veislė „Anuška“. Jos nei duoda tarkiui juodavimo, nes, kaip žinote, jei tarkis pastovi kelias valandas, pradeda juoduoti“, – sako „Beneto karčemos“ savininkas A. Belousovas.
Kėdainių blynams bulvės tarkuojamos, nusunkiamos, į tešlą maišomas kiaušinis, dedame truputį miltų, beriama druskos ir pipirų. Visų sudedamųjų dalių kiekiai, anot šeimininko, apskaičiuojami iš akies.
„Ji (bulvių tešla – LRT.lt) turi būti nei skysta, nei per tiršta, – maišydamas tešlą dėsto kėdainiškis. – Jei daugiau įdėsim miltų, tai blynas bus, kaip mano mama, amžiną atilsį, sakydavo, kalačius – kietas.“
Įdarui – maltas kiaulienos kumpis su prieskoniais ir smulkintu svogūnu. Nors istorijoje būta ir skirtingų įdarų eksperimentų.
„Buvo bandoma ir su grybų įdaru ir su varškės įdaru, bet labiausiai pasiteisino lietuviams su mėsos įdaru. Na, juk mes vis tik esame mėsaėdžiai“, – šypsosi Kėdainių senamiestyje įsikūrusios užeigos savininkas.
Kėdainių blynas formuojamas iš karto keptuvėje. Pirmiausia – bulvių masės pagrindas. „Tada imam faršiuko, aišku, mes jo negailim – geriau tegul būna daugiau, nei mažiau – taip tik skaniau, – tikina virtuvės šefas. – Tik, žinoma, reikia, kad ta mėsa tinkamai iškeptų. Vėliau truputį reikės sumažinti liepsną ir ant viršaus dėti kitą paruoštos bulvių tešlos masės dalį.“
Anot šeimininko, Kėdainių blynai nėra labai senas patiekalas, jam apie pusšimtį metų. O kilmė siejama su Ukraina.
„Į Kėdainius gyventi atvažiavo ukrainietė. Ji dirbo tuo metu chemijos gamykloje, dabar vadinamoje „Lifosa“. Toje gamykloje buvo kažkokia šventė ar vakarėlis ir ta iš Ukrainos atvykusi moteris norėjo nustebinti savo bendradarbius. Kėdainiškiai tame vakarėlyje vaišintais blynai buvo tiesiog sužavėti.
Fabriko darbuotojai netrukus pradėjo gerais atsiliepimais dalintis ir su savo draugais, kad ragavo labai skanius blynus. Taip tas gandas ir receptas keliavo iš žmonių į žmones, kol galiausiai patiekalas imtas vadinti Kėdainių blynais“, – blynų atsiradimą Kėdainiuose ir išpopuliarėjimą visoje Lietuvoje dėsto A. Belousovas.
Nors patiekalą nėra sudėtinga pagaminti, kavinės savininkas sako pastebintis, kad vis dažniau renkamasi valgyti ne namuose gamintus blynus. Šefas spėja, vieni nenori tarkuoti bulvių, kiti po kepimo valyti prisitaškiusių riebalų, mat kepant dangtis nenaudojamas.
„Jei uždengsime keptuvę dangčiu, blynai ne taip suskrus – jie supliukš, – tikina blynus kepantis pašnekovas. – Jei uždengsime dangčiu, tai patiekalas praras jam būdingą skonį, nes Kėdainių blynai turi būti traškūs.“
Išpopuliarėjęs patiekalas dažnas ne tik kėdainiečių virtuvėse. Kėdainių blynai – pagrindinis į šį regioną užsukusių turistų pasirinkimas. Šefas Artūras pastebi, kad vis pasitaiko tokių turistų, kurie atėję Kėdainių blynų supainioja ir bando visai kitokius – Žemaičių blynus – užsisakyti.
„Jei jau svečiai į Kėdainius atvažiuoja, tai nieko kito nevalgo, kaip tik Kėdainių blynus. Dažnai girdžiu, kad turistai nori paragauti, kaip jie sako, jūsų populiarių Kėdainių blynų. Jei sulaukiame daugiau turistų, tai virtuvės personalas bulves tarkuoja tiesiog kibirais“, – tikina A. Belousovas.
Kėdainių blynai kepami neskubant, kelis kartus apverčiant, kad nesudegtų. Kada jau bus iškepę, patyręs virėjas sako, galima nuspėti ne tik pagal vaizdą, bet ir pagal garsą.
„Blynas apie save duoda žinoti, kai pradeda, kaip mes įvardijam, šnekėti – jis pradeda „šaudyti“, – sako Artūras. – Tai reiškia, kad jis jau baigia kepti ir pradeda šnekėti – mėsa išskiria savo sultis.“
Maždaug po 10-12 minučių vis garsiau keptuvėje, kaip sako šeimininkas, šnekantys Kėdainių blynai paruošti. „Tikras lietuviškas patiekalas: bulvės, netrūksta riebalų“, – šypsosi kėdainiškis.
Kad riebalų nebūtų permažai, pagardams – spirgučiai ir grietinė. „Papuošimui naudoju petražolę. Štai mūsų patiekalas – Kėdainių blynai – paruoštas. Skanaus“, – namuose pasigaminti arba į Kėdainius atvykti paskanauti vietinių blynų kviečia senamiestyje įsikūrusios užeigos savininkas A. Belousovas.
Visas reportažas apie Kėdainių blynus – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
