Naujienų srautas

Laisvalaikis2023.03.31 07:30

Eglė Juozapaitienė – apie santykius su vyru: Vytautas ne iš tų žmonių, kur labai girtų

00:00
|
00:00
00:00

Operos solisto ir politiko Vytauto Juozapaičio žmona Eglė – taip pat solistė. Tik ji niekada nesikovė dėl dėmesio. Didžiausias kaltininkas – negailestingas vidinis kritikas, dėl jo akademinį darbą pasirinkusi moteris sako net atsisakiusi operinės karjeros. Iki šiol ji pati savimi stebisi, kai pirmais šeimos gyvenimo metais tekdavo susukti net taburečių varžtus ir sudalyvauti Vytauto koncertuose – taip klostėsi gyvenimas su žvaigžde.

Eglė Juozapaitienė apie vyro kritiką: Vytautas ne iš tų žmonių, kur stipriai girtų

„Turiu vidinį kritiką ir iki šiol nesugebu normaliai su juo susitarti“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Stilius“ sako E. Juozapaitienė. Ji pripažįsta – nors perdėtas kuklumas bei savas vidinis kritikas ir buvo didieji kaltininkai, nulėmę jos profesinį kelią, vis dėlto operos soliste ji netapo ne tik dėl to.

„Kai su Vytautu tapome pora, ruošėmės kartu gyventi, supratau, kad vienas turi užleisti kelią kitam ir padėti. Todėl buvo priimtas toks sprendimas ir aš buvau jo ausys. Eidavau į visas repeticijas, spektaklius, po kiekvieno jam sakydavau pastabas. Sakyčiau, pasirinkau labai teisingą kelią, nes jis iš tikrųjų ypatingų gabumų žmogus ir jam labai reikėjo tos paramos“, – sako ji.

E. Juozapaitienė kuo nuoširdžiausiai teigia dėl nieko gyvenime nesigailinti, nors neslepia – didžiojoje scenoje save kartais įsivaizduodavo. Ypač tada, kai matydavo šalia sutuoktinio dailias scenos partneres.

„Kartais žiūrėdavau į jį – jis taip gražiai vaidina, dainuoja, ir galvoju: betgi aš toje vietoje tikrai galėčiau dainuoti ir būti. Kitas dalykas – išlįsdavo ir šioks toks moteriškas pavydas. Kiekvienąkart scenoje jis sakydavo: „Aš tave myliu.“

Aš jam vieną kartą sakau: „Vytautai, man labai nepatinka, kai tu sakai, kad myli. Aš suprantu, kad tai yra vaidyba, bet širdyje man kažkoks kirminėlis pradeda graužti“. Jis sako: „Nesijaudink – kai sakau, kad myliu, visada sukryžiuoju pirštukus“, – šypsosi E. Juozapaitienė.

Negailėjo kritikos

Po spektaklių pedagogė artimam žmogui išsakydavo ir rimtesnių pastabų, bet labai gerai žinojo, kada ir ką nutylėti.

„Pastabos būdavo atsargios. Po repeticijų galima sakyti pastabas, po spektaklio arba koncerto iš karto blogų pastabų nereikėtų sakyti. Vieną kartą pasakiau ir mačiau, kaip jam buvo skausminga, nepatiko. Tada aš iškęsdavau, bet ir jis pats pagal mano nuotaiką matydavo, ar man labai patiko, ar nelabai“, – tikina E. Juozapaitienė.

Ji prisipažįsta pažinties su Vytautu pradžioje ir pati iš jo sulaukusi nemenkos kritikos. Prisimena, tada tikrai nebuvo smagu.

„Atsimenu, kai ėjome Gedimino prospektu ir pradėjome kalbėti apie dainavimą. Jis tada į mane atsisuko ir sako: „Taip, kaip tu dainuoji, negalima dainuoti.“ Bet jis buvo visiškai teisus. Aš turėjau be galo daug problemų ir jis buvo vienintelis, kuris tai pasakė.

Kažkaip man reikėjo, matyt, to spyrio. Bet tas spyris tuo metu gal buvo šiek tiek per žiaurus. Gal reikėjo po to pagirti daugiau, bet Vytautas ne iš tų žmonių, kur girtų labai stipriai. Žinoma, man tai šiek tiek atsiliepė“, – prisimena moteris.

Laikė visus keturis namų kampus

Negana to, E. Juozapaitienei teko laikyti ir visus keturis namų kampus. Kažkaip spėdavo, susitvarkydavo. Nors šiandien ir stebisi, kaip tada gyveno – net ir varžtus kėdėse sukdavo pati.

„Vytautas visada gyrėsi, kad turi staliaus diplomą. Iš tikrųjų, kad jo neimtų į armiją, jis stojo į teisę, neįstojo, bet įstojo į proftechninę ir turi staliaus diplomą. Vis dėlto mūsų gyvenimo pradžioje namuose jis niekada nieko nedarydavo.

Vytautas tuo metu daug dainavo, o man vyriški darbai visai gerai sekėsi. Bet palaipsniui jam pradėjo nepatikti, kad aš tai darau. Pavyzdžiui, dabar jis viską daro. Iki tokio lygio, kad aš, žinokite, net valgyti negaminu. Jis gamina man valgyti, atneša į lovą kavą ir pusryčius“, – pasakoja operos solisto žmona.

Į santykius reikia investuoti, o grąža ateina vėliau, šypsosi muzikos pedagogė. Atpildas už nelengvą gyvenimą santuokos pradžioje dabar labai saldus.

„Ne tik kavos puodelis į lovą – jis dabar pasidaręs toks rūpestingas, teiraujausi, ar pavalgiau, ar atvežti maisto, ar tikrai nesu alkana. Aš jam sakau, žiūrėk, jau nebeįlendu į savo gražiąsias sukneles“, – šypsosi E. Juozapaitienė.

Buvo šeimos maitintoja

Tokia kasdienybe E. Juozapaitienė mėgaujasi šiandien, bet atsukus laiką atgal, ji prisimena, kad vienu metu šeimai teko gyventi ir iš jos tapybos darbų. Kepė juos naktimis, ir jie buvo graibstyte graibstomi.

„Tas laikotarpis prasidėjo visiškai nuo nekalto tapymo dėl to, kad neturėjome pinigų dovanoms. Reikėdavo eiti pas draugus ir kažką nešti. Aš tiesiog greitai paveiksliuką nutapau, Vytautas rėmelius sukala, ir nešame draugams dovanų.

Mano brolis pamatė, klausia, kodėl nenešu jų į suvenyrų parduotuves. Atsimenu, atėjau tokia kaip vargšelė: „Norėčiau parodyti savo paveiksliukus, gal jūs kartais paimsite.“ Paėmė, pasižiūrėjo tuos tris ar keturis paveiksliukus, grįžau namo, už dviejų valandų skambina: „Gal dar turite?“ Sakau, dabar ne, bet pasistengsiu.

Tada prasidėjo naktiniai tapymai, visą šeimą iš to išlaikiau. Dažniausiai tapydavau Senamiestį, Onos bažnyčią, Gedimino pilį, Tris Kryžius, Katedrą, visokias senąsias gatveles“, – prisimena muzikos pedagogė.

Vėliau E. Juozapaitienė ėmėsi didesnių paveikslų. Tapyti sekėsi ir patiko. Veikla taip įtraukdavo, kad panirus į ją laikas tiesiog ištirpdavo.

Visgi teptuką ji padėjo ir jau 15 metų jo neturėjo rankose. Kai į karjeros aukštumas ėmė kilti Vytautas, šeimos išlaikyti iš tapymo jai jau nebereikėjo. Tada prasidėjo naujas Juozapaičių šeimos gyvenimas: pasipylė koncertai, spektakliai, gastrolės.

Sulaukė savo žvaigždžių valandos

Pora artima ir atvira, iki šiol abu tariasi dėl menkiausios smulkmenos. „Savo darbuose aš visada klausiu jo patarimo ir jis man labai daug padeda. Bet aš jam lygiai taip pat daug padėjau. Jis visada sako ir yra daug kur parašyta, kad buvau jo ausys. Juozapaiti, aš buvau ir esu tavo mūza!“ – kalba E. Juozapaitienė.

Kurį laiką tyliai buvusi šalia garsaus solisto, galiausiai ir ji pati sulaukė savo žvaigždžių valandos – muzikos pedagogę pradėjo kviesti į įvairiausius televizijos projektus.

Tuomet teko išlįsti iš šešėlio. E. Juozapaitienė prisimena, jog aktyviai sukantis televizijoje būta ir daug linksmų istorijų. O vieno siurprizo, padovanoto Vytautui, nepamirš niekada.

„Buvo jo gimtadienis, skambina man prodiuseris ir klausia: „Ar norėtumėte, ar galėtumėte sudainuoti su dukra kokią nors dainą ir jį pasveikinti?“ O liko trys ar keturios dienos, bijau sumeluoti. Sakau, jūs juokaujate? Aš tekstą ilgokai mokausi. Pasakiau dukrai, o ji: „Mamyte, kaip noriu, dainuokime.“ Ir mes pasislėpusios su Ievute mokėmės, kad nepamatytų Vytautas.

Finale – jis sėdi, (vedėjas – LRT.lt) sako: „Jus ateina pasveikinti dvi moteriškės.“ Yra nufilmuota, kur jis apsiverkia sėdėdamas. Iš pradžių pradedu dainuoti „Meilės netylėk“, ten labai gražūs žodžiai, paskui išeina Ievutė. Jis kai Ievą pamatė, tai visiškai... Tai buvo didžiausias šokas, didžiausias siurprizas“, – pasakoja E. Juozapaitienė.

Siurprizų sutuoktiniai vienas kitam negailėjo nei viešumoje, nei namuose. Moteris prisimena, kad dovanėlių surasdavo ir po pagalve, o didžiausias siurprizas, kurio ji nepastebėjo – nupirktas šaldytuvas.

Jautėsi nereikalinga

Pasak E. Juozapaitienės, daiktų nepastebėti nėra taip blogai – daug blogiau, kai pats tampi nematomu šešėliu. Tą nemalonų jausmą teko išgyventi ir operos solisto žmonai.

„Einame su juo dažniausiai visada susikabinę rankutėmis. Pribėga viena iš primadonų: „O, Vytautai, labas, kaip tau sekasi.“ Laukiu, gal tuoj ir man pasakys labas, bet ne – kaip tuščia vieta. Tada galvoju: Dievuliau brangus, tai ką, aš iš tikrųjų esu visiškai niekam nereikalinga. Paskui lyg tarp kitko atsisuko: „Labas, Egle“. Tas vakaras man buvo toks skausmingas. Negalėjau niekaip atsipeikėti, galvoju, stoviu šalia jo, o man net nesugeba normaliai pasakyti „labas“, – nemalonų įvykį prisimena operos solisto žmona.

Pastaruoju metu gerbėjų pulkus turintis seimūnas ir operos solistas ant scenos lipa retai. Tačiau tais retais atvejais dažniausiai pasirodo su žmona ir dukra Ieva. E. Juozapaitienė prisipažįsta – tomis akimirkomis ją ir aplanko didžiausia palaima.

„Kai stoviu su jais scenoje, aš kiekvienąkart pasižiūriu į dangų ir sakau: „Ačiū už tas minutes, kurias praleidžiu kartu scenoje“, – sako E. Juozapaitienė.

Plačiau – laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Miglė Valionytė.

Eglė Juozapaitienė apie vyro kritiką: Vytautas ne iš tų žmonių, kur stipriai girtų
LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi