Ši daina tapo sėkmės sporte himnu. Tai buvo triumfo daina, kai Anglijos futbolininkės tapo Europos futbolo čempionėmis. Chloe Kelly nutraukė interviu po rungtynių, kad prisijungtų prie komandos, kuri dainavo ją, o „Radio 1“ leido dainą kas valandą. Ji skamba net tada, kai Anglijos rinktinė iš varžybų grįžta namo tuščiomis. Pernai ji skambėjo po Emmos Raducanu pergalės „US Open“.
Ir ne tik: Rodas Stewartas ją atliko per karalienės Elizabeth II platininio jubiliejaus koncertą, manoma, jos pačios prašymu, ji skambėjo ir Boriso bei Carrie Johnson vestuvių vakarėlyje. Kaip meilės daina tapo sėkmės himnu?
Tai amerikiečių dainininko Neilo Diamondo klasika, daina „Mieloji Caroline“ (Sweet Caroline). Europos ir pasaulio stadionuose yra skambėjusios įvairios gerai žinomos dainos, tokios kaip „The Beatles“ hitas „Yellow Submarine“, Doris Day lyriška „Que Sera Sera“ arba „Pet Shop Boys“ populiarioji „Go West“. Kažkuriuo metu Liverpulio sirgaliai stadione pradėjo dainuoti „Gerry & The Pacemakers“ dainą „You'll Never Walk Alone“ ir išlaikė tradiciją – tiek švęsdami pergalę, tiek ir nuliūdę dėl pralaimėjimo.
„Tu niekada nevaikščiosi vienas“ perėmė ir Dortmundo „Borussia“ bei kitų Europos šalių sirgaliai. 2016 m. Dortmundas žaidė su „Liverpool“, kurio treneris yra buvęs Dortmundo treneris Jurgenas Kloppas. Kai „Liverpool“ treneris įžengė į savo senąjį namų stadioną, visi 65 000 Dortmundo ir Liverpulio gerbėjų užtraukė „You'll Never Walk Alone“. Europiniu futbolo himnu galima laikyti ir amerikiečių grupės „The White Stripes“ dainą „Seven Nation Army“, kuri skambėjo Belgijos, Šveicarijos, Italijos stadionuose.
Tos žinomos melodijos dažnai papildomos naujai sukurtais tekstais, kurie gali skirtis priklausomai nuo situacijos ar varžovo. Pavyzdžiui, vokiečių Gelzenkircheno „Schalke 04“ gerbėjai panaudojo „Go West“ melodiją, bet papildė ją savais žodžiais „Steh auf, wenn du ein Schalker bist“ (Atsistok, jei esi Schalke gerbėjas). Kai 2012 m. Europos čempionate Airija 4:0 pralaimėjo Ispanijai, airių gerbėjai dainavo „The Fields of Athenry“ – dainą apie badą siautusį Airijoje XIX amžiuje.
Tačiau futbolo himnai gali būti modifikuojami atsižvelgiant ir į politinę situaciją. Ryškiausias naujojo futbolo folkloro pavyzdys yra Charkovo „Metalist“ sirgalių daina – skanduotė „Putin – khuylo!“. Ji gimė dar 2010 metais ir buvo Ukrainos futbolo bosų vidaus kovos išraiška, tačiau dainos „herojus“ buvo tuometinis Ukrainos futbolo federacijos prezidentas. Teigiama, kad pirmą kartą „Putin – khuylo!“ nuskambėjo 2014 m., kai gatvėmis žygiavę Charkovo „Metalist“ ir Donecko „Šachtar“ fanai tokiu būdu protestavo prieš Rusijos agresiją.
Bet grįžkime prie N. Diamondo dainos „Mieloji Caroline“. Šis amerikiečių dainininkas nėra labai gerai žinomas Lietuvoje, bet yra Amerikos vyresniosios kartos numylėtinis. Jis koncertavo pilnose arenose ir stadionuose, daugiau nei penkis dešimtmečius jo pavardė buvo įvairiuose topuose, visame pasaulyje jis pardavė daugiau nei 130 milijonų albumų, parašė keletą įsimintiniausių dainų. N. Diamondas – „Grammy“ laureatas, „Rokenrolo šlovės muziejaus“ ir „Dainų autorių šlovės muziejaus“ narys, jam įteiktas ne vienas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus bei trys didžiausi apdovanojimai, skirti dainų autoriams bei atlikėjams. Jis taip pat yra apdovanotas ir prestižiniu „Kennedy center“ apdovanojimu už indėlį į Amerikos kultūrą.
Paskutinį savo studijinį albumą „Classic Diamonds“ jis įrašė su Londono simfoniniu orkestru. Tai nauja jo populiariausių hitų interpretacija. Suprantama, ten yra ir „Mieloji Caroline“. Albumas buvo įrašytas visame pasaulyje žinomoje „Abbey Road“ studijoje Londone ir jo asmeninėje studijoje Los Andžele. Tos dainos – universalios ir visuotinai suprantamos, kaip sakoma, tikri klasikiniai deimantai.
Ši daina, kurią yra atlikę ir Elvisas Presley, Frankas Sinatra bei Roy Orbisonas, sporto varžybose pradėjo skambėti ne vakar ir ne užvakar. Nuo 2002 metų Bostono „Red Sox“ ją grojo kiekvienose namų rungtynėse. Ji taip pat išpopuliarėjo Šiaurės Airijos futbolo arenose, regbio ir kriketo rungtynėse, tarp „Chelsea“ bei „Aston Villa“ gerbėjų. Labai galingas postūmis į visuotinį populiarumą įvyko tuomet, kai „Wembley“ stadiono didžėjus Tony Parry paleido ją, kai per „Euro 2020“ Anglijos vyrai įveikė Vokietiją. Ji skambėjo ir kai „Euro 2020“ finale Anglija pralaimėjo Italijai. Taigi, tai daina ir apie pralaimėjimą? Jau nebe. Viską pakeitė Liūtės (angl. – Lionesses; Anglijos herbe trys liūtai – aut.), kurios moterų „Euro 2022“ finale įveikė vokietes ir tapo Europos čempionėmis.
Kokia tai daina? Kaip ir visų gerų himnų, jos melodija paprasta, lengvai įsimenanti, o kelios vietos labai tinka skanduoti. Svarbiausioji emocinė galia slypi optimizmu trykštančiuose žodžiuose „geri laikai niekada neatrodė tokie geri“ (angl. good times never seemed so good) ir tada daugiatūkstantinės arenos dar triskart prideda „So good, so good, so good!“ Tačiau švęsdamas Liūčių pergalę ir skanduodamas apie gerus laikus, koks nors anglas taip pat pajuokaus: „Tiesą sakant, aš prisimenu ir geresnių laikų“.
N. Diamondo daina „Sweet Caroline“ debiutavo 1969 m. gegužę ir tapo populiariausiu vasaros hitu, kuris topuose praleido 14 savaičių ir užėmė 4 vietą „Hot 100“ sąraše. Mieloji Caroline žavėjo milžinišką auditoriją, bet dešimtmečius liko paslaptimi. Kas ji? Pagaliau 2007 m. N. Diamondas atskleidė savo įkvėpimo šaltinį. Tai nuotrauka. Joje matoma ant ponio sėdinti miela šviesiaplaukė mergaitė Caroline, tuomet jai buvo 7-eri. Greta jos tėvai – Johnas F. Kennedy ir Jacqueline Kennedy Onassis.
Dainininkas pasakojo, kad „Mieloji Caroline“ gimė kukliame motelio kambaryje Memfyje, Tenesio valstijoje. N. Diamondas ją parašė per 30 minučių ir tokios aplinkybės nustebino jį patį.
„Tą minutę, kai gimė ši daina, jau žinojau, kad ji yra ypatinga, turi ir kitą prasmę, ne tik komercinį potencialą. Daugelį dainų reikia planuoti ir gerai apgalvoti, o ši neturi nei vieno iš šių elementų“, – interviu „Red Sox“ svetainei yra kalbėjęs dainos autorius. Kitame interviu N. Diamondas yra sakęs, kad tai buvo kažkokia magija.
Sudėtingiausias uždavinys buvo rasti paprastos meilės dainos pavadinimą. Tuo metu jis buvo vedęs Marcia Murphey ir buvo pažadėjęs jai dainą, bet tiesiog nesugebėjo jos vardo įkomponuoti į melodiją. Tada jis prisiminė Kennedy šeimos nuotrauką viename žurnale. Maža mergaitė, vilkinti jojimo aprangą, tėvai, ponis. Anot N. Diamondo, tai buvo „nekaltas, nuostabus vaizdas, aš iš karto pajutau, kad tai gali būti daina“.
Kai 1969 m. debiutavo daina, Caroline buvo 12 metų. N. Diamondas saugojo šią paslaptį ir su niekuo apie tai nekalbėjo. Jis laukė progos pasakyti tai Caroline Kennedy asmeniškai. Jis tai padarė, kai nuotoliniu būdu koncertavo jos 50-mečio proga.
„Maniau, kad tai gali sukelti nepatogumų, bet ji labai nustebo ir tikrai atrodė labai laiminga“, – sakė jis ir džiaugėsi, kad tas sunkus akmuo pagaliau nusirito jam nuo krūtinės.
Daina ir toliau skynėsi kelią į žmonių širdis, o 2013 m. gavo naują galingą postūmį. Tais metais Bostono maratono metu buvo surengta teroristinė ataka. Nieko neplanavęs N. Diamondas iškart išvyko į Bostoną. „Fenway Park“, pagrindinėje „Red Sox“ arenoje, ekspromtu įvyko paramos koncertas.
„Tai buvo labai galingas momentas, visi dainavo kaip vienas. Tai buvo palengvėjimo, vienybės, stiprybės ir meilės jausmas. Mačiau apsikabinusius ir verkiančius žmones. Tai buvo akimirka, kurios niekada nepamiršiu“, – prisimena N. Diamondas. Tas koncertas lėmė dainos pardavimų šuolį, tačiau gautus pinigus autorius paaukojo labdaros organizacijai „One Fund Boston“, kuri rėmė nukentėjusius per teroro aktą.
Šį dainininką žinau jau paauglystės, nors jis ir nebuvo „kietas“ rokeris. Ir štai priešų keletą metų per patį Covid-19 karantinų įkarštį aptikau naują jo garsiausios dainos versiją. N. Diamondas ją įrašė būdamas namuose. Šįkart jis pakeitė žodžius ir visus paragino plauti rankas ir vengti tiesioginių kontaktų: „Hands, washing hands“.
„Tai buvo dar vienas spontaniškas įkvėpimas. Naujas tekstas puikiai prisitaikė prie situacijos ir vyliausi, kad tai suteiks šiek tiek švelnumo. Buvo smagu matyti, kaip socialinio atsiribojimo ir izoliacijos aplinkybėmis daina paveikė žmones. Tikiuosi, kad „Sweet Caroline“ magija gyvuos“, – „Red Sox“ svetainei kalbėjo dainininkas. Jis liko dėkingas C. Kennedy, nes jos įkvėptas sukūrė svarbiausią savo karjeros dainą.
Garethas Southgate‘as, Anglijos vyrų futbolo rinktinės treneris puikiai supranta ir jaučia muzikos galią futbole. Jis ne kartą yra sakęs, kad Anglijos rinktinė suvienijo tautą. Ji suvienija žmones, bendruomenes kiekviename mieste ir šiaurėje, ir pietuose, skirtingų religijų ir etninių grupių atstovus. Jis pripažįsta, kad tai didelė galia.
Mes dažnai matome sportininkus, kurie užsideda ausines ir atsiriboja nuo aplinkinio pasaulio. Tačiau G. Southgate‘as nėra tas, kuris lieptų nusiimti jas persirengimo kambaryje, nors daug trenerių pageidauja daugiau bendravimo rūbinėje. Savo interviu dienraščiui „The Telegraph“ jis prisiminė ne vieną atvejį, kai muzika ar dainą traukiantis stadionas įkvėpė jį ir komandą. Ne kartą buvo minima ir „Sweet Caroline“.
„Tai buvo „Euro 2020“ rungtynės su Vokietija. Aš dar buvau persirengimo kambaryje, o komanda išėjo į aikštę apšilti. Tai buvo pirmas kartas, kai tą dainą išgirdau stadione. Tai buvo labai galinga. Nedažnai girdite minią iš persirengimo kambario. Atrodė, kad tai bus gera diena“, – prisimena rinktinės treneris. Ir ta diena tikrai buvo gera, anglai laimėjo 2:0.
