Pasaulyje tvyro neregėta laikrodžių paklausa, savotiškas pamišimas. Prabangios parduotuvės Paryžiuje, Dubajuje, Niujorke ar Singapūre atrodo labai keistai: ten stoviniuoja pasitempę pardavėjai, užeina pirkėjai, bet vitrinos visiškai tuščios, jose – nei vieno laikrodžio. Pardavėjų galvos išūžtos tais pačiais klausimais, o jų pagrindinis darbas – „nuleisti“ pirkėjus ant žemės, slopinti lūkesčius, o priklausomai nuo nuotaikos ir aplinkybių, atsakymas gali būti suformuluotas tiesmukai, įmantriai ar miglotai, bet esmė vienoda: „Neturim, ir nežinom, kada turėsim“. Akivaizdu tai, kad pastaruosius penkerius metus prabangūs laikrodžiai yra ne tik madingas pasirinkimas, bet ir investicinis sprendimas.
Londone padėtis šiek tiek kitokia. Čia vitrinose tviska taip geidžiami laikrodžiai, bet priėjus arčiau laukia didelis nusivylimas: greta laikrodžių yra nedidukės lentelės, skelbiančios, kad tai tik ekspozicija, kitaip tariant, tie laikrodžiai neparduodami. Kad atsitiktiniai pirkėjai ir turistai negaišintų laiko tais pačiais klausimais – „Ar turite „Daytona“?“, „Ar turite „Pepsi“, „Submariner?“, „Ar turite kokių nors sportinių modelių?“ – į daugelį parduotuvių galite patekti tik iš anksto užsiregistravę.
Tačiau tai pasakytina ne apie visus, o apie šveicarų grandus – „Rolex“, „Patek Philippe“, „Audemars Piguet“ ir dar kelis Lietuvos plačiajai publikai mažiau girdėtus prekės ženklus. Bet nauja yra tai, kad ir nemažai kitų premier lygos gamintojų, pavyzdžiui, „Vacheron Constantin“, „IWC Shaffhausen“, „Jaeger-LeCoultre“, „Blancpain“, „Richard Mille“, „Cartier“, „Omega“, „Girard Perregaux“ ar „Tudor“ turi modelių, kurių „pirkėjas iš gatvės“ neturi jokių galimybių nusipirkti, jų niekada nepamatysite vitrinose, bet praktiškai visus tuos naujus ar naudotus laikrodžius internete siūlo perpardavinėtojai.
Kai kurių laikrodžių kainos yra net iki 300 proc. didesnės, palyginti su mažmeninėmis, o kelių modelių kainos pernai buvo šokusios net iki 10 ir daugiau kartų. Įspūdingiausias rekordas pasiektas pernai: plieninis „Patek Philippe Nautilus Ref. 5711“ su „Tiffany Blue“ ciferblatu aukcione buvo parduotas už 6,5 mln. dolerių, kai „Tiffany“ butikuose JAV jo oficiali kaina buvo 52 635 doleriai. Bet, kaip minėjau, tie laikrodžiai – ne paprastiems mirtingiesiems.
Skaitydami tai tikriausiai galvojate, kad padėtis, švelniai tariant, keista ar net absurdiška, jei jūs turite prašyti ar net maldauti, kad jums leistų įsigyti brangų daiktą. Tačiau tokia yra prabangos sektoriaus realybė, kurią lemia paklausos ir pasiūlos santykis. Negalėjimas kažką įsigyti yra geriausia rinkodaros priemonė, nes ji sukuria išskirtinumą. Be to, nieko nekainuoja, nes žinia perduodama iš lūpų į lūpas. Todėl tokios kompanijos, kaip „Rolex“, „Patek Philippe“, „Audemars Piguet“, „A. Lange & Söhne“ ar „Richard Mille“ arba jų įgaliotieji atstovai patys renkasi kam ir ką parduoti, jie nusprendžia, ar esate „tinkamas žmogus“, o tai dažniausiai priklauso nuo to, kiek pas juos jau esate išleidę pinigų. Taigi, jūsų galimybė nusipirkti taip geidžiamą laikrodį tiesiogiai proporcinga jau išleistų pinigų kiekiui, o suteikta malonė įsigyti „deficitinę“ prekę yra kompanijos padėka už jūsų lojalumą.
Taip yra ir kituose sektoriuose. Pavyzdžiui, jau dvidešimt penkerius metus gyvuoja legendinė „Hermes“ rankinė „Birkin“. Norite jos? Nevarstykite durų, neklausinėkite ir negaiškite laiko – niekas jums jos neparduos. Reikia būti gera kliente, jus turi pažinoti, jūsų spintoje jau turi būti 4–5 prieš tai įsigytos „Hermes“ rankinės, o tada galite galvoti apie „Birkin“. Štai neseniai ir „Chanel“ nusprendė, kad pirkėjai gali nusipirkti tik po vieną kiekvieno tipo rankinę per metus. Ir dar padidino kainas. Anądien pas mane užsuko pažįstama kinė ir vėl su „Chanel“ pirkinių krepšiu. „Dar viena rankinė, naujas modelis?“ – pasiteiravau. „Ne, modelis tas pats, nauja spalva. Stojau į eilę, buvau keturiasdešimta, užtrukau aštuonias valandas“, – kalbėjo iš laimės švytinti jauna moteris.
Kas atsitiko, kodėl kilo tokia beprotiška laikrodžių paklausa? Viskas prasidėjo maždaug prieš trejus metus, paūmėjo per Covido karantinus ir nusirito tarsi sniego lavina. Kaip sakoma, visur groja pinigas. Reikalas tas, kad investicijų į „Rolex“ grąža yra daug didesnė nei į bet kurią kitą turto klasę. Tyrimai parodė, kad pagal investicijų grąžą (angl. return on investment – ROI) „Rolex“ aplenkė visas kitas turto klases – nuo aukso iki nekilnojamojo turto. Todėl labai dažnas klausimas „Rolex“ butikuose yra toks: „Noriu investuoti į „Rolex“, ką galite pasiūlyti?“ Klausimas labai pavėluotas, nes tai nori daryti daugybė žmonių visame pasaulyje.
Pernai „Bob‘s Watches“, naudotų „Rolex“ sektoriaus lyderė, surinko ir apibendrino paskutinių dešimties metų duomenis. Jie rodo nuolatinį „Rolex“ vertės didėjimą, kuris pralenkė tiek aukso, tiek ir nekilnojamojo turto rezultatus. Buvo įvertinta infliacija, pakoreguotos aukso kainos ir JAV Federalinio rezervo ekonominių duomenų (FRED) duomenų bazės duomenys apie parduodamus namus. Nors akcijų rinka, remiantis „Dow Jones Industrial Average“ istoriniais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį siūlė panašią grąžą, tačiau per pastaruosius penkerius metus „Rolex“ brangimo procentas buvo žymiai didesnis. Ši tendencija tęsiasi ir šiemet. Pavyzdžiui, vidutinė naudoto „Rolex“ laikrodžio kaina nuo mažiau nei 5 tūkst. dolerių 2011 m. šoktelėjo iki daugiau nei 13 tūkst. 2021 m. pabaigoje.
Kokie „Rolex“ yra geidžiamiausi ir populiariausi? Jei nupieštumėme simbolinę piramidę, tai jos viršuje būtų visi „Daytona“ modeliai. Tai yra ir labiausiai vertinamas „Rolex“ modelis, nes per pastaruosius 10 metų jo vidutinė vertė išaugo daugiau nei trigubai. Po to – įvairios „Day-Date“ variacijos, „GMT-Master II“, plieninis „Sky-Dweller“. Šioje grupėje yra du neabejotini lyderiai – „GMT-Master II“ su meteorito ciferblatu ir geltonojo aukso „Day-Date“ su žaliu ciferblatu. Tos ribos yra gana santykinės, nes šioje grupėje yra ir toks itin retas modelis, kaip „Day-Date Eisenkiesel“. Pažodžiui išvertus iš vokiečių kalbos tai reiškia „geležinis akmenukas“. Tai yra kvarco atmaina, kuri dažniausiai būna geltonų, raudonų arba rudų atspalvių su geležies gijomis.
„Rolex“ ciferblatams naudoja tik tamsiai rudos spalvos akmenį su aiškiai matomais šviesesniais geležies intarpais. Pavyzdžiui, šio modelio 40 mm versija iš „Rolex“ patentuoto ir jos pačios liejykloje pagaminto rausvojo aukso „Everose“ Britanijoje oficialiai kainuoja 40 750 svarų, tačiau tokių laikrodžių visa Britanijos rinka per metus gauna tiek, kad galima ant rankų pirštų suskaičiuoti, todėl, kokia yra jo rinkos vertė, galima tik spėlioti.
Kitas lygmuo – įvairios „Sky-Dweller“, „Yacht – Master“ versijos. Atskira kategorija yra nardymui skirti, bet daugiausia sausumoje segimi laikrodžiai – superpopuliarus „Submariner“, „Sea – Dweller“ ir galingasis „Deep Sea“. Po to – „Milgauss“, „Air – King“, „Explorer“. Ir „plataus vartojimo“, kaip anksčiau buvo manoma – „Datejust“ ir „Oyster Perpetual“. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius 10 metų tarp 15 geriausiai parduodamų modelių ir jų versijų 8 yra liaudyje vadinami „sportiniai“ modeliai, tačiau „Rolex“ kalba, tai yra profesionalių (angl. professional watches) laikrodžių kategorija.
Pamišimo laipsnį pailiustruosiu labai konkrečiu vyriško „Oyster Perpetual 41“ pavyzdžiu. Tai yra „Rolex“ pigiausios kolekcijos vyriško dydžio variantas. Paprasti, patikimi ir labai praktiški laikrodžiai. Oficialūs pardavėjai nuolat turėjo pilnas vitrinas ir seifus, ir nelabai kas dėl jų mušėsi. Ir štai genialus rinkodaros ėjimas – prieš keletą metų pasirodė naujos įvairių dydžių versijos su ryškiais koralo raudonos, geltonos, turkio, žalios, rožinės spalvos ciferblatais. Pirmoji reakcija – pakelti antakiai ir gūžčiojimas pečiais, o po kelių savaičių viskas buvo iššluota. Kaip manote, kas vyksta kitą dieną, kai išvakarėse publikos numylėtinis Roger Federeris per Vimbldono teniso turnyro spaudos konferenciją segi gerai matomą „Oyster Perpetual“ su ryškiai geltonos spalvos cifeblatu?
Vyriško dydžio 41 mm modelis, nepriklausomai nuo ciferblato spalvos, Britanijoje kainuoja 4 850 svarų. Savo akimis mačiau, kaip prieš keletą metų nedidukėse Londono parduotuvėlėse, prekiaujančiose naudotais laikrodžiais, tas modelis, naujas, nenaudotas su turkio spalvos ciferblatu buvo perparduodamas už 24–26 tūkstančius svarų. Kai pernai versijos su turkio arba kaip čia populiariai vadinama „Tiffany blue“ spalvos ciferblatu gamyba buvo nutraukta, jų kaina internete buvo šoktelėjusi net iki 50 tūkst. svarų, tačiau dabar gerokai nukrito, bet vis tiek išlieka nenormaliai aukšta. Tie laikrodžiai niekada nepasirodo oficialių pardavėjų vitrinose ir yra siūlomi tik ištikimiausiems ir geriausiems klientams. Todėl dabar susidarė paradoksali situacija: norėdamas gauti pigiausią modelį, turi išleisti krūvą pinigų gerokai brangesniems.
Galima pajuokauti ir taip: norėdamas gauti teisę nusipirkti plieno, prieš tai turi prisipirkti aukso. Tas pats pasakytina ir apie geidžiamiausią modelį „Daytona“. Daugelis neprityrusių pirkėjų, kurdami planus nusipirkti pirmąjį „Rolex“, žiauriai apsigauna, o susidūrę su realybe, labai nusivilia ir negali suprasti, kas vyksta. Štai panaršo jie po oficialų tinklalapį ir pagalvoja: „Pinigų daug neturiu, todėl pirksiu kokį nors pigesnį, plieninį“. Štai plieninė „Daytona“, visai nieko, kainuoja 11,6 tūkst. svarų. Ir po to eina, klausinėja, gūžčioja pečiais, gaišta savo ir kitų laiką. Realybė tokia: jokia „Daytona“ – plieninė ar auksinė – nebus jūsų pirmasis „Rolex“ laikrodis. Nebus ir antrasis, ir trečiasis ar ketvirtasis, nes šie laikrodžiai rezervuojami tik patiems geriausiems klientams, turintiems įspūdingiausias pirkimo istorijas.
„Luxe watches“ išsami analizė rodo, kad panaši padėtis ir „Patek Philippe“ teritorijoje. Jei kalbėsime apie investicijų grąžą, tai nekilnojamasis turtas yra puikus būdas išsaugoti investicijas ir apsidrausti nuo infliacijos. Investicijų grąža į NT Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius 5 metus yra apie 30 proc., tuo tarpu laiku investavę į „Patek Philippe“ per tą patį laikotarpį galėjote uždirbti 207 proc. Auksas ir sidabras taip pat yra geros ilgalaikio investavimo turto klasės, padedančios bent jau apsidrausti nuo infliacijos. Tai štai: per pastaruosius penkerius metus prabangių laikrodžių rinkos investicijų grąža buvo keturis kartus didesnė nei aukso ir dvylika kartų didesnė nei sidabro. Investicijų grąža į „Audemars Piguet“ sudarė vidutiniškai 158 proc., tačiau absoliutus rekordininkas tebėra „Patek Philippe“ modelis „Nautilus“ (57111A) per pastaruosius kelerius metus atnešęs milžiniškus 788 proc. ir jis nerodo jokių lėtėjimo ženklų.
Kurie yra geriausi investiciniai laikrodžiai? „Rolex“ stovykloje tai „Daytona“ modeliai ir ypač iš plieno. „Patek Philippe“ – jau minėtasis „Nautilus“, „Audemars Piguet“ – plieniniai „Royal Oak“. Ir vis dėlto, tokia padėtis kelia šurmulį. Dauguma didžiausią investicinę grąžą turinčių modelių atitenka „riebiems katinams“, kurie pas konkretų pardavėją jau yra išleidę šešiaženkles ar septynženkles sumas. Dauguma tų laikrodžių dingsta seifuose, jų savininkai, saugodami savo investicijas, nenešioja jų, todėl nuskriausti lieka tikrieji horologijos entuziastai arba žmonės, kurie kokia nors svarbia proga nori pasidovanoti sau gerą laikrodį, tarnausiantį dešimtmečius, išlaikysiantį vertę, o po to atiteksiantį kitai kartai, bet negali jo nusipirkti.
Laikrodis seife – vienas kraštutinumas, bet yra ir kitas. Garsus menininkas ir ekscentrikas Andy Warholas kartą pasakė apie savo mėgstamą laikrodį: „Aš nenešioju „Cartier tank“ tam, kad jis man rodytų laiką. Tiesą sakant, aš jo niekada net neprisuku. Aš nešioju „Tank“, nes tai yra laikrodis, skirtas nešioti!“ Būdamas gerų laikrodžių entuziastas, laikausi nuomonės, kad tiesa slypi kažkur per vidurį.
