„Neapgausi gyvenimo. Yra tam tikri dėsniai – pakilimas, nusileidimas, pakilimas“, – portalui LRT.lt sako šiemet Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusi Monika Liu. Ji svarsto, kad dabar aktyvesnis laikas karjeroje, po to galbūt ateis aktyvesnis laikas asmeniniame gyvenime. „Galbūt turėsiu ne tik Balbiną, bet ir „bambinų“, – šypteli ji ir pasakoja, kaip išgyveno skyrybas, kas užpildė jos širdį ir kodėl dar nevaikšto į pasimatymus.
– Dar būdama „Eurovizijoje“ nerimavai, kad pasibaigus konkursui užklups poeurovizinė depresija. Ar tavo nerimas buvo pagrįstas?
– Kol kas nieko panašaus nenutiko. Galbūt saugiai praslydau. (Juokiasi.) Po konkurso turėjau tris laisvas dienas, per kurias reabilitavosi kūnas, o po to šokau į darbų traukinuką, važiuoju juo iki šiol.
Tiesa, nors po „Eurovizijos“ praėjo tik pora mėnesių, man atrodo, kad tai vyko labai seniai – per tą laiką mano gyvenime labai daug įvyko – pokyčiai asmeniniame gyvenime, atsiradęs šuo, daug koncertų, naujos dainos...
Esu dėkinga likimui, kad viskas dabar klojasi taip gerai. Labai džiaugiuosi turėdama tiek daug veiklos, stengiuosi pasimėgauti šiuo laiku ir skinti jo vaisius – žinau, kad šis laikotarpis pasibaigs. Bet nemeluosiu, – tiek darbų, kad jau ir norėčiau tiesiog pagulėti ant smėlio prie jūros.
Daugiau mąstau ne apie praeitį, o apie ateitį.
– Nejaugi užimtame tvarkaraštyje nėra bent kelių dienų tiesiog poilsiui pajūry?
– Rugpjūtį susiplanavau šešias atostogų dienas. Labai jau jų laukiu. Šiaip man patinka vasarą koncertuoti – mane gerai veikia vasarą atostogaujantys žmonės. Pasiklausyti mano dainų jie ateina atsipalaidavę, laimingi, pailsėję.
– Ką veiksi per laisvas dienas? Galėsi, kaip sakei, porą dieną drybsoti paplūdimyje ir nieko neveikti? Moki taip?
– Tą laiką ketinu praleisti gamtoje, ji mane papildo ir pakrauna, suteikia energijos. Kiek jos atiduodu per savo koncertus, tiek pasiimu iš gamtos. Taigi pasiimsiu Balbiną, paslėpsiu savo telefoną, kompiuterį ir tiesiog ilsėsiuosi. Tiesa, kai ilsiuosi, mano galvoje gimsta naujos idėjos, naujos dainos...
– Ne paslaptis, kad neseniai išsiskyrei su vaikinu. Galbūt veikla padeda užsimiršti?
– Tiesa, mintys sukasi kitur. Tam tikrus dalykus širdyje užpildo atsiradęs šuo, o galiausiai daugiau mąstau ne apie praeitį, o apie ateitį. Tikiuosi šviesios ateities.
Galbūt turėsiu ne tik Balbiną, bet ir bambinų.
– Turbūt pasklidus žiniai apie tavo skyrybas, driekiasi gerbėjų eilės...
– Grįžusi namo, vis pažiūriu per langą, bet tų eilių vis nėra. (Juokiasi.) Iš tiesų, pasimatymams dabar neturiu laiko, jei tik yra laisvesnė valandėlė, norisi pailsėti ir susitvarkyti kasdienius reikalus. Aišku, reikės ir tam atrasti laiko, galbūt rudenį. Po skyrybų dar nebuvau nė viename pasimatyme, nors dabar, kai turiu šunį, pajuokauju, kad gal koks veterinaras ir nepamaišytų – Balbina pasirūpintų.
– Ar namuose atsiradusi pudeliukė Balbina buvo sena tavo svajonė, ar spontaniškas sprendimas?
– Savo Balbinos aš laukiau visą gyvenimą. Esu augusi su šuniu, katinu ir paukščiu. Taigi šuniuko labai norėjau, tačiau neturėjau galimybių jo auginti – kurį laiką gyvenau bute, jame negalėjau turėti augintinio, tada įsisukau į „Eurovizijos“ reikalus... O kai konkursas ir santykiai baigėsi, pamaniau, kad atėjo tinkamas metas ir gyvūnui.
Nors po „Eurovizijos“ praėjo tik pora mėnesių, man atrodo, kad tai vyko labai seniai – per tą laiką mano gyvenime labai daug įvyko.
– Dirbantiems nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 iki 17 val. atlikėjo tvarkaraštis ir gyvenimo ritmas gali pasirodyti chaotiškas, o šuo reikalauja tam tikros rutinos, režimo.
– Ryte pamiegoti ilgiau nebegaliu, nes Balbina mane žadina, kad išvesčiau ją į lauką. Tačiau tai man nė kiek netrukdo. O kai būna daug filmavimų, repeticijų ar koncertų, padeda mama. Ačiū jai, kad atvažiuoja, pasirūpina ir Balbina, ir mano namais, ir dar manimi. Už tai jai – didžiausia padėka!
– Ne tik šis poeurovizinis laikas yra kupinas veiklos – dar prieš konkursą teko ne vieną mėnesį intensyviai ruoštis, keliauti į pristatymo renginius, bendrauti su žiniasklaida ir pan. Tikriausiai apie save primena ir seniai matyti draugai, ir artimieji.
– Žinoma, kai kurie pasiskundžia, bet visiems žadu, kad tikrai atsigriebsime rudenį. Tiesiog neretai tenka atsiprašyti, jog dėl veiklų gausos vasarą nesurandu laiko. Pati esu visų pasiilgusi ir jei jau pavyksta susitikti su man brangiais žmonėmis, laiką kartu labai labai vertinu.
– Užsiminei, kad stengiesi pasidžiaugti šiuo laiku, nes po to viskas nuslūgs. O gal nenuslūgs, jau kurį laiką esi ant populiarumo bangos.
– Neapgausi gyvenimo. Yra tam tikri dėsniai – pakilimas, nusileidimas, pakilimas... Dabar aktyvesnis laikas mano karjeroje, po to galbūt bus aktyvesnis laikas asmeniniame gyvenime. Galbūt turėsiu ne tik Balbiną, bet ir bambinų. (Juokiasi.)
– Ar „Euroviziją“ dabar prisimeni, pasižiūri įrašus?
– Vis peržiūriu nuotraukas iš Italijos! Žiūriu, mėgaujuosi, su šiokiu tokiu ilgesiu ir šypsena prisimenu. Be galo gera prisiminti visą tą nuotykį.
– Nepagalvoji, kad konkurse kai ką galbūt dabar darytum kitaip?
– Nieko nekeisčiau! Stengiausi viską daryti geriausiai ir nieko nesigailiu. Liko tik geri prisiminimai, aiškiai pamenu ir savo pasirodymą scenoje – nebuvau paskendusi kažkokiame sapne ar jaudulio migloje, sąmoningai viską išgyvenau.
Kiek energijos atiduodu per savo koncertus, tiek pasiimu iš gamtos.
– Veikiausiai su „Sentimentais“ po sceną keliausi labai ilgai.
– Tiesa, dabar ši daina yra mano koncertų vinis – žmonės kartu dainuoja, šoka, džiaugiasi jos klausydami. Sakyčiau, kad ji skleidžia labai gerą ir teigiamą emociją, džiaugsmą. Labai džiaugiuosi, kad ši daina įėjo į Lietuvos eurovizinę istoriją.
Beje, neseniai išėjo ir dar viena mano daina „Bossa“. Ir toliau kuriu nestandartinius dalykus ir pildau Lietuvos dainų istoriją. Bosanovos stiliaus dainų neturime daug, juolab tokių, kuriose skamba kanklės!
Įkvėpė jomis grojanti mano mama, tiesa, šįkart jomis grojo ne ji, o bičiulė Indrė Jurgelevičiūtė. Nežadu sustoti – noriu, kad lietuviška muzika būtų amžina ir skambėtų puikiai.
– Tiesa, per „Euroviziją“ buvai susibičiuliavusi su karo purtomos Ukrainos atlikėjais „Kalush Orchestra“. Už palaikymą ir jie tau negailėjo padėkos žodžių. Ar ši graži bičiulystė nenutrūko?
– Ir toliau juos labai palaikau, palaikau karo krečiamą šalį. Mūsų bendravimas taip pat nenutrūko, nuolat bendraujame, jiems koncertuojant Lietuvoje, buvome susitikę. Užmezgiau ryšius ir su daugiau Ukrainos atlikėjų, tad planuose – ir bendri darbai. Taigi laukia daug gražių naujienų klausytojams.
