„Atvykę į Lietuvą, jie negalėjo atsipalaiduoti ir normaliai miegoti tris paras“, – portalui LRT.lt pasakoja operos solistas Eugenijus Chrebtovas, savo sodyboje suteikęs prieglobstį dviem šeimoms iš Ukrainos. Jų pasakojimai sukrečia, sunku net įsivaizduoti, ką turi jausti iš karo zonos bėgančios motinos su mažais vaikais, priduria solistas.
Donecko srityje gimęs ir ten vaikystę praleidęs operos solistas pastarąsias dvi savaites gyvena it ant adatų – skauda širdį dėl Ukrainoje esančių žmonių, tarp kurių – jo bičiuliai, kolegos ir dėdės šeima. Tiesa, E. Chrebtovas giminaičius kvietė pas save į Lietuvą, bet jo dėdė atsisakė – vyras tikino, kad geriau mirs savoje žemėje, tarp savų sienų. „Šią savaitę taip pat susirašėme. Kraupu, kokiame košmare ir baimėje jie gyvena. Ir gyvena šia akimirka, nes nežino, kas bus toliau“, – sako solistas.
Tiesa, jo ir sužadėtinės Žanetos Fomovos sodyboje glaudžiasi dvi ukrainiečių šeimos, apie kurias pora sužinojo per pažįstamus.
Nors solistas sako, jog gerus darbus reikia daryti tyliai, jis tikisi savo pavyzdžiu įkvėpti kitus, galbūt kažkas turi galimybę priimti iš karo purtomos šalies bėgančius žmones, tačiau nesiryžta: „Pasitikėkime žmonėmis ir nepalikime jų nelaimėje – jie jau prarado savo namus, savo daiktus. Kiek jau yra sugriautų gyvenimų. Svarbiausia, kad jie mus pasiekia gyvi ir fiziškai sveiki. Deja, jų emocinė būklė yra sudėtinga, vis tik jie patyrė didžiulį sukrėtimą ir stresą.“
Eugenijaus ir Žanetos sodyboje savaitgalį apsigyvenusios šeimos pabėgo iš Kyjivo. Saugaus prieglobsčio ieškojusios moterys su mažais vaikais pačios parvairavo į Lietuvą. Vienoje šeimoje dvi mažos mergaitės, kitoje – viena. Visos mergaitės nedidelės, dar nelankančios mokyklos.
„Viena iš moterų pasakojo, kad gyveno prie karinio oro uosto, taigi prasidėjus bombardavimui, girdėjo gąsdinančius sprogimus ir porą dienų su vaikais praleido slėptuvėje. Anot jos, iš kelių Kyjivo rajonų teliko griuvėsiai, siaubinga – juk rajonai ten maždaug Vilniaus dydžio“, – pasakoja E. Cherbtovas.
Moterys iš Ukrainos sostinės į Lietuvą važiavo maždaug porą parų – apie keturias valandas jos stovėjo spūstyje norėdamos išvažiuoti iš miesto, vėliau apie 12 val. teko praleisti prie sienos su Lenkija.
„Jų pasakojimai sukrečia. Moterys prisiminė, kaip stovint pasienyje, laukiantiems buvo duotas signalas išjungti automobilių žibintus, išlipti ir bėgti slėptis į mišką – virš jų galvų pasirodė sraigtasparniai. Laimei, šie pasisukioję nuskrido, tačiau sunku net numanyti, ką tokioje situacijoje išgyvena motina su mažais vaikais, kaip juos turi nuraminti...“ – epizodu iš karo krečiamos teritorijos dalijasi pašnekovas.
Pasak jo, vaikai, vos įėję į sodybą, netruko atsipalaiduoti, pradėjo lakioti, dairytis. Tuo tarpu motinos solistui vėliau prisipažino, kad dar trejetą dienų negalėjo atsipalaiduoti ir netgi normaliai užmigti. Į Lietuvą atvykusios šeimos beveik neturėjo daiktų – porą nedidelių lagaminų.
Anot E. Chrebtovo jos kuklinosi ir tikino, kad pačios pabandys apsirūpinti reikiamais daiktais, tačiau mūsų žmonės empatiški ir viskuo jau pasirūpino. Dalį daiktų pabėgusiems žmonėms davė pats solistas su sužadėtine, jų giminaičiai ir pažįstami. Atvykusieji aprūpinti šiltais drabužiais, batais, reikalingiausiais daiktas ir žaislais mažylėms.
„Žmonės dėkingi, kad šiandien yra saugūs ir nebeturi klausytis sprogstančių bombų, tačiau širdimi jie yra Ukrainoje, kur liko jų namai ir artimieji. Moterys seka naujienas ir turi vilties, kad prasidės paliaubos, viskas nurims ir bus galima grįžti“, – atsidūsta solistas.
Jau netrukus jis priglaus ir vienos iš atvykusių moterų tėvus, vyresnio amžiaus porą iš Kyjivo. „Moteris serga onkologine liga, jai taikoma chemoterapija, tačiau šiuo metu tėvynėje gydymo ji gauti negali. Išsiaiškinome, jog pabėgėliams iš Ukrainos medicininė pagalba teikiama Lietuvoje, taigi atvykusi moteris galės tęsti gydymą chemoterapija“, – pasakoja E. Chrebtovas.
