Jau kelias dienas po Afriką keliaujantys Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius pasidalijo įspūdžiais. Pasirodo, nebūtina vykti į rezervatą, kad pamatytum zebrus – jie Afrikoje ganosi su karvėmis. Beje, M. Starkus prisiminė, kad vaikystėje mokėjo melžti karvę, o Vytaras norėjo tai pamatyti.
Pradėję nuo Ugandos, keliautojai vyks į šalies Vakarus, tada suks link didžiausio Afrikos ežero – Viktorijos, kirs Kenijos kampą, vėliau per Šiaurinę Tanzaniją – iki jos sostinės Dar es Salamo. Kažkur Tanzanijos teritorijoje veikiausiai jie sutiks ir Velykas. Maždaug po mėnesio nuotykių ir įspūdžių keliautojai sugrįš į namus, o jų kelionės įspūdžius LRT žiūrovai vėliau išvys kelionių cikle „Kitą kartą Afrikoje“.
„Nuostabu, kaip čia arti yra laukinė gamta. Vos nusuki nuo pagrindinio kelio į kokį nors šunkelį – žiūrėk tau ir tikra Afrika, su visais jai priklausančiais privalumais, – įspūdžiais dalijosi keliautojai. – Kažkaip įsivaizdavome, kad ir Afrikoje, norint pamatyti zebrą, reikia važiuoti į kokį nors didelį draustinį per tūkstantį kilometrų nuo artimiausios gyvenvietės. O pasirodo, čia zebrai ganosi kartu su karvėmis.“
Kadangi jau atvyko į kaimą, vyrai kaipmat susilažino, ar Martynas sugebės pamelžti afrikietišką karvę. Tas dievagojosi, kad yra praktiškai profesionalus melžėjas, nes kažkada, paauglystėje, yra gavęs timptelti už tešmens močiutės karvę, bet Vytaras buvo nepalenkiamas ir reikalavo įrodymų.
„Kadangi jau vyko toks pasaulinės svarbos eksperimentas, tai, žinoma, kameros sukosi visu pajėgumu. Koks rezultatas? Na kaip čia pasakius... Martynas tikrai įrodė, kad karvę už tešmens timptelėti moka“, – humoro nestokojo keliautojai.
Kai jie išsiruošė savo keliais, o karvės išėjo ganytis pas zebrus. „Šalia dar sutelpa antilopės impalos, vandeniniai ožiai ir vienas vienintelis apylinkės liūtas, kurio niekas nematė, bet visi labai myli ir didžiuojasi, nes ne kiekvienas kaimas gali pasigirti turintis savo liūtą“, – savo soclialiniame tinkle rašė Martynas ir Vytaras.
Pasižvalgę į gyvūnus, paragavę bene populiariausio nacionalinio patiekalo Matooke, pamatę, kaip Ugandoje gaminamo plytos, keliautojai toliau artėjo prie sienos su Kongu ir nacionalinio parko.
„Vytaras vairuoja ir staiga pradeda uostinėti orą, kaip koks pėdsekys šuo. Tuomet kerta ant stabdžių ir gudriai šypsosi į ūsą. Jis sako, kad kiekvienas tikras dzūkas (o Vytaras jau penkerius metus augina vištas kažkur vidury Merkinės miškų) privalo užsimerkęs atskirti tris aromatus – grybų, uogų, ir tą trečią, kuris irgi gimsta Dzūkijos miškuose“, – intrigavo keliautojai.
Kelionės akimirkos – nuotraukų galerijoje, o daugiau įspūdžių – keliautojų socialiniame tinkle.
