Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta apie 86 kg maisto – tai kiekis, kurio užtektų visam mėnesiui. Siekdamas paskatinti atsakingesnius kasdienius įpročius, prekybos tinklas „Lidl“ pranešime žiniasklaidai dalijasi praktiškais patarimais, kurie padės ne tik sumažinti maisto švaistymą namuose, bet ir apsipirkti sumaniau bei sutaupyti.
Toks kiekis ne tik atrodo didelis, bet ir viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, mat vienam ES gyventojui tenka 70–75 kg išmetamo maisto. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai kasmet išmeta gerokai daugiau nei daugelis kitų europiečių.
Pamirštas jogurtas šaldytuvo gale, suvytusios salotos ar per didelė vakarienės porcija, kurios niekas nebesuvalgo, – būtent taip susidaro 86 kg per metus.
„Maisto švaistymas dažnai lieka nepastebėtas, nes jis vyksta tyliai ir mažais kiekiais – pamirštas produktas, nesuvalgyta porcija ar per gausus apsipirkimas. Vis dėlto metų pabaigoje tai virsta apčiuopiama suma: ne tik dešimtimis kilogramų išmesto maisto, bet ir šimtais eurų, kurie atsiduria šiukšlių dėžėje. Tai problema, paveikianti kiekvieną, – tiek finansiškai, tiek ir mūsų požiūrį į atsakingą vartojimą“, – pabrėžia prekybos tinklo tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Skaičiuojama, kad daugiausia maisto išmetama būtent namų ūkiuose, o pagrindinės priežastys – netikslus planavimas, impulsyvūs pirkimai ir netinkamai suprantamos galiojimo datos.
1. Peržiūrėkite šaldytuve esančius produktus
Prieš planuodami, ką gaminsite, peržvelkite, ką jau turite. Tai padeda išvengti situacijų, kai nauji produktai keliauja į šaldytuvą, o senesni lieka nepastebėti ir galiausiai išmetami.
„Dažnai žmonės planuoja patiekalus nuo nulio, nors dalį ingredientų jau turi namuose. Pavyzdžiui, šaldytuve likusios daržovės gali tapti sriuba ar troškiniu, o pradarytas jogurtas – pusryčių dalimi ar padažo pagrindu. Toks paprastas įprotis leidžia ne tik sumažinti švaistymą, bet ir efektyviau išnaudoti jau nupirktus produktus“, – sako prekybos tinklo tvarumo vadovė.
2. Svarbi ir vieta šaldytuve
Net ir paprasčiausi kasdieniai sprendimai virtuvėje gali lemti, ar maistas bus suvartotas, ar pamirštas ir galiausiai išmestas, – dažnai viską nulemia ne kiekis, o kur jį padėjote.
„Maisto švaistymas dažnai nėra susijęs su per dideliu įsigyto maisto kiekiu – kur kas dažniau jis atsiranda dėl to, kaip laikome ir vertiname produktus. Jei greičiau gendantys produktai atsiduria šaldytuvo gale, jie tiesiog „dingsta“ iš mūsų akiračio.
Lygiai taip pat nemažai maisto išmetama dėl neteisingai suprantamų žymų – „geriausias iki“ nereiškia, kad produktas tą pačią dieną tampa netinkamas vartoti. Ši data nurodo kokybės, o ne saugumo terminą. Tuo metu produktus su žyma „tinka vartoti iki“ reikėtų vertinti atsargiau, nes ši data susijusi su maisto sauga“, – sako M. Anilionė.
3. Atskirkite tam tikrus vaisius ir daržoves
Tinkamas vaisių ir daržovių laikymas yra vienas dažniausių, bet kartu ir labiausiai nuvertinamų veiksnių, lemiančių, kiek jų galiausiai išmetame.
„Dalis vaisių ir daržovių sugenda ne todėl, kad jų nespėjama suvalgyti, o todėl, kad jie laikomi netinkamomis sąlygomis. Pavyzdžiui, pomidorai ar bananai šaldytuve greičiau praranda savo tekstūrą ir skonį, o bulvės ar svogūnai pradeda dygti.
Štai lapinės daržovės, laikomos sandariai be oro, ima greičiau pūti. Paprasti pokyčiai – laikyti vaisius ir daržoves atskirai, kai kuriuos produktus laikyti kambario temperatūroje, o kitus – šaldytuve – gali pailginti jų vartojimo laiką“, – teigia M. Anilionė.
Pavyzdžiui, bananai išskiria etileną – natūralias dujas, kurios skatina kitų vaisių ir daržovių nokimą, todėl laikomi šalia kitų jie gali paspartinti gedimą. Būtent dėl to bananus, obuolius ar pomidorus verta laikyti atskirai nuo jautresnių produktų, pavyzdžiui, salotų ar uogų. Tačiau morkos ar brokoliai šaldytuve išsilaiko ilgiau, jei laikomi drėgmei palankioje aplinkoje, pavyzdžiui, specialiuose stalčiuose ar lengvai praviroje pakuotėje.
4. Likučiai gali tapti gardžiu patiekalu
Maisto švaistymas dažnai įvyksta jau pagaminus maistą – kai dalis jo tiesiog lieka lėkštėse ar puoduose ir taip ir nebesulaukia antro šanso.
„Net ir nedideli kiekiai gali tapti visaverčio patiekalo pagrindu, tereikia šiek tiek kūrybiškumo. Pavyzdžiui, likusios virtos daržovės gali virsti sriuba ar apkepu, o vakarykštė mėsa – įdaru sumuštiniams ar tortilijoms. Taip ne tik sumažinamas švaistymas, bet ir sutaupoma laiko planuojant kitus patiekalus“, – teigia M. Anilionė.
Ji priduria, kad net ir patys mažiausi įpročiai, tokie kaip vienos „likučių dienos“ per savaitę įvedimas ar atskiros vietos šaldytuve skyrimas greičiau gendantiems produktams, padeda užtikrinti, kad maistas būtų suvalgytas, o ne pamirštas.
5. Planavimas
Maisto švaistymo mažinimas gali prasidėti dar parduotuvėje – tereikia atkreipti dėmesį į tai, ką dedate į pirkinių krepšelį.
„Pastebime, kad pirkėjai dažniausiai instinktyviai renkasi kuo ilgesnio galiojimo produktus, tikėdamiesi taip išvengti švaistymo, tačiau vis dažniau jie atranda ir kitą alternatyvą – besibaigiančio tinkamumo vartoti termino produktus. Toks maistas išlieka kokybiškas, tačiau yra siūlomas už mažesnę kainą, todėl tampa praktišku pasirinkimu artimiausiam vartojimui“, – tvirtina M. Anilionė.
