Patyrę keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius šiandien jau Ugandoje. Čia prasideda jų kelionė, truksianti visą mėnesį, ir nuotykiai, kuriuos vėliau LRT žiūrovai turės galimybę išvysti 15-ame kelionių cikle „Kitą kartą Afrikoje“.
Prieš pat kelionę Martynas Starkus sutiko trumpai pasidalyti, kokiomis nuotaikomis išvyksta, koks kelionės planas ir kuo ši kelionė skiriasi nuo kitų.
– Iš Vilniaus išvykstate kovo 13 d. Kur nusileisite ir kur prasidės jūsų kelionė?
– Mūsų pirmas tikslas yra Entebės oro uostas, įsikūręs apie 40 km nuo Ugandos sostinės Kampalos. Gana garsi vieta, prieš 45 metus ten buvo nukrypusios viso pasaulio žiniasklaidos akys, kai 7 dienas vyko įkaitų gelbėjimo operacija. Bet tai buvo seniai, valdant diktatoriui Idi Aminui, dabar ten ramu, kiti laikai. COVID-19 neigiamo testo rezultato pažymėjimo reikia. Jau turime pasidarę, artimiausiu metu, kol neįsigalios visuotinai pripažintas skiepų pažymėjimas, keliausime taip.
– Kiek žmonių su jumis išvyksta?
– Mūsų komandą sudaro 5 žmonės. Mes jau ne vienerius metus kartu keliaujam, kuriam kelionių projektus, tad nieko naujo. Niekas nesikeičia. Tik filmavimo technika tobulėja.
– Koks numatytas maršrutas ir kiek laiko truks jūsų kelionė?
– Pradėję kelionę Ugandoje, vyksim į šalies Vakarus, tada suksim link didžiausio Afrikos ežero – Viktorijos, kirsim Kenijos kampą, vėliau per Šiaurinę Tanzaniją – iki jos sostinės Dar es Salamo. Iš ten turėtume kilti į namus. Užtruksime beveik mėnesį. Gaila, kad niekaip nespėjame grįžti Velykoms, mano skaičiavimais, jas sutiksime kažkur Tanzanijos teritorijoje.
– Prieš kiek laiko jau buvo suplanuota ši kelionė? Kiek kartų jau atidėjote dėl pandemijos?
– Tai, matyt, ilgiausiai rengtas mūsų maršrutas. Pradėję savo televizines keliones 2006 m. (pirmąjį mūsų projektą „Afrika LT“ rodė LRT), atgal į Afriką sugrįžti ruošėmės beveik visus šiuos pastaruosius metus. Ar būtume Pietų Amerikoje, ar Australijoje, Indijoje – visą laiką kažkur šalia gulė vis naujas Afrikos maršrutas. Problema, kad su ta Afrika vis kažkas nutinka – tai kariniai perversmai, tai teroristų atakos, tai ligos. Tai vis neištaikydavom. Dabartinis maršrutas užsimezgė prieš 1,5 metų, o praėjusį pavasarį jau turėjome bilietus. Tik tuomet pasaulis ėmė ir užsidarė. Laukėm, sekėm įvykius, susirgimų bangas, stebėjome situaciją ir nusprendėme, kad arba vykstame dabar, arba jau visiškai nežinia, kada tai įvyktų. Jei iš viso įvyktų.
– Kokiu būdu šį kartą keliausite?
– Kaip dažniausiai – automobiliais. Kiekvienoje šalyje turėsime vis kitą – vienu dėl pandemijos suvaržymų dabar neįmanoma būtų kirsti visų šalių sienų.
– Kelintas šis jūsų kelionių projektas?
– Jau 15-as. Kai pagalvoji, šiek tiek pasivažinėjom, kai ką pamatėm ir kitiems parodėm, papasakojom. Vis dar iššūkiai traukia. Gal po šio karto jau sustosim? Matysim.
– Prie visų rizikų šį kartą yra ir COVID-19. Kokių saugumo priemonių laikysitės?
– Visų įmanomų pagal situaciją ir galimybes. Nieko naujo neišrasim. Daugiausia laiko praleisime atvirame ore, su nedaug žmonių, didmiesčių pakeliui bus mažai, tad saugosimės. Susirgimų skaičiai, net ir žinant Afrikos skaičių nepatikimumą, ten, kur vyksim, atrodo ne tokie dramatiški, vietiniai, tarp kurių ir ten gyvenantys lietuviai, su kuriais bendrauju, taip pat padeda susidaryti bendrą vaizdą planuojant. Tad vykstam ten pasiruošę tiek, kiek galim šiomis sąlygomis. O bus, kaip bus, būdamas neatidus aš ir Lietuvoje kitoje gatvės pusėje esančioje parduotuvėje galiu užsikrėsti, tad žiūrėsim.
– Prieš kelionę būtini testai, sugriežtinti reikalavimai keliaujantiems, saviizoliacija – ar šį kartą pasiruošimas kelionei stipriai skiriasi nuo ankstesnių?
– Taip. Daugiau susikaupimo.
– Kokiomis nuotaikomis išvykstate?
– Nuotaikos geros, mes, kaip ir dauguma mūsų, esame pasiilgę kelionių. Juk jos jau buvo tapusios mūsų gyvenimų neatsiejama dalimi, mūsų darbu. Tad suprantama, kad trypčiojam iš nekantrumo. Kitas dalykas – moralinė pusė. Ar šiuo metu etiška kalbėti apie keliones? Ar tinkamai elgiamės? Apie tai ypač daug galvojome pastaruoju metu. Šia tema yra nemažai diskusijų tarp keliautojų visame pasaulyje. Vienareikšmiško atsakymo taip niekas ir nerado – mes visi pirmą kartą susiduriame su tokia situacija. Vieni slepia savo keliones, tyliai išvyksta ir grįžta, kiti – nenutraukia vaizdų srauto iš Meksikos ar Maldyvų. Tad bus tokių, kurie mus smerks, bus tokių, kurie palaikys. Nieko naujo šiame pasaulyje.
– Ar su Vytaru esate išsikėlę tikslų, kuriuos šioje kelionėje norėtumėte įgyvendinti?
– Taip, kaip visada – pamatyti, nufilmuoti, sėkmingai grįžti ir parodyti geras laidas.
– Jūsų kelionę iš karto bus galima stebėti socialiniuose tinkluose. Kokiu formatu bus pateikta medžiaga grįžus?
– Mes po labai ilgos pertraukos grįžtame į LRT. Tai čia ir matysimės.
