Aktorė, „Knygos teatro“ įkūrėja Redita Dominaitytė dabartinėse nuotraukose atrodo žavi ir energinga, ji pati sako, kad jai taip atrodyti padeda jos veržlus charakteris. Viskas dar nėra taip gražu, kaip gali atrodyti iš nuotraukų: moteriai po avarijos, kurią patyrė gegužės viduryje važiuodama dviračiu, vis dar sunku valdyti pirštus, nes buvo sutrenktas už jų motoriką atsakingas kaklo slankstelis, ji nuolat lanko reabilitacijas. LRT.lt moteris atvirai papasakojo apie avarijos aplinkybes, tiek, kiek jų atsimena, ir tai, ką suprato po jos.
Gegužės mėnesį Redita su kompanija leidosi į dviračių žygį po Italiją, kur palengva važiavo nuo vieno kempingo prie kito, grožėdamiesi aplinkiniais vaizdais. Toks žygis jai buvo jau ketvirtas, tad viskas atrodė pakankamai įprasta ir smagu – kol nutiko nelaimė.
„Per avariją aš praradau sąmonę, o paties kritimo neatsimenu. Atsimenu, kad leidausi nuo aukšto vingiuoto kalno, greitis buvo nemažas. Gali būti, kad per staigiai stabdžiau ir nuskridau nuo dviračio“, – sakė aktorė.
Ji atsipeikėjo jau gabenama malūnsparniu į ligoninę, jausdama didžiulį skausmą rankose, taip pat buvo sužalotas veidas. Ligoninėje ji buvo paguldyta į skubios pagalbos palatą. Abiejų rankų iki alkūnių ji beveik nejautė, o štai skausmai jose buvo didžiuliai, norėjosi viršyti nustatytas nuskausminamųjų vaistų dozes.
„Man pasisekė, kad patekau į tikrai gerą universitetinę Sienos ligoninę, kur dirbo tikri profesionalai, buvo atlikti visi reikiami tyrimai. Tačiau vis tiek buvo labai baugu – skausmas didžiulis, pažeistas stuburas, o su tokiais pažeidimais būna visko – tą ligoninės skubios pagalbos skyriuje matai aplink save, – ir dar svetima šalis, kur su gydytojais sunku susikalbėti“, – atsiminė Redita.
Savo išgyvenimais moteris dalijasi ir socialiniuose tinkluose. Daugelį ypač sujaudino jos jautrus įrašas apie išgyvenimus ligoninėje pirmosiomis dienomis ir tuo metu jaustą vienatvę. Štai to įrašo ištrauka.
„Bet labiausiai įsiminė naktis skubios pagalbos atviroje palatoje, kai susiūta burna ir veidu gulėjau tamsoje, iš skausmo rankose negalėdama užmigti, net brausinti negalėjau, ir šalia nebuvo nė vieno artimo žmogaus. Guliu ir galvoju: nė vienas žmogus pasaulyje neturi išeiti iš pasaulio be artimos sielos. Belenką tada būčiau atidavus už ranką ant peties, už apkabinimą, už artimas akis.
Galvojau apie senelius, kuriuos nėra, kas palydi į paskutinę kelionę. Daug kas apsivertė galvoje tą naktį, ir daviau sau žodį niekada to nepamiršti. Tėvai mus palydi į gyvenimą, o mes privalome juos išlydėti“, – rašė Redita.
Beje, praėjusį kartą, vykdama į Italiją, ji buvo įsigijusi sveikatos draudimą, o šįkart juo nepasirūpino – tačiau turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji puikiai suveikė, visas gydymas, tyrimai ir kelis tūkstančius eurų kainuojantis skrydis malūnsparniu buvo nemokami – tad aktorė visiems, keliaujantiems po Europą, primena, kad neužmirštų pasirūpinti bent jau kortele, kuri išduodama nemokamai.
Ligoninėje Italijoje aktorė praleido savaitę, vėliau draugas automobiliu ją su visais įtvarais parvežė į Lietuvą. Čia ji lanko reabilitacijas Santariškių klinikose, taip pat užsiėmimus privačioje Jono Girskio klinikoje, kad greičiau atstatytų pirštų veiklą. Slankstelį jai buvo rekomenduojama operuoti, bet visgi ji priėmė kitokį sprendimą. Dabar pirštus jau valdo, lanksto, bet visgi jie yra nutirpę ir kai kuriuos veiksmus atlikti dar nelengva, na, o skausmo lygis priklauso nuo dienos (praėjusią savaitę moteris nustojo vartoti nuskausminamuosius vaistus).
Pastebėjus, kad dabar, užgijus nubrozdinimams ant veido, ji atrodo puikiai, aktorė atsakė, kad ir šiuo atžvilgiu jai labai pasisekė. „Aktoriams išvaizda labai svarbi, ir mane Dievulis apsaugojo nuo išorinių randų. Mano lūpa iki šiol aptirpusi, jos vidinėje pusėje – apie 10 siūlių, buvo išdaužyti trys dantys, viskas išmalta, tačiau išorėje to beveik nematyti. Pradžioje buvo sunku ir kalbėti, šveplavau, o juk aktoriui tai problema, bet dabar jau lengviau. Tik pavalgyti vis dar sunku, būna, ir kąsnis iškrenta iš burnos“, – prisipažino pašnekovė.
Pradžioje, kai pavalgyti ir dar kažką padaryti buvo sunkiai įmanoma, ją labai sujaudino patirtas žmonių gerumas – ir šeimos, ir draugų, pažįstamų ir net nepažįstamų žmonių. „Buvo, kas pasisiūlė padaryti masažą, viena kaimynė plovė man galvą (juk to padaryti pati niekaip negalėjau), draugai atnešė savo pagamintų šaltibarščių, nes žino, kad juos labai mėgstu, kiti atvežė ir pasodino terasoje gėlių, kai jau galvojau, kad šiemet jų neturėsiu. Tai lyg ir paprasti dalykai, bet jie parodo, kiek daug aplink Lietuvoje yra gerų žmonių, kurie, ištikus bėdai, pasirūpina kitais, šiuo atveju, manimi“, – sakė Redita.
Dėl patirtos traumos ji keletą suplanuotų „Knygos teatro“ spektaklių turėjo perkelti į vėlesnį laiką, tačiau kiti suplanuoti spektakliai – premjerinė „Meno pauzė“, taip pat „Altorių šešėliai“ – vasarą įvyks, kaip ir planuota, ir moteris tikisi, kad žiūrovai nepajaus, kad jos burnoje vidinėje pusėje yra tos 10 siūlių, o ir galūnės juda ne visai sklandžiai.
Be to, ji ruošiasi grįžti prie knygos apie menopauzę rašymo ir rudenį pasitikti visai sveika. „Labai noriu grįžti į savo mylimas veiklas, lauksiu susitikimų su žiūrovais ir lenkiu prieš juos galvą – jų palaikymas man labai padeda sveikti“, – žvaliai kalbėjo Redita.
