Jei blogai visiems, tai gal ne taip ir blogai – laidų vedėjui Martynui Starkui karantino kontekste nusiraminti padeda tokia mintis. Prieš pasaulį apgaubiant pandemijai keliautojas spėjo aplankyti Pietryčių Aziją, tačiau į Indiją patekti nepavyko. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“ jis prisipažįsta vykdamas į tokias šalis neminintis, kad yra žurnalistas, tačiau šįsyk atsipalaidavo ir gauti vizos nepavyko.
„Kai grįžti po kelionės, pirmas žmonių klausimas dažnai būdavo ne „kaip pavyko“, o „kur toliau“. Dabar tai pasakyti būtų labai sudėtinga“, – teigia M. Starkus, neribotam laikui atidėjęs, kaip pats vadina, „tarnybines komandiruotes“.
Šiemet jis kartu su kolega Vytaru Radzevičiumi turėjo vykti į Afriką. Jiedu buvo viską suplanavę, įsigiję ir bilietus, tačiau, kaip ir visi kiti, dabar yra priversti sėdėti namie.
„Turbūt ir jūs susiduriate su tuo, kad kalbant su pažįstamais, draugais ateina tas momentas, kai kažkas ištaria: o žinai, šiuo metu turėjau būti ten... Atrodo, dalis Lietuvos turėjo būti išvažiavusi, bet dabar mes čia“, – kalba pašnekovas.
Jeigu namuose užsidaręs būtum vienas, niekur nevyktum, o aplinkui pasaulis šurmuliuotų... Sąžinė graužtų, kad nieko nedarai, o visi kažką daro – dabar tu nieko nedarai, bet ir kiti nieko nedaro, tai kaip ir pateisinama.
Užkietėjusiam keliautojui dėl to apmaudu, tačiau, pasak jo, situaciją gerina masiškumo jausmas. Jei blogai tau vienam, tada jau visai blogai, bet jeigu blogai visiems, tai gal ne taip ir blogai, laidoje „Visi kalba“ svarsto jis.
„Jeigu namuose užsidaręs būtum vienas, niekur nevyktum, o aplinkui pasaulis šurmuliuotų... Sąžinė graužtų, kad nieko nedarai, o visi kažką daro – dabar tu nieko nedarai, bet ir kiti nieko nedaro, tai kaip ir pateisinama“, – pažymi M. Starkus.
Beužsiveriant šalių durims jiedu su V. Radzevičiumi svečiavosi Pietryčių Azijoje: Tailande, Vietname, taip pat, negavę vizų į Indiją, vyrai aplankė Šri Lanką. Dažniausiai vykdamas į tokias šalis, kaip Indija, keliautojas sako nenurodantis, kad yra žurnalistas – juk šios profesijos žmonės „gali sukelti problemų“. Tačiau tai buvo pirmas kartas, kai jie to neslėpė, ir būtent tai gauti vizas pakišo koją.
„Visa komanda gavo vizas, o mes negavome. Šiaip tokiais atvejais turime „budinčias“ profesijas: aš esu pradinių klasių mokytojas, o Vytaras – futbolo klubo treneris. Tai profesijos, kurios nekelia absoliučiai jokios grėsmės, o jeigu pabandytų patikrinti, Vytaras turi švilpuką ar patarimų futbolo klausimais“, – pasakoja laidos svečias.
Kitą pasaulio galą aplankęs M. Starkus pažymi, kad vasario gale, kai grįžo į Lietuvą, koronaviruso pandemija buvo beįsigalinti, tačiau Pietryčių Azija, ne sykį išgyvenusi panašią situaciją, buvo puikiai viskam pasiruošusi.
Paklaustas, ar keliaujant po egzotiškas šalis yra tekę sirgti kokiomis nors „egzotiškomis“ ligomis, žurnalistas prisimena, kaip sykį jam „milijardo žmonių valstybėje atsivėrė apatinės čakros“.
„Buvau pats kaltas: anksti ryte užsimaniau valgyti, nusprendžiau pasivaišinti iš vietinio „visų galų meistro“, kuris ir kiaušinienę kepė, ir tuo pačiu batus valė. Batų tepalas, aliejus, kiaušiniai... Gal kas buvo sumaišyta. O tada dvi paras buvau kažkur tarp žemės ir dangaus“, – prisiminimais dalijasi jis.
Plačiau – gegužės 22 d. laidos „Visi kalba“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
