Ne tik dusulys – ir labai didelis nuovargis gali būti sunkios COVID-19 ligos eigos požymis. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė kartu su šeimos gydytoju Gediminu Urbonu aptarė COVID-19 ir gripo skirtumus: nors simptomai labai panašūs, skiriasi inkubacinis periodas, užkrečiamumas, ligos eiga ir net liekamieji reiškiniai – po gripo atsigauti paprastai daug lengviau.
Jeigu užpuolė sloga ar skauda galvą, tai dar nereiškia, kad jums COVID-19. Gal jums gripas arba tiesiog peršalote, pažymi J. Plisienė. Tačiau jei kosėjate, jaučiate nuovargį ir karščiuojate, greičiausiai jums gripas arba COVID-19, tačiau kas?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos klinikos gydytojas G. Urbonas sako, kad šiemet gripo sezonas kol kas dar ne tik neįsibėgėjo, bet vargu ar apskritai sulauksime gripo epidemijos: „Visi laikomės karantino, ko ankstesnių gripo sezonų metu niekuomet nedarydavome, eidavome pas gydytoją ir kosėdami, ir čiaudėdami, ir sloguodami, nedėvėdavome kaukių, sėdėdavome bendrose eilėse ir lengvai pasidalindavome gripo virusu. Visos priemonės, kurios yra taikomos tam, kad išvengtume COVID-19, galioja visoms virusinėms infekcijoms, taip pat ir gripui.“
Ir mieguistumas, labai didelis nuovargis gali būti sunkios ligos eigos požymis. Tiek esant dusuliui, tiek labai blogėjant bendrai savijautai labai verta pasimatuoti deguonies kiekį kraujyje.
Kuo skiriasi peršalimo, gripo ir koronaviruso simptomai? Vieni simptomai bendri visoms ligoms, o kiti labiau būdingi vienai ar dviem iš jų.
– Kosulys ypač būdingas gripui, COVID-19 ligai, tačiau gali būti ir esant peršalimui.
– Toks karščiavimas, kai kūno temperatūra yra didesnė nei 38 laipsniai Celsijaus, būdingas COVID-19 ir gripui. Esant peršalimui, priklausomai nuo viruso, neretai temperatūra nebūna aukšta arba jos nebūna.
– Dusulys – simptomas, kuris visus labiausiai gąsdina ir verčia sunerimti, jeigu atsiranda. Anot G. Urbono, dusulys nėra pradinis simptomas, t. y. nė viena iš šių ligų neprasideda nuo dusulio. „Dusulys labiausiai būdingas COVID-19 ligai todėl, kad ši liga gali pažeisti plaučius, sukelti virusinę pneumoniją, kuri pasireiškia dusuliu“, – komentuoja daktaras.
– Kūno skausmas (kaulų laužymas, sąnarių, raumenų skausmas) būna susirgus COVID-19 arba gripu.
– Jeigu liga prasideda gerklės skausmu ar perštėjimu, sunkumu nuryti, galite įtarti visas tris ligas.
– Mieguistumas, jėgų neturėjimas būdingas visoms trims būklėms. Susirgus kvėpavimo takų infekcijomis užklumpa bendras silpnumas ir nuovargis.
– Galvą skauda tiek peršalus, tiek sergant gripu ar COVID-19. Visgi galvos skausmas labiau būdingas gripui ir COVID-19.
– Čiaudulys ir sloga COVID-19 ir gripui nėra būdingi – šie simptomai labiau būdingi peršalus, nors gali aplankyti ir sergant gripu, COVID-19.
„Reziumuojant – COVID-19 ir gripui būdingi vadinamieji bendrieji simptomai: galvos, kaulų, raumenų skausmas, o iš vadinamųjų vietinių simptomų būdingas sausas atkaklus kosulys“, – kalba G. Urbonas.
Kaip gydytis susirgus COVID-19? Juk ne visi vaistai, skirti gripui gydyti, veikia COVID-19 virusą. Šeimos gydytojas atkreipia dėmesį, kad visų virusinių peršalimo ligų gydymas yra simptominis, t. y. vartojami vaistai, mažinantys skausmą, temperatūrą, vartojamas pakankamas skysčių kiekis, o vaistai nuo gripo neveikia gydant COVID-19 dėl pastarojo prigimties.
„Turime veiksmingus priešvirusinius vaistus, šie vaistai veikia gripo viruso paviršiuje esantį baltymą, tuo tarpu COVID-19 virusas paviršiuje tų baltymų neturi. Jo struktūra yra visai kitokia ir tie priešvirusiniai vaistai, skirti gripui gydyti, visiškai neveikia COVID-19“, – aiškina jis.
Visi ypač baiminasi dusulio, tačiau G. Urbonas perspėja – ne vien dusulys praneša apie galbūt net pavojingą gyvybei būklę: „Ir mieguistumas, labai didelis nuovargis gali būti sunkios ligos eigos požymis. Tiek esant dusuliui, tiek labai blogėjant bendrai savijautai labai verta pasimatuoti deguonies kiekį kraujyje. Mažesnis skaičius rodo, kad reikia susirūpinti. Jeigu tas skaičius yra mažesnis nei 95, ypač – nei 90, jau tikrai reikia susisiekti su gydytoju. Jeigu blogesnė bendra būklė, galbūt ne su savo šeimos gydytoju, o kviesti greitąją medicinos pagalbą, vykti į ligoninę.“
Jeigu užsiimsite savigyda arba ignoruosite įspėjamuosius simptomus, o tai – COVID-19 liga, žmogus, laiku negavęs papildomo deguonies, gali ir numirti, nes progresuoja plaučių funkcijos nepakankamumas.
Svarbus laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų, užkrečiamumo, ligos eigos skirtumai
Kalbant apie skirtumus tarp gripo ir COVID-19 infekcijos, svarbi ir pati ligos eiga. Skiriasi ir šių ligų inkubacinis periodas bei užkrečiamumas.
„Inkubacinis periodas – per kiek laiko pajusite simptomus turėję kontaktą su virusu. Gripo inkubacinis periodas yra gana trumpas, nuo 1 iki 4 dienų. Tai reiškia, kad jei susidūrėte su gripu, simptomus pajusite greitai. Tuo tarpu COVID-19 ligos inkubacinis periodas yra žymiai ilgesnis, nuo 1 iki 14 dienų. Tai nereiškia, kad simptomus pajusite po 14 dienų, bet gali būti ir po 6, ir po 7, ir po 8 dienų. Šitas skaičius ir paaiškina, kodėl reikia 14 dienų saviizoliacijos“, – sako laidos svečias.
Dar vienas labai svarbus skirtumas – ligos užkrečiamumas. Gripu sergantis žmogus vidutiniškai užkrečia 1,3 žmogaus, o sergantis COVID-19 – 1,5–3,5. Gripas plinta greitai, bet neabejotinai COVID-19 liga plinta žymiai sparčiau. Visgi sakyti, kad gripas šiuo požiūriu nepavojingas, negalima. „Žiūrėdamas į ateitį niekaip negalėčiau nuraminti, kad gripas ateity nebebus problema“, – priduria gydytojas.
Jokiu būdu nenorėčiau nuvertinti gripo, nes gripas iš tiesų yra labai sudėtinga liga, yra labai sunkių formų. Skaičiuojama, kad pasaulyje kasmet dėl įprastų gripo epidemijų miršta nuo 250 iki 500 tūkst. žmonių.
COVID-19 ir gripas skiriasi ir savo eiga. Palyginti su gripu, COVID-19 pacientai dažniau patiria sunkesnę ligos eigą, dėl ko prireikia stacionarinio gydymo.
Pasitaikė ne vienas atvejis, kai pasiskiepiję nuo gripo daug lengviau persirgo ir COVID-19. Gal tai sutapimas, bet gal ne?
„Aš irgi labai dažnai girdžiu šitą klausimą, – teigia G. Urbonas. – Manau, kad būtų spekuliatyvu sakyti, kad pasiskiepijęs nuo gripo nesusirgsi ar sirgsi lengviau COVID-19 liga. Antikūnai, kurie susidaro žmogaus organizme pasiskiepijus, veikia tuos taikinius, kurie yra gripo paviršiuje. Jeigu pasiskiepijate nuo COVID-19, antikūnai veikia tuos baltymus, kurie yra COVID-19 sukėlėjo paviršiuje. Kadangi COVID-19 paviršiuje nėra gripo virusui būdingų baltymų, tai ta vakcina ir neveikia COVID-19 sukėlėjo.“
Svarbu pažymėti ir tai, kad gripas ir COVID-19 skiriasi ir savo liekamaisiais reiškiniais. Po gripo žmogus greičiau atsigauna negu po COVID-19 infekcijos. Persirgusieji COVID-19 žmonės skundžiasi užsitęsusiais simptomais, silpnumu, raumenų skausmu, jėgų neturėjimu. Vis dėlto būna ir labai sunkių gripo formų.
„Suprantama, kad po sunkesnės formos ilgesnį laiką lieka ir daugiau liekamųjų reiškinių. Bet aš jokiu būdu nenorėčiau nuvertinti gripo, nes gripas iš tiesų yra labai sudėtinga liga, yra labai sunkių formų, kasmet nuo gripo miršta nemažai žmonių. Skaičiuojama, kad pasaulyje kasmet dėl įprastų gripo epidemijų miršta nuo 250 iki 500 tūkst. žmonių.
Ir vienas, ir kitas virusas gali tiesiogiai pažeisti plaučius, iš kitos pusės, abu virusai keičia kraujo reologines savybes, padaugėja miokardo infarkto atvejų, tromboembolinių komplikacijų, gali būti tiesioginis širdies raumens pažeidimas. Abu virusai yra pavojingi, tik, suprantama, COVID-19 yra piktesnis už gripą, užsikrėsti galima greičiau ir lengviau negu gripo virusu“, – perspėja G. Urbonas.
Plačiau – sausio 28 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
