Šiaurės Korėja naudojasi karu Artimuosiuose Rytuose, kad paspartintų ginklų kūrimą ir įtvirtintų savo branduolinį statusą, teigia analitikai.
Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, Šiaurės Korėja įvykdė penkis raketų paleidimus, iš jų keturis – balandį. Tai didžiausias skaičius per vieną mėnesį nuo 2024 metų sausio, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai.
Šie paleidimai surengti po lyderio Kim Jong Uno pažado stiprinti branduolines pajėgas, Pchenjanui gaunant naudos iš glaudesnių ryšių su Rusija ir aštrinant retoriką prieš JAV sąjungininkę Pietų Korėją.
Paleidimai „atrodo kaip dalis sudėtingos strategijos“, kuria siekiama subalansuoti karinį atsinaujinimą atsižvelgiant į besikeičiančią dinamiką tarp Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kinijos, sakė Šiaurės Korėjos ekspertas iš Pietų Korėjos universiteto „Kyungnam“ Lim Eul-chulas.
„Dabartinė pasaulinio saugumo aplinka virto „įstatymų nepaisančia zona“, kurioje nebeveikia esamos tarptautinės normos“, – sakė jis.
„Šiaurės Korėja išnaudoja šį vakuumą (...) siekdama užbaigti savo branduolinio arsenalo kūrimą“, – pridūrė ekspertas.
Pchenjanas pasmerkė JAV išpuolius prieš Iraną kaip „gangsteriškus“, tačiau nemanoma, kad jis tiekė ginklus Teheranui, ir pastebimai susilaikė nuo tiesioginės kritikos prezidentui Donaldui Trumpui, kuris kitą mėnesį turėtų lankytis Kinijoje.
Spėliojama, kad tuo metu D. Trumpas gali susitikti ir su Kim Jong Unu.
„Kadangi viršūnių susitikimas greičiausiai atkreips dėmesį į Šiaurės Korėjos darbotvarkę, Pchenjanas galėjo pasinaudoti proga sustiprinti savo žinią, kad (Šiaurės Korėja) yra negrįžtama branduolinė valstybė“, – AFP sakė Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Hong Minas.
Tačiau ji taip pat nori pasiųsti „nuolatinį signalą, kad jos atgrasymo pozicija iš esmės skiriasi nuo Irano“, teigė jis.
Branduolinės galimybės
Raketų paleidimų banga prasidėjo netrukus po vasarį vykusio Darbininkų partijos suvažiavimo – kartą per penkerius metus vykstančio renginio, kuriame nustatomos valstybės pastangų kryptys.
Laikas rodo, kad Šiaurės Korėja nori „iš anksto pademonstruoti matomus pasiekimus“ ginkluotės srityje, sakė Hong Minas.
Tame suvažiavime Kim Jong Unas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos „kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės pozicija buvo įtvirtinta kaip negrįžtama ir nuolatinė“.
Per paleidimus buvo naudojamos sankcionuotos balistinės raketos, priešlaivinės sparnuotosios raketos ir kasetinė amunicija.
Analitikai AFP teigė, kad manevrai parodė tam tikrą techninę pažangą ir augančius įgūdžius naudoti dvejopos paskirties ginklus, skirtus tiek branduoliniams, tiek konvenciniams tikslams.
Tarp jų buvo įrodymų apie Šiaurės Korėjos gebėjimą sumontuoti miniatiūrines branduolines kovines galvutes ir vykdyti „prisotinimo atakas“, kurios dėl didelio kiekio perpildo priešo perėmimo tinklus, sakė Lim Eul-chulas.
Pchenjanas greičiausiai tęs „nuolatinius“ balistinių raketų bandymus, pereidamas nuo paprasto ginklų kūrimo prie „branduolinių operacijų normalizavimo“, sakė jis.
Eksperto teigimu, „režimas vertina, kad kol JAV yra įklimpusios Artimuosiuose Rytuose, tai yra optimalus laikas paspartinti puolamąjį atgrasymą ir lygiagretų branduolinių bei konvencinių pajėgų vystymą“.
Daugiau sprogimų, daugiau pinigų
Paleidimai taip pat rodo Šiaurės Korėjos norą puikuotis Rusijos parama, kuri suteikė Pchenjanui vertingą ekonominę ir techninę pagalbą mainais į tūkstančius Šiaurės Korėjos karių, pasiųstų padėti invazijai į Ukrainą.
„Tai bandymas pademonstruoti, kad nepaisant JAV ir Kinijos spaudimo, jie turi galingą sąjungininkę Rusiją, o tai iš esmės paverčia sankcijas bevertėmis“, – sakė Lim Eul-chulas.
Per pastaruosius aukšto lygio mainus Pchenjanas ir Maskva atšventė pirmojo automobilių tilto sujungimą, „draugystės ligoninės“ statybų pradžią ir Šiaurės Korėjos karinio memorialinio komplekso atidarymą.
Diplomatiškai izoliuotoje šalyje lankėsi Rusijos gynybos, vidaus reikalų, gamtos išteklių ir sveikatos apsaugos ministrai, taip pat parlamento pirmininkas, profesinių sąjungų federacijos vadovas ir naujienų agentūros TASS vadovas.
Pranešama, kad Pchenjano ambasadorius Maskvoje netgi aptarė bendradarbiavimą žemės ūkio srityje su Rusijos paskirtu Chersono vadovu okupuotoje Ukrainos dalyje.
„Šiaurės Korėja yra viena iš nedaugelio šalių, kurios nebijotų veikti okupuotoje Ukrainoje, ir abi pusės tuo naudojasi“, – sakė Seulo Korėjos universiteto mokslininkas Fiodoras Tertickis, tyrinėjantis Šiaurės Korėją.
Kultūriniai ryšiai taip pat sustiprėjo: Rusijoje surengta Šiaurės Korėjos meno paroda, šlovinanti karą Ukrainoje, o Maskvoje veikia Šiaurės Korėjos restoranas.
„Nėra jokio „bumo“ ar staigaus padidėjimo, bet visada atsiranda klientų, besidominčių šia šalimi“, – sakė Maskvos kelionių agentūros, siūlančios keliones į Šiaurės Korėją už maždaug 1,5 tūkst. JAV dolerių, administratorė Olga.
Tačiau F. Tertickis teigė abejojantis, ar ši draugystė gyvuos ilgai po karo Ukrainoje, sakydamas, kad ją „skatina beveik vien tik vykstanti invazija“.
„Putinui reikia amunicijos, visa kita yra antraeiliai dalykai“, – teigė jis.
