„Net jeigu jūsų burnos ertmės būklė bloga, tai jau sukelia uždegimą organizme“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ perspėja prof. Alvydas Unikauskas. Mokslininkai nustatė, kad organizme prieš tai buvę uždegimai koreliuoja su plaučių ventiliacijos reikalingumu sergant COVID-19, tad pasirūpinkite, kad uždegimų organizme nebūtų, – vartokite uogas ir ciberžolę.
Kodėl vieni, užsikrėtę naujuoju koronavirusu, perserga lengvai arba nejaučia jokių simptomų, o kitiems šis virusas yra mirtinas? Vieną iš didžiausių šios pandemijos paslapčių aiškinasi mokslininkai visame pasaulyje: bendrąja prasme dėl to kaltas iki susergant COVID-19 mūsų organizme esantis uždegimas. Imuninė sistema jau gali būti aktyvi, per daug „nervinga“, tad tai gali atsiliepti ir COVID-19 eigai.
„Jei suserga sveikas žmogus, jo imuninė sistema geriau pasipriešina viruso plitimui, galbūt tie žmonės serga lengvesne ligos forma. Jei suserga žmogus, jau gyvenantis su lėtiniais uždegiminiais procesais, be abejo, būna daug sunkesnės formos“, – tikina laidos viešnia, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytoja infektologė Laima Nakutienė.
Dažniausiai uždegimai nuolat veikia organizmus žmonių, kurie serga tokiomis ligomis, kaip: cukrinis diabetas, nutukimas, onkologiniai susirgimai, lėtinės autoimuninės ligos. Tai tokios vidaus ligos, kurios pakenkia imunitetui, tad ir koronaviruso infekcija sukelia žymiai didesnius pakitimus, kurie neigiamai veikia ligos eigą.
„Turime suprasti, kad virusas pažeidžia daugelį organų, ne tik kvėpavimo takus, – vyksta komplikacijos įvairiose organizmo vietose. O pažeidžia todėl, kad sutrikdo įvairių organų kraujotaką ir sukelia dar didesnį jau pažeistų organų funkcijos nepakankamumą. Turbūt taip reikėtų aiškinti, kodėl uždegimų turintys pacientai turi didesnę tikimybę sirgti labai sunkiai, jiems gresia ir didesnės komplikacijos“, – aiškina L. Nakutienė.
Informacinėje erdvėje nuolat girdime terminą „lėtinės ligos“, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas pažymi, kad svarbiausia suprasti, jog pavojingas uždegimas, kuris ir yra visų lėtinių ligų pagrindas.
Net jeigu jūsų burnos ertmės būklė bloga, tai jau sukelia uždegimą organizme. Net nenoriu kalbėti apie atsparumą insulinui.
Ekspertai aiškinasi, kaip sustabdyti organizmo uždegimus, nes tik juos sustabdę galėsime išgelbėti daugybę gyvybių. Džordžo Vašingtono universiteto mokslininkai nustatė penkis uždegimų žymenis, kurių didelis kiekis kraujyje koreliuoja su sunkia COVID-19 eiga, privedančia prie to, kad reikia taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Tai IL-6 (interleukinai-6), D-dimerai, CRB (C-reaktyvinis baltymas), LDH (mažo tankio lipoproteinai) ir feritinas. Jei bet kurios iš šių medžiagų organizme per daug, tikimybė, kad COVID-19 eiga bus žymiai sunkesnė ar net pavojinga gyvybei, didėja.
„Visi jie parodo, kad mūsų organizme vyksta aktyvūs uždegimai dar prieš susergant COVID-19. Jau mūsų organizmas „įpykęs“, o mes dar susergame COVID-19. Imuninės sistemos reakcija tampa neprognozuojama. Mokslininkai nustatė, kad šių žymenų padidėjimas koreliavo su plaučių ventiliacijos reikalingumu sergantiesiems COVID-19.
Tačiau norėdami išspręsti šią problemą turime pamėginti kovoti su pačiu uždegimu apskritai. Aš kalbu ne apie COVID-19 sukeltą uždegimą, bet uždegimą apskritai. Net jeigu jūsų burnos ertmės būklė bloga, tai jau sukelia uždegimą organizme. Net nenoriu kalbėti apie atsparumą insulinui: jeigu jūs atsparūs insulinui, galite neabejoti, kad jūsų organizme per daug uždegimų. Jeigu jūsų kraujo spaudimas nuolat padidėjęs, greičiausiai jūsų organizme visą laiką vyksta įvairūs uždegimai“, – pasakoja laidos vedėjas.
A. Unikauskas kartu su biomedicinos mokslų daktare Sandrija Čapkauskiene pasidalijo patarimais, ką daryti dabar, kad uždegimų organizme būtų mažiau.
Kaip slopinti uždegimus organizme?
Pradėkite rytą su maistu, turinčiu antioksidantų
„Antioksidantų yra tik augaluose, jie mažina laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai yra vienas iš faktorių, kas sukelia uždegimą, o uždegiminis fonas sąlygoja lėtinių ligų formavimąsi“, – teigia laidos viešnia.
Tad pirmas patarimas – rytą pradėti su uogomis. Kadangi uogose tikrai daug antioksidantų, kiekvieną rytą pusryčių košę ar glotnutį patartina valgyti su uogomis. Uogų kiekvieną dieną reikėtų suvartoti apie 60 gramų. Šaltuoju periodu vartokite šaldytas uogas.
Šaukštelis ciberžolės kas dieną
„Ciberžolė – labai populiarus prieskonis, – sako A. Unikauskas. – Kartais galvoju, kad jeigu ji taip visko netepliotų geltonai, apskritai būtų topinis prieskonis. Bet tai iš tikrųjų, ko gero, geriausias prieskonis, kovojantis su uždegimais.“
Pasak S. Čapkauskienės, ciberžolė turi vieną labai aktyvų komponentą – kurkuminą. Šis komponentas pasižymi galingiausiu antioksidaciniu poveikiu: stimuliuoja organizmo oksidacinę sistemą, netgi molekuliniu lygiu kovoja su uždegimais, nes blokuoja tam tikras molekules, kurios keliauja į ląstelės centro branduolį ir ten gali suaktyvinti uždegimą skatinančius genus. Kurkuminas tiesiog neleidžia vystytis uždegimams.
Jeigu nenorite vartoti ciberžolės su maistu, parduodama ciberžolė kapsulėse. Tik biomedicinos mokslų daktarė pataria prieš jų įsigyjant atkreipti dėmesį, kad kurkuminas vienas neveikia. Kurkumino pasisavinimą iki 2000 proc. padidina pipirinas, tad ciberžolės kapsulėje turėtų būti ir pipiro komponentas.
Vis dėlto ciberžolės nereikėtų padauginti – per dieną nevartokite daugiau nei dviejų arbatinių šaukštelių. Šio prieskonio galima dėti į glotnučius, gaminant daržovių patiekalus. Jis puikiai pagardina įvairų maistą. Be ciberžolės, uždegimus slopina ir kiti prieskoniai: cinamonas, česnakas, imbieras, Kajeno arba aitriosios paprikos.
Spanguolės turi daug vitamino C, polifenolių, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Medus irgi pasižymi tomis savybėmis.
Sumažinkite cukraus vartojimą po pietų
„Atsparumą insulinui sukelia sistemingas cukraus vartojimas. Gal pamėginkime sumažinti tą cukraus kiekį? Lietuviai per dieną vidutiniškai suvartoja 17 arbatinių šaukštelių cukraus, o per metus vienas gyventojas suvartoja daugiau kaip 31 kilogramą. Nors Lietuvoje dar ne taip blogai, bet kuriuo atveju tai tris kartus daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija“, – kalba A. Unikauskas.
S. Čapkauskienė pataria išbandyti geresnes saldumynų alternatyvas, pavyzdžiui, juodąjį šokoladą, migdolus. Pabandykite vietoje įprastų saldumynų į mitybą įtraukti šiuos maisto produktus ir palaipsniui juos mažinti: pirmą savaitę – trys gabalėliai šokolado ir migdolai, antrą savaitę – du gabalėliai šokolado ir migdolai, trečią savaitę – tik vienas gabalėlis šokolado ir migdolai.
Vartodami šiuos maisto produktus ne tik patenkinsite saldumo poreikį, bet ir gausite naudos: migdolai turi antioksidantų, vitamino E, mangano. Tik atminkite – nenulupkite migdolų odelių, nes būtent jose slypi didžioji nauda.
Vitaminas D
Kai kalbame apie uždegimus, labai svarbus tampa ir vitaminas D. Jo gausu riebioje žuvyje (silkėje, upėtakiuose, lašišoje, sardinėse), kepenėlėse, kiaušinių tryniuose, pieno produktuose. Vitaminas D atsakingas už kaulų, žarnyno sveikatą, taip pat už kalcio pasisavinimą žarnyne, tad stiprina imuninę sistemą ir slopina uždegiminius procesus.
Vitaminas C
S. Čapkauskienė pataria vitamino C gauti iš lietuviškų spanguolių ir lietuviško natūralaus medaus mišinio. Sumaišykite 60 proc. spanguolių ir 40 proc. medaus – bus ne taip rūgštu, bet labai naudinga. Šį mišinį laikykite šaldytuve ir dvi savaites vartokite po 2–3 šaukštus per dieną. „Spanguolės turi daug vitamino C, polifenolių, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Medus irgi pasižymi tomis savybėmis“, – priduria ji.
COVID-19 greičiausiai jus stipriai kankins, jeigu juo susirgsite ir jūsų organizme bus daug uždegimų, todėl pasinaudokite šiais patarimais, ragina A. Unikauskas.
Plačiau – sausio 27 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
