„Visai ne fizinis alkis, o santykis su maistu ir jausmai bei emocijos lemia, kiek ir ko suvalgome“, – portalui LRT.lt sako laidų vedėja, kulinarijos knygų autorė, Londone krimtusi mokslus apie sveikesnę mitybą, o suvienijusi jėgas su psichologe parašiusi knygą apie tai, kaip įjungti smegenis ir įsliuogti į norimo dydžio suknelę.
– Dažnas Naujuosius metus pradedame sau ką nors pažadėdami, pavyzdžiui, sveikiau maitintis, pradėti sportuoti. Ar Naujųjų proga sau ką nors pažadate?
– Taip, sausio mėnesį esu sumaniusi priimti veganišką iššūkį – valgysiu daug daržovių, ankštinių, susilaikysiu nuo mėsos ir pieno. Dar vis pažadu sau perskaityti kuo daugiau knygų ir, žinoma, kasdien pasportuoti. (Juokiasi.) Juokiuosi, nes šiuo metu turiu du labai reiklius trenerius, kurie visada nori sportuoti kartu arba vietoj treniruotės siūlo eiti kepti bulvinių blynų.
Jei rimčiau, visada stengiuosi priimti viską taip, kaip yra, nedaužyti galvos į sieną ar piktai nemojuoti dulkių šluotele: „Meška, aš tavęs nemėgstu, eik iš čia!“
Todėl, jei jaučiu, kad noriu suvalgyti saldainį, suvalgau. Jei pavyksta pasportuoti ne valandą, o dešimt minučių, sakau sau, kad tai tikrai geriau nei nieko. Manau, geriau nei pažadai veikia taika su savimi – nesierzinti dėl smulkmenų, džiaugtis tuo, ką turi, ir sumažinti nereikalingus lūkesčius.
Kaskart, kai atidarai šaldytuvą ar ketini įsimesti į burną kotletuką, verta savęs paklausti – ar TIKRAI jaučiu fizinį alkį?
– Pastaruoju metu dažnas skundžiasi, kad karantinas padėjo užsiauginti vieną kitą nereikalingą kilogramą, ir jau žvalgosi kokios nors dietos. Atrodo, pastaruoju metu dietomis nesigundote, nes savo laidose, knygose dalijatės įvairiausiais receptais, kurie yra puikus subalansuotos mitybos pavyzdys. Ir vis dėlto – ar kada nors išbandėte kokią nors dietą?
– Pastebėjote? Nesvarbu, ar moteris sveria 80, ar 50 kilogramų, ji visada svajoja numesti bent penkis. Todėl tos, kurios gyvenime nesilaikė jokios dietos, tegul meta į mane keksą. (Juokiasi.)
Jei rimtai, geriausia mano bandyta ir labiausiai pasiteisinusi dieta – subalansuota mityba. Kai parašiau knygą „Viskas suskaičiuota“, ją išbandė būrys mano draugių – visoms labai patiko, kad patiekalai sotūs, o svoris krinta. Dar aš jau senokai stengiuosi nevalgyti non stop ir daryti pertraukas.
Apie protarpinį badavimą (valgymą 8 valandas, o kitas susilaikant) tikrai visą Lietuvą jau yra išmokęs LRT laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas gydytojas Alvydas Unikauskas. Rytais aš retai esu alkana, todėl laisvai galiu nevalgyti iki pietų – taip tramdoma meška nesipučia labai stipriai. Kartais savaitę ar dvi laikausi tokio režimo, bet mano silpnoji vieta – vakarai. Man patinka valgyti ir gaminti, vakarienė su šeima taip pat labai svarbi mano dienos dalis, taigi nevalgyti po 18 valandos man netinka.
Nei anksčiau, nei dabar nesilaikiau jokios konkrečios dietos, tiesiog visada stengiuosi būti sąmoningesnė valgytoja, dažniau išeiti su vaikais ir šunimis pasivaikščioti ir kai galiu – pasportuoti. Nepasiteisina tos dietos, kurių nesilaikome, arba per griežtos, nes žmogus negali nuolat sau visko drausti. Pats geriausias būdas – valgyti saikingai ir pagauti momentą, kai kramsnojame ne iš alkio, o iš liūdesio ar nuobodulio.
Pradėti reikia ne nuo kada, bet nuo kodėl – kodėl valgau tai, ką valgau? Kodėl noriu sulieknėti?
– 2020-aisiais pasirodė knyga „Sutramdyta meška: kaip įjungti savo smegenis ir įsliuogti į norimo dydžio suknelę“, kurią rašydama suvienijote jėgas su psichologe Rosita Kanapeckaite ir asmeninių finansų eksperte, sporto entuziaste, savo seserimi Odeta Bložiene. Dažniausiai įsivaizduojame, kad norėdami atsikratyti svorio turime dirbti su kūnu, o ne su savo mintimis.
– Kūnas ir mintys yra labai susiję. Tobulame pasaulyje ledus ramiai pakeistume šalavijų sėklomis ir visi būtume savo sveiko svorio. Realybėje visai ne fizinis alkis, o santykis su maistu ir jausmai bei emocijos lemia, kiek ir ko suvalgome.
Jei skirsite dėmesio jausmams, o ne kilogramams, laimėsite visada. Jau seniai nustatyta, kad sportas mūsų kūną daro guvesnį, gerina nuotaiką, ryškina liemenį, bet jei norisi lengvumo – visa esmė tai, kas lėkštėje.
– Galbūt sužinojote atsakymą, kodėl taip dažnai mūsų pažadai sau subliūkšta? Nuolat kartojame „nuo pirmadienio“, „nuo kito mėnesio“ ir „nuo Naujųjų“, bet niekaip nepavyksta pradėti DABAR.
– Tiesiog nesame robotai. Dauguma dietų neefektyvios, nes jų tikslas – pašalinti pasekmę, o ne priežastį. Keisti susiformavusius įpročius nėra paprasta, todėl knygos bendraautorės psichoterapeutės ir dėmesingo įsisąmoninimo mokytojos R. Kanapeckaitės esminė žinutė visoms „meškoms“ ta, kad gyvename persivalgymą ir nutukimą skatinančiame pasaulyje, kur net į silkę dedama cukraus.
Prie viso to prisideda vadinamasis emocinis valgymas, kurio pradžia vaikystėje, kai, pavyzdžiui, liūdinčiam ar verkiančiam vaikui siūlome paguodą – saldainį. Maistas yra greitas ir užtikrintas būdas pasijusti geriau, todėl dažnai net nepastebime, kaip į burną krinta tai saldainis, tai pyragas, svoris auga, o su juo didėja ir nusivylimas savimi: „Negaliu net dietos laikytis.“
Pradėti reikia ne nuo kada, o nuo kodėl – kodėl valgau tai, ką valgau? Kodėl noriu sulieknėti?
– Pastebima, kad mintys geriausiai susidėlioja užrašytos. Kas, parašius knygą, tapo didžiausiais atradimais jums pačiai?
– Dar iki knygos rašymo su draugėmis išbandėme Rositos metodą. Susitikdavome kartą per savaitę, pasakodavome, kaip sekėsi, kiek kas saldainių suvalgėme arba kaip pavyko susilaikyti. Beje, dvi mūsų būrelio dalyvės numetė rimtą kilogramų skaičių, o man labiausiai patiko sąmoningumo mindfulness idėja.
Rosita primindavo, kad kaskart, kai atidarai šaldytuvą ar ketini įsimesti į burną kotletuką, verta savęs paklausti – ar TIKRAI jaučiu fizinį alkį? O gal man tiesiog liūdna ar susinervinau? Taip ne kartą pavyko save sustabdyti ir sutramdyti mešką.
Gyvename persivalgymą ir nutukimą skatinančiame pasaulyje, kur net į silkę dedama cukraus.
– Ne kartą paminėjote sportą, du mažuosius trenerius – jauniausius sūnus, kurie neleidžia užsisėdėti, tačiau kas gelbsti, kai laiko pajudėti trūksta?
– Dabar mano prioritetas vaikai, tad sportas įvyksta tada, kai.... įvyksta. Bet labai stengiuosi nors truputį pajudėti. Namuose turime dviratinį treniruoklį, be to, dar pavasarį su seserimi Odeta pradėjome dalyvauti įvairiose virtualiose treniruotėse.
Ji vis dar sportuoja, o aš minu tik dviratį. Norėčiau daugiau, bet man tikrai striuka su laiku, nes vakare negaliu skirti laiko sportui, geriausias laikas – rytas arba diena. Bet iš tiesų joks karantinas nesutrukdys judėti, jei tikrai nori.
– Nors į sporto salę nuvarysi ne kiekvieną, valgome visi. Dažnas kartoja, kad svarbiausia yra saikas, tačiau kas tas saikas ir kada jau tikrai užtenka? Kai jaučiamės šiek tiek alkani, kai jaučiamės sotūs, kai susiskaičiuojame kalorijas, kurias galime suvartoti per dieną?
– Rosita knygoje kaip tik yra parašiusi, kad „baisiausias dalykas, kuris gali būti jums rekomenduotas, tai valgyti „viską su saiku“, nes kiekvieno saikas yra kitoks, o kur dar priedai, skatinantys valgyti kuo daugiau. Vienas paprasčiausių būdų suvaldyti alkį yra tris kartus per dieną valgyti namuose ruoštą maistą ir pagalvoti apie besaikio valgymo pasekmes.
Geriau nei pažadai veikia taika su savimi – nesierzinti dėl smulkmenų, džiaugtis tuo, ką turi, ir sumažinti nereikalingus lūkesčius.
– Prieš keletą metų Londono kulinarijos mokykloje „Leiths“ mokėtės sveikos mitybos. Ką patartumėte tiems, kurie metus nori pradėti maitindamiesi sveikiau?
– Šie kursai ir buvo pagrindas parašyti knygą „Viskas suskaičiuota“, nes reikėjo kaip kursinį darbą sukurti mitybą, kuri padėtų sulieknėti, tad ji ir aprašyta knygoje. Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi šita knyga. Manau, ji yra gera.
Bet pasikartosiu, svarbiausia – taika su savimi. Nesvarbu, ar kalbame apie jausmus, ar apie maistą. Negalėčiau visą gyvenimą valgyti trijų produktų, niekada nevakarieniauti su šeima ar draugais, nes „baigėsi mano valgymo valandos“, ir nepaskanauti krikšto mamos kepto šimtalapio.
Sveika mityba susijusi su produktų kokybe (todėl stengiuosi pirkti iš ūkininkų, kuriuos pažįstu), mažesniu cukraus kiekiu ir pusiausvyra. Visiems valgytojams patariu įsiklausyti į save, mėgautis maistu, daugiau gaminti namuose, rinktis kokybiškus produktus ir nepamiršti sąmoningumo.
