„Turbūt nėra nė vienos srities, kurios greitai neperprasčiau“, – sako į namo kaime statybas visa galva pasinėręs LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ pašnekovas, aktorius Leonardas Pobedonoscevas. Tiesa, jis neslepia dar neišmokęs atrasti balanso tarp darbo ir poilsio, tad kurdamas naujus namus gal ir viršija turimų jėgų resursus.
L. Pobedonoscevą kalbina LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė.
– Galvoju apie tavo pavardę. Tavo pavardė nuo vaikystės tave kilnojo į viršų ar slėgė [rus. pobeda – pergalė – LRT.lt]?
– Spardė į priekį, įpareigojo eiti link tikslo su pergale. Tai nėra lengva, tu verki, kai pralaimi, bet ilgainiui supranti, kad pralaimėjimas gali būti geresnė pamoka negu laimėjimas.
– Koks didžiausias tavo gyvenimo pralaimėjimas?
– Iš šio gyvenimo taško į visa tai, kas buvo skaudu, kas tada buvo traktuojama kaip pralaimėjimai, žvelgiu kaip į pamokas, dėsnius, kurie turėjo būti. Jeigu nebūtų kritimo, nebūtų Leonardo tokio, kokį matai dabar, kuriuo džiaugiuosi netgi aš pats.
Metų neskaičiuoju, kada atėjo suvokimas, kad reikia mylėti save, džiaugtis, kad esi stiprus, gabus, geras žmogus, gali suteikti impulsų ir kitiems.
– Ilgai keliavai į meilę sau?
– Ligi šiolei keliauju. Meilė sau išbujojusi, aš ir talentingas, ir fainas, ir gražus, koks apžėlęs bebūčiau. Metų neskaičiuoju, kada atėjo suvokimas, kad reikia mylėti save, džiaugtis, kad esi stiprus, gabus, geras žmogus, gali suteikti impulsų ir kitiems.
– Tavo darbas yra džiuginti. Ar kada nors susimąstei, kad norėtum, pavyzdžiui, statyti namus, daryti konkrečius dalykus, o ne džiuginti?
– Man atrodo, džiuginti negali būti darbas, jei myli, vertini profesiją, esi įvertintas, nepaisant to, kad gali būti labai sunku. Statybininką vaidinu 4 mėnesius, esu pavargęs, bet be galo laimingas – ten tiek džiugių reikalų... Aš pavargęs, gal viršiju savo jėgų resursus, bet nesiskundžiu, jaučiuosi džiugiai.
– Leonardas šiuo metu stato namą. Ką naujo apie save sužinojai per karantiną?
– Kad esu gabus statybininkas. Žinojau, kad turiu tą geną iš tėvelių, senelių. Turbūt nėra nė vienos srities, kurios greitai neperprasčiau. Žinau, kad mano misija – scena ir auditorija, bet [ten] yra naudingų dalykų, bendraujama su atskira kasta, dimensija, planeta – statybininkais, perprasti, kas yra apvalaus namo statybos – išvis kita kategorija...
Aš ir gręžiu, ir glaistau, ir laužau, ir tampau, ir kasu, ir auginu... Paraleliai yra du pasauliai: apvalaus namuko pasaulis, statybos, priežiūra ir medžiagų tiekimas ir išorė – gamta, vienkiemis, kaimas. Net nežinojau, kad svajoju būti tokioje aplinkoje. Ji mane maitina, maitinausi pavasariu, stebiu vasarą. Auginame daržus, pomidorus ir panašiai... Šiek tiek apleidome, bet jie kaip ir savarankiški, lietaus buvo. Bet, anot baliečių kultūros, turi skirti dėmesio, meilės ar žmogui, ar augalui, ar namui, kad jis grįžtų.
Neišmokau pamokos atrasti balanso tarp poilsio ir darbo. Jei paklaustum, ar moku ilsėtis – man labai patinka darbas, aš darbštus, savęs negailiu.
– Paminėjai Balį [L. Pobedonoscevas yra metus gyvenęs Balyje, iki šiol ten lydi grupes – LRT.lt]. Turbūt tai gražus ir konkretus laimės receptas – viskam, ką darai, skirk dėmesio, jei nori, kad augtų. Kokių dar pamokų parsivežei iš Balio? Koks kitoks grįžai pirmą kartą?
– Pirmą kartą grįžau labai ramus, išmeditavęs. Grįžau neskubantis, tikintis Dievu, energija, pasakomis, nebijantis, drąsus, laisvas. Ir dabar einu tuo keliu, gal tik neišmokau pamokos atrasti balanso tarp poilsio ir darbo. Jei paklaustum, ar moku ilsėtis – man labai patinka darbas, aš darbštus, savęs negailiu.
– Tu, būdamas aktorius, turi privilegiją vienu metu kreiptis į daugybę žmonių, į didelę auditoriją, būti išgirstas. Ką norėtum, kad visi žinotų?
– Gal ne pasakyti, o kad būtų, kaip ir darau, einu link to. Yra noras tapti lygiam su lygiu, šnekėti kaip žmogui su žmogumi be kaukių. Čia statusai, kažkas į mane žiūri iš apačios, į kažką aš galiu žiūrėti, ko kratausi... Neveidmainiaujant. Gydau save, kai atsiranda savanaudiškumas. Kalbėkime atviromis kortomis.
Koncepcija iš Azijos win-win man yra tobula – kad būtų tau gerai ir man gerai. Ne nuplėši nuo manęs pinigų ar išnaudosi mano energiją. „Pobedonoscevas aktorius, televizijoje, kine, superžvaigždė – gal pamėginsiu iš jo išspausti.“ Nereikia – aš esu paprastas žmogus, priimu tave kaip paprastą profesionalų darbininką, pavyzdžiui, kalbant apie statybas.
Jei tu padarysi gerai, gal aš tau sumokėsiu daugiau. Man norisi įsimylėti žmogų ir aš dažnai įsimyliu, pavyzdžiui, aš įsimylėjau statybininką Stasį. Mes su juo dirbome 4 mėnesius nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro 6 dienas per savaitę. Jis labai daug šneka, juokauja, lėtai dirba, mėgsta pasikeikti – seno kirpimo žmogus, bet su stipriomis vertybėmis, kūrybiškas, taurus, ramus, principingas, gali pasiusti, jei kas nepatiks, bet tam bus žmogiškas pagrindas.
Visas pokalbis – liepos 16 d. laidos „Laimės dieta“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
