Po devynių klasių pajutęs, kad svajoja būti atlikėju, jau kitą vasarą Stanislavas Stavickis-Stano išėjo į Vilniaus centrą ir tapo Pilies gatvės muzikantu. Už gautus pinigus su draugu įrašė dainą „Svajonės“, kuri, kaip netrukus paaiškėjo, tapo sėkminga grupės „Delfinai“ pradžia. „Šiuolaikiniai vaikai visai kitaip suvokia pinigų vertę“, – portalui LRT.lt sako nuo paauglystės dirbti pradėjęs trijų vaikų tėtis.
Vasara – ne tik atostogų, bet ir naujų patirčių metas, kai moksleiviai ar studentai suka galvas, kaip užsidirbti, ir susiranda pirmuosius savo darbus. LRT.lt tęsia tekstų ciklą apie žinomų žmonių ir kūrėjų vasaros darbus, pirmuosius uždarbius.
Ką reiškia dirbti ir užsidirbti, pirmą kartą S. Stavickis-Stano savo kailiu patyrė dar gyvendamas Sočyje, Rusijoje. Tada jis į pagalbą atskubėjo turguje drabužius pardavinėjusiai mamai.
Visgi atlikėjo atmintyje kur kas smarkiau įsirėžė viena vasara, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, tapo sėkminga grupės „Delfinai“ pradžia. Tuo metu būsimas vienuoliktokas S. Stavickis-Stano su draugu nutarė užsidirbti – išėjo į gatvę ir tapo Vilniaus Pilies gatvės muzikantais.
Kad žengs kūrėjo keliu, jis buvo pajutęs vos prieš metus. „Viešėdamas skautų stovykloje į rankas paėmiau gitarą. Išmokęs groti supratau, kad noriu tapti atlikėju, – sako S. Stavickis-Stano. – Jau kitą vasarą su draugu parepetavome kelias dainas, mums pasirodė, kad jos visai neblogai skamba, išsirinkome vietą ir išėjome groti.
Ta vasara buvo viena įdomiausių mano gyvenime, kupina naujų, įsimintinų pažinčių. Susipažinome su vietine kultūra, tuo metu Vilniuje klestėjusiais pankais. Teko susidurti ir su Pilies gatvės kavinių savininkais. Vieni mus vaikė ir kvietė policiją, kiti, priešingai, džiaugėsi. Pamenu, vienos kavinės savininkai net pakvietė mus groti į vidų.
Dar susipažinome su Pilies gatvės benamiais. Kai viename projekte būriau benamių chorą, jie mane prisiminė būtent iš mano grojimo gatvėje laikų“, – šypsosi portalui LRT.lt apie savo pirmuosius darbus pasakojantis S. Stavickis-Stano.
Už muzikavimą gautą atlygį vaikinai buvo susitarę investuoti į muziką. Visus tą vasarą uždirbtus pinigus jie išleido įrašams – tą pačią vasarą įrašė dainą „Svajonės“, su kuria ir išpopuliarėjo grupė „Delfinai“.
„Tą vasarą uždirbome 89 litus, – su šypsena pirmą uždarbį prisimena S. Stavickis-Stano. – Per dieną dažniausiai 3–4 litus išleisdavome maistui arba kitiems menkniekiams, nes labai norėdavosi ką nors nusipirkti. Beje, buvome susitarę, kad uždirbtus pinigus investuosime.
Tuo metu veikė tokia studija, kurioje prodiuseriu dirbo grupės „G&G Sindikatas“ narys Kastytis Sarnickas-Kastetas. Valanda įrašo tada kainavo 20 litų, tačiau mes šiek tiek nusiderėjome“, – prisimena S. Stavickis-Stano.
Dirbdamas turguje susidraugavo su romais
Prieš pradėdamas muzikuoti Pilies gatvėje, S. Stavickis-Stano kurį laiką darbavosi Kalvarijų turguje – pardavinėjo laikraščius. „Gal prieš 25 metus būdavo įprasta iš redakcijos pasiimti, pavyzdžiui, 100 laikraščių ir juos pardavinėti, kur tik norėdavai.
Pamenu, vaikščiodavau po Kalvarijų turgų ir pirkėjams siūlydavau įsigyti laikraštį „Respublika“. Tame turguje sukinėjosi ir romai. Turbūt jie pardavinėjo ne laikraščius, bet mes susipažinome ir tapome gera kompanija“, – prisimena S. Stavickis-Stano.
Jaunas žmogus dar neturi išankstinių nuostatų, todėl jeigu jam įdomu bendrauti su žmogumi, tampa nesvarbu, kas jis – benamis, romas, įsitikinęs atlikėjas.
„Kai tau 15–16 metų, galvoje dar nėra daug stereotipų ir kitų nesąmonių. Tokius dalykus, kad romai, benamiai ar kiti žmonės yra geresni ar blogesni, į galvą įmuša tik vėliau – gal mokykloje, gal kitoje aplinkoje.
Tačiau kol neturi per daug išankstinių nuostatų ir kol tau tas žmogus įdomus, jokio skirtumo, kas jis toks. Labai džiaugiuosi, kad ir vėliau mano gyvenime tų nuostatų neatsirado“, – sako S. Stavickis-Stano.
Vaikai pinigų vertę suvokia visai kitaip
Trijų vaikų tėtis S. Stavickis-Stano pastebi, kad šiuolaikinė karta į darbą ir pinigus žiūri visai kitaip – paskatinimas už atliktas užduotis pinigais jų nebeveikia.
„Šiuolaikiniai vaikai yra absoliučiai kitokie. Senieji metodai, kai tėvas pasakydavo: eik į statybas, dėliok plytas ir gausi pinigų, nebeveikia. Mano dešimtmečio sūnaus kasdienybė, buitis, interesų laukas smarkiai skiriasi nuo to, kas man buvo įdomu, kai pats buvau dešimties.
Iš tiesų net manau, kad žmonijos istorijoje dar niekada nebuvo tokio ryškaus skirtumo tarp kartų. Šiuolaikiniai vaikai gyvena interneto erdvėje, jų mąstymas ir matymas kitoks.
Todėl manau, kad man belieka mylėti vaikus ir išugdyti žmogiškumą, savo pavyzdžiu parodyti, kas yra gerai, kas – blogai, o iš kur ir kaip gauti pinigų, jie mato ir suvokia visiškai kitaip“, – tėvystės iššūkiais dalijasi S. Stavickis-Stano.
Iki 25-erių tikėjo, kad gali tapti, kuo panorės
S. Stavickis-Stano prisimena, kaip tuo metu, kai dirbo laikraščių pardavėju, perskaitė rašytojo Dale`o Carnegie`io knygą, kuri leido patikėti: ėmęsis atitinkamų veiksmų, gyvenime gali tapti tuo, kuo nori.
„Šita mintimi labai tikėjau iki kokių 25-erių, tačiau vėliau supratau, kad negali būti, kuo nori, nes gali turėti tam tikrų genetinių, fizinių apribojimų ir gyvenime nėra viskas taip, kaip rašo knygose.
Kad ir kur dirbtum, turi susirasti savo sritį ir tobulėti. Pasukęs ne į tą sritį, gali smarkiai nudegti ir pamatyti: tą patį darbą, kuriam tu sugaišti dieną, kitas padaro per valandą, nes turi polinkį.
Todėl ir dabar visą savo veiklą stengiuosi sieti su tuo, kas man įdomu ir sekasi. Nežadu staiga sukti į kitą pusę ir bandyti ko nors naujo, nes tikiu, jog tai būtų beprasmiškas gyvenimo laiko gaišimas“, – kalba S. Stavickis-Stano.
