Penktadienį Vilniuje, galerijoje „Arka“, atidaroma Julijos Pociūtės paroda, kurioje autorė nagrinėja žmogaus ir gamtos santykį. Paroda paremta meniniais tyrimais Suomijoje, Islandijoje ir Lietuvoje.
Parodos „Šabakštynas“ kūriniai – menininkės Julijos Pociūtės tyrimo, kuriame ji nagrinėja miško ir žmogaus santykį per kūną, tąsa. Šią kūrybos temą ji atrado per Covid-19 pandemiją, kai miškas jai tapo kasdienės patirties ir apmąstymų erdve. Menininkė tyrimu siekia suprasti, kaip gali būti stiprinamas žmogaus ir miško ryšys.
„Nors menininkas veikia per savo kūną, per savo asmenį, tai yra kaip ir dalis tyrimo. Menininkas yra kaip objektas, kaip elementas, dalyvaujantis toje aplinkoje, bet principas yra sužinoti kažką iš to, kas gali būti panaudota ir plačiau“, – sako J. Pociūtė.
Meniniais tyrimais Suomijoje, Islandijoje ir Lietuvoje, autorė nagrinėja, kaip buvimas miške ir kūrybinė veikla gali prisidėti prie žmogaus gerovės, skatinti atsakingesnį santykį ir sveikesnį žmogaus sugyvenimą su gamta.
„Meno tyrimo prasmė – daugiabalsiškumas. Ir kuo toliau tas daugiabalsiškumas yra aktualizuojamas visom prasmėm, visi gali dalyvauti ir prisidėti prie žinių kūrimo, kurios nėra vien tik mokslo žinios, mokslo sukuriamos ar apskaičiuojamos, bet žinios yra ir patyrimo būsenos, tuo jos gali būti ir dalyvauti bendrame suvokimo procese“, – tikina ji.
Menininkė sako, kurdama ji apmąsto konkrečios vietos atmosferą, istoriją ir patirtį, kuri gimsta per pojūčius. Juos stengiasi perteikti ir žiūrovui, įpindama įvairius elementus.
„Vienas iš elementų, pavyzdžiui, yra šakelės dalis. Ją parsivežiau iš Islandijos, iš to beržyno. Labai susiraičiusios tos šakos ir tiesiog pagalvojau, kad aš noriu paimti vieną elementą ir jį pakartoti. Jį kartoti ir kartoti tai kaip meditacija“, – teigia menininkė.
Paroda „Šabakštynas“ galerijoje „Arka“ veiks iki kovo pabaigos.
