Ketvirtadienį pasirodžius būsimojo kultūros ministro Šarūno Biručio pareiškimams ELTAI, kad derėtų „nedėti štampo“ rusų tautai ir kultūrai, kilo karštų diskusijų. Kalbėta apie tai, ar dabartiniame kontekste pakankamai įvertinta kultūros, kaip minkštosios galios įrankio, grėsmė ir ar nevertėtų visiškai nusigręžti nuo rusų kūrybos Lietuvoje.
Portalo LRT.lt apie vadinamąjį rusų kultūros atšaukimą (angl. cancel) kalbintos muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli ir literatūrologė Dalia Satkauskytė tvirtina, kad atskirti kultūros nuo politikos, ypač dabar, neįmanoma. Pasak jų, būtų naudinga Rusijos kultūrai skirti „atšalimo laikotarpį“ ir vietoje jos susipažinti su Ukrainos ir kitų šalių kūryba.
Kadenciją baigiantis kultūros ministras Simonas Kairys dar 2023 m. pradžioje paskelbė rekomenduojantis teatrams iš repertuarų šalinti rusų kompozitorių kūrinius. Jis sakė, kad Lietuvos kultūros sferoje būtų naudinga atsiriboti nuo rusiško meno. Visgi oficialių draudimų Lietuvoje nėra, tai ar nustoti vartoti rusų kūrybą – kiekvieno vertybinė pozicija, mano LRT.lt kalbintos ekspertės.
Navickaitė-Martinelli: būtų naudingas „atšalimo laikotarpis“
Muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė L. Navickaitė-Martinelli pabrėžia, kad rusų kultūra, nesvarbu, ar tai būtų dabarties menininkai, tiesiogiai susiję su režimu, ar praeities klasikai, bet kuriuo atveju reprezentuoja Rusijos imperialistines, kolonialistines nuostatas.
„Tokiai kultūrai, reprezentuojančiai Rusijos ekspansinę politiką, [būtų] naudingas toks „atšalimo laikotarpis“. Niekas nekalba apie atstūmimą visiems laikams. Tai tam tikra pertraukėlė. Jos metu galime daug ką persvarstyti ir perversti savo kultūrinėje atmintyje ir galbūt atrasti gerokai įdomesnių klodų kitose kultūrose“, – LRT.lt sako L. Navickaitė-Martinelli.
Kalbėdama apie šiuolaikinius rusų muzikos kūrėjus, pašnekovė pripažįsta, kad yra daug su režimu bendradarbiaujančių menininkų ir tokių, kurių politinės pažiūros „nekvestionuotinai neigiamos, žiūrint iš mūsų (Lietuvos – LRT.lt) vertybinės pozicijos“.
„O su klasika, be abejo, neturėtume nei Piotrui Čaikovskiui, nei Sergejui Rachmaninovui įdėti į lūpas kokių nors politinių minčių, bet vis dėlto ta muzika naudojama šalies (Rusijos – LRT.lt) minkštajai galiai ir imperialistinei politikai paremti.
Bet kuriuo atveju mano pozicija nesikeičia. Turime užimti vertybinę poziciją. Vakarai tokių patirčių kaip mes neturi. Galime tikėtis, bet taip, deja, nebus, kad jie, tarkime, nustotų groti rusų muziką, bet manau, būtent mes tai turėtume daryti.
Beje, oficialaus draudimo nebuvo ir nėra, skirtingai nuo, pavyzdžiui, Lenkijos. Tad tai kiekvieno mūsų vertybinė pozicija“, – sako pašnekovė.
Turime užimti vertybinę poziciją. Vakarai tokių patirčių kaip mes neturi.
L. Navickaitė-Martinelli
Ji pažymi, kad Rusija savo propagandai gali išnaudoti bet ką, „įskaitant ir mūsų politikų pasisakymus, ką matėme pastarosiomis dienomis. Jau pasiekė labai nerimą keliančios nuorodos iš Rusijos portalų, kuriais jie vėl kažkokį naują naratyvą skleidžia, kaip rusai skriaudžiami Lietuvoje ir kad štai atsiranda balsų, jog reikėtų jų neskriausti, neatsiriboti ir panašiai“, – sako muzikologė.
Satkauskytė: turime prioritetą teikti ukrainiečių kultūrai
Literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė D. Satkauskytė teigia nepritarianti Š. Biručio mintims. Ji vadina jas netinkamomis dabartiniame politiniame kontekste.
„Čia reikia profesionalaus žvilgsnio ir požiūrio, o ne tokių pareiškimų“, – LRT.lt sako D. Satkauskytė.
Ji pabrėžia, kad atskirti kultūrą, literatūrą, meną nuo politikos – absoliučiai neįmanoma, ypač tokiu metu.
„[Kūriniai] arba tiesiogiai ar netiesiogiai pritaria tai ideologijai, arba oponuoja. O stovėjimas nuošalyje – irgi politinė pozicija“, – neabejoja literatūrologė.
D. Satkauskytė atkreipia dėmesį, kad autoriai ir jų kūryba gali būti panaudojami kaip minkštoji galia.
„Kitas dalykas, kad kartais dominuojanti ideologija labai akivaizdžiai įsispraudžia [į kūrinį]. Pavyzdžiui, dėl kokio Fiodoro Dostojevskio ar Levo Tolstojaus net kalbos nėra, tai gana akivaizdu. Literatūrologui net plika akimi [matoma]“, – teigia pašnekovė.
Pasak jos, yra ir Kremliaus režimui oponuojančių kūrinių, tarkim, Vladimiro Sorokino. Tačiau tokių pavyzdžių – nedaug. Ir jie, anot pašnekovės, dabartinei rusų kultūrai nepriklauso.
„V. Sorokino kūriniai – absoliučiai oponuojantys, nors jis rašė rusų kalba. Pavyzdžiui, „Opričniko diena“ – tiesiog pranašaujantis kūrinys. Perskaičiau jį iš naujo, jau prasidėjus karui, tai jis yra absoliučiai demaskuojantis tą sistemą. Dėl to, kiek žinau, Rusijoje [V. Sorokinas] net buvo puolamas, o dabar tikriausiai yra uždraustas.
<...> Yra autorių, labai aiškiai oponuojančių. Jų mažai. Bet ar jie priklauso dabartinei rusų kultūrai? Tikriausiai ne“, – komentuoja D. Satkauskytė.
Jos nuomone, dabar tinkamiausias laikas susipažinti su ukrainiečių kultūra.
„Turime prioritetą teikti ukrainiečių kultūrai. <...> Manau, tiesiog moratoriumas [rusų kultūrai], kol nepasibaigs karas“, – mintimis dalijasi D. Satkauskytė.
Taip pat skaitykite
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
