Trečiadienį, eidamas 88-uosius metus, į amžinybę iškeliavo kompozitorius, pedagogas Osvaldas Balakauskas. Penktadienį jis atgulė amžinojo poilsio Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Atsisveikinimas su O. Balakausku prasidėjo ketvirtadienį laidojimo namuose, esančiuose adresu M. K. Paco g. 4.
Muzikologė dr. Rūta Stanevičiūtė LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ sakė, kad O. Balakauskas yra išskirtinė figūra ne tik Lietuvos kultūros lauke, bet ir visuomenėje. Jis buvo ne tik kompozitorius, muzikos kritikas, teoretikas, pedagogas, bet ir politikas bei diplomatas.
„Viso to ištakos glūdi jo meno suvokime, vidinėje menininko laisvėje. Dar visai jaunas žmogus, kai tai buvo draudžiama, žavėjosi džiazu ir turbūt buvo pirmasis kompozitorius, kuris išsiveržė iš sovietmečio Lietuvos muzikos švietimo sistemos. [Jis] nuvyko studijuoti į Kyjivą, ten pateko į išskirtinį nonkonformistų ratą, tinklą, jungiantį ne vien ukrainiečių kompozitorius ir muzikus, bet ir nonkonformistus Sovietų Sąjungoje – nuo Estijos iki Armėnijos“, – pasakojo R. Stanevičiūtė.
Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas pastebėjo, kad O. Balakausko dėmesys intelektualiniam kūrybos pradui paliko didelį pėdsaką jo studentų bei kolegų kūryboje.
„Tuo metu, kai aš studijavau, O. Balakauskas buvo [Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos] katedros vedėjas. Jis daug kam padėjo pagrindus. Iki šiol tęsiama, kaip dėstoma, koks dėmesys yra skiriamas studentams, nepriklausomai nuo jų estetinės krypties. Skatinama eksperimentuoti, gilintis“, – komentavo M. Krukauskas.
Apie Osvaldą Balakauską
O. Balakausko muzika skamba įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje: „Varšuvos ruduo“, Berlyno bienalėje, Zagrebo bienalėje, „Berliner Festwochen“, „Prahos pavasaris“, ISCM Pasaulio muzikos dienose, Šlėzvigo-Holšteino festivalyje, „Europa Musicale“ (Miunchenas), „Wratislavia Cantans“, „Vale of Glamorgan“, „MaerzMusik“ ir kt.
1997 m. Krokuvos muzikos akademija išleido straipsnių rinktinę „W kręgu muzyki litewskiej“, kurioje pirmą sykį buvo publikuota pirmoji dalis „Kvintų progresijos metodas“ iš O. Balakausko keturių dalių teorinės studijos „Dodekatonika. Tolygios temperacijos 12-tonio garsyno derminės ir harmoninės galimybės“. 2000 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido knygą apie kompozitorių „Osvaldas Balakauskas: muzika ir mintys“. Yra išleista kompozitoriaus autorinių kompaktinių plokštelių.
Kaip skelbia Lietuvos kompozitorių sąjunga, O. Balakauskas gimė 1937 metų gruodžio 19 dieną. Jis mokėsi Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos fakultete (1957–1961), vėliau kompoziciją studijavo Kijevo konservatorijoje, Boriso Liatošinskio klasėje (1964–1969). 1988–1992 m. buvo Sąjūdžio tarybos narys. 1992–1994 m. – Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje (reziduojantis Paryžiuje).
1988–1992 m. ir 1994–2006 m. vadovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedrai. 1996 m. O. Balakauskas buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 1998 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2012 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
