Ketvirtadienį Kultūros ministerijai vadovausiantis socialdemokratas Šarūnas Birutis pareiškė ELTAI, kad nėra pagrindo griežtai atsiriboti nuo rusiškos kultūros. Pasak jo, Lietuvos valdininkams derėtų atskirti kultūrą nuo politikos ir „nedėti štampo“ karą Ukrainoje pradėjusios šalies tautai. Tokie būsimojo ministro pasisakymai sukėlė karštas diskusijas.
„Daug rusų tautybės žmonių gyvena Lietuvoje. Tai visiškai natūralu. Jie Lietuvos piliečiai ir, ko gero, yra lojalūs Lietuvai, kaip savo tėvynei. Todėl iš karto uždėti neigiamą štampą tautybei ir jų kultūrai, manau, kad yra visiškai neteisinga, neadekvatu ir politikai taip elgtis neturėtų“, – ketvirtadienį ELTAI teigė Š. Birutis.
LRT.lt kalbinti pašnekovai mano, kad tokios Š. Biručio mintys signalizuoja, jog jis „užstrigęs praeityje“ ir ne iki galo supranta dabartinės situacijos rimtumo. Anot ekspertų, būsimajam kultūros ministrui ypač svarbu matyti platesnį kontekstą ir įvertinti kultūros, kaip propagandos įrankio, grėsmes.
Kairys: noriu tikėti, kad tai nėra naujos valdžios signalas
Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Simonas Kairys LRT.lt sakė, kad tokios Š. Biručio mintys „privertė nustėrti“. S. Kairio nuomone, Š. Birutis arba vis dar užstrigęs 2012–2016 m. kadencijoje ir „savo mintis, vizijas dėlioja toje problematikoje, truputėlį praleidęs visą kontekstą“, arba tai yra tam tikri pasaulėžiūriniai klausimai.
Taip pat skaitykite
„Lietuva jau gerokai nuėjo progreso keliu į priekį. Tokie pamąstymai visiškai disonuoja su šalies gyvenimu, nuotaikomis ir panašiai.
Dar yra, matyt, ir kita aplinkybė, kurią derėtų prisiminti, – kad į politiką ir ministrus poną Birutį atvedė ne socialdemokratai, o Viktoras Uspaskichas su Darbo partija.
Bet tas visas kokteilis, kurį dabar tenka dėlioti galvoje, na, labai tikiu, kad tai tiesiog nepataikymas į kontekstą. Kalbant ir ieškant bjauresnių prasmių, labai noriu tikėti, kad tai nėra kažkoks naujos valdžios signalas“, – komentavo S. Kairys.
Jis pažymėjo, kad visgi tai – oficiali pozicija iš oficialaus pareigūno lūpų, greitai galinti atsidurti Rusijos propagandoje.
„Kaip tada atrodysime prieš savo sąjungininkus, partnerius ir visus tuos, iš kurių tikimės pagalbos?“ – klausė politikas.
Jo nuomone, Š. Birutis nesupranta situacijos rimtumo, o tokie dar neprisiekusio ministro pasisakymai gali neigiamai paveikti Lietuvos kultūros lauką tarptautiniu mastu. S. Kairys pabrėžė, kad Lietuva yra pačiame geopolitinių lūžių iššūkių smaigalyje, tad itin svarbu sąjungininkai ir vieni kitų palaikymas.
„Jei kovos lauke remiame pečius su mūsų broliais ukrainiečiais, ieškome įvairių gynybos planų su Baltijos, Skandinavijos šalimis, pasirašome sutartį su Vokietija dėl jų karių čia atsiradimo, – visam tam puikūs klijai yra kultūra. Kodėl šio laiko neišnaudoti, pavyzdžiui, pažinti būtent Baltijos, Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos šalių kultūrą, klasikinius, šiuolaikinius kūrėjus? Ko ten dar toje nostalgijoje kapstomės?“ – svarsto pašnekovas.
Kita aplinkybė, kurią derėtų prisiminti, – kad į politiką ir ministrus poną Birutį atvedė ne socialdemokratai, o Viktoras Uspaskichas su Darbo partija.
S. Kairys
Dar praėjusių metų pradžioje S. Kairys tikino, kad Lietuvos kultūros sferoje būtų naudingas „mentalinis karantinas“ ir atsiribojimas nuo rusiško meno. O Š. Biručio manymu, kiekvienas į Lietuvą koncertuoti atvykstantis rusų atlikėjas turi būti vertinamas individualiai.
Pernai gruodį Seimo Kultūros komitetas kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įsteigti komisiją, kuri vertintų į Lietuvą atvykstančius rusų atlikėjus. Visgi Vyriausybė nematė pagrindo sudaryti tokią komisiją.
S. Kairys abejoja, kad ir naujoje Vyriausybėje tokiai komisijai atsirastų vietos: „Vyriausybės programa jau užtvindyta įvairiausiomis iniciatyvomis bet kuria problema, bet kuriuo klausimu kurti kokį nors centrą, instituciją, komisiją ir panašiai.“
Valatka: apgailėtini kinkadrebiai
Apžvalgininkas, žurnalistas Rimvydas Valatka feisbuke rašė, kad „į eterį nuo Darba parcijas atsarginių suolelio sugrįžęs socialdemokratų kultūros ministeris Birutis pradėjo nuo pamaldaus rusofašistų žudikų, marodierių ir prievartautojų kultūros pašlovinimo“.
R. Valatka ironizavo, kad toliau eilė būsimajai švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei pareikšti, jog nereikia maišyti sporto su politika.
„Apgailėtini kinkadrebiai – dar ne tas žodis“, – apibendrino R. Valatka.
Meškerys: labiau susimauti turbūt nebuvo įmanoma
Muzikantas, vienas iš protesto prieš „Nemuno aušrą“ valdančiojoje koalicijoje akcijos „Dešimt tylos minučių“ organizatorių Mantas Meškerys feisbuke rašė manantis, kad „po tokio apgailėtino ir antivalstybiško starto naujasis ministras Š. Birutis turi arba nuoširdžiai atsiprašyti, arba trauktis iš pareigų jau dabar, nes labiau susimauti turbūt nebuvo įmanoma“.
„Kokiu atsilupėliu reikia būti, kad nesuvoktum, jog kultūra yra sudedamoji ruZų imperializmo dalis. Ir tokios frazės šiai dienai iš Lietuvos ministro lūpų yra jų pergalė. Jūs gal istorijos pamokas mokykloj praleidot? O gyvenimo pamokas? Kurias jau 3 metai Ukrainoje mums visiems dalina. Jau viskas? Jau vėl draugausim su kremliniais? Uspaskicho partiją palikot, bet darbus vis dar vykdot?“ – klausė M. Meškerys.
„Kreipiuosi į visus tuos Lietuvos teatrus ir kitas kultūros įstaigas, pavaldžias ministerijai. Kviečiu ir raginu jus atsilaikyti, jeigu naujasis kultūros ministras jums kokiu nors būdu bandys liepti grąžinti ruZiškąją kultūrą atgal į eterį“, – skelbė M. Meškerys.
Maliukevičius: Kremliaus veikloje politika ir kultūra neatskiriamos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, propagandos ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius antrino, kad tokie Š. Biručio pasisakymai rodo, jog „galbūt jis šiek tiek užstrigo laike“.
„Turiu omeny bent jau kokius penkerius ar trejus metus atgal, kai Vakaruose dar buvo populiari tezė, kad kažkaip reikėtų skirti kultūrą nuo politikos, verslą nuo politikos. Bet tai tebuvo Kremliaus įrankis, kaip verslas ir [kultūra] įtraukdavo tas auditorijas į būtent Kremliaus politikos orbitą“, – LRT.lt teigė N. Maliukevičius.
Jo manymu, jau antrais metais po plataus masto agresijos pradžios dauguma pradėjo susigaudyti, kad Kremliaus veikloje politika ir kultūra neatskiriamos.
„Šiuo atveju reikia paprasčiausiai suprasti, kad kultūros strategijos, gastrolės ir apskritai tokia kultūros politika pajungiama agresyviai Kremliaus veiklai tiek viduje, tiek užsienyje“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak N. Maliukevičiaus, būsimajam kultūros ministrui ypač svarbu matyti platesnį kontekstą ir įvertinti tokias kultūros politikos grėsmes.
Ališauskas: visa koalicija yra labai slidžioje pozicijoje
Lietuvos kultūros tyrėjas, diplomatas, filosofas prof. Vytautas Ališauskas pabrėžia, kad ministro pozicija, nesvarbu, kokia būtų – kultūros, sporto ar kita, visų pirma yra politinė.
„Rusija šiuo metu kariauja <...> visos apimties karą su Ukraina. Praktiškai patys rusai sako, kad tai – karas ne tik su Ukraina, bet ir su visu Vakarų pasauliu bei vakarietiškomis vertybėmis. Vien dėl to negalima taip lengvai žiūrėti į Rusijos kultūrines iniciatyvas, veiksmus ir apskritai visą Rusijos kultūrą. Ji šiandien taip pat karo įrankis“, – tvirtino V. Ališauskas.
Jis pažymėjo, kad „turbūt visi atlikėjai, kurie nors kiek rimtai, atsakingai žiūri į savo misiją, Rusiją jau seniai palikę“.
„Per šitą karo laiką daugybė Rusijos kultūros žmonių išvyko iš Rusijos. <...> Ta dalis, kuri atsiribojo nuo Rusijos politikos ir savarankiškai ieško savo vietos laisvame pasaulyje, gali būti vertinama kitaip. Bet, be jokios abejonės, Birutis galvoje turi ne juos, o oficiozinę Rusijos inteligentijos kūrėjų dalį“, – teigė pašnekovas.
V. Ališauskas sakė, kad būsimajam ministrui apskritai „rusų kultūra artimesnė, suprantamesnė“.
„Jis joje užaugęs. Politine prasme, jis irgi tokios terpės žmogus. Tad visiškai nesistebiu jo pozicija. Visa šita koalicija, deja, bet yra labai slidžioje pozicijoje. Man atrodo, labai nedaug reikia, kad ji ir toliau darytų dideles klaidas Rusijos atžvilgiu“, – apibendrino V. Ališauskas.
LRT.lt primena, kad Š. Birutis dirbo Seime ir 2012–2016 m. kadencijoje, eidamas ir kultūros ministro pareigas tuometėje Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje. 2003–2019 m. Š. Birutis priklausė Darbo partijai, trumpai buvo laikinuoju partijos pirmininku. Nuo 2022 m. jis Lietuvos socialdemokratų partijos, jos Tarybos narys.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
